Vabzdžių įkandimai kūdikiams ir vaikams: simptomai, pirmoji pagalba ir prevencija

Žmonės, mėgstantys leisti laiką gamtoje, sutiks - vasarą išvengti vabzdžių yra tikrai sudėtinga. Daugiausiai įkandimų atvejų pastebima gegužės gale, birželio pradžioje, liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Vasarą pramogaujant gamtoje nedera pamiršti, kad šis nuostabus periodas - pačių įvairiausių vabzdžių suaktyvėjimo laikotarpis. Vapsvos, bitės, uodai, širšės, mašalai tyko mūsų ne tik už miesto ribų - sode, miške ar prie vandens telkinio, bet ir pačiame mieste. Nors Lietuvoje gyvybei pavojingų vabzdžių nėra, visgi kai kurie įgėlimai gali iššaukti ir sunkesnes alergines reakcijas, dėl kurių prireiks net medikų pagalbos.

Dažniausi vabzdžiai ir jų įkandimai

Kaip toliau pasakoja šeimos gydytojas T. Mauručaitis, po įkandimų dažnai vystosi komplikacijos sausoje odoje arba ten, kur ji ploniausia. BENU vaistinės kūdikio dėžutės projekto atstovė Jovita Motiejaitienė teigia, kad svarbu greitai suteikti vaikui pirmąją pagalbą po įgėlimo ir neužsiimti savigyda. O esant rimtesniems sutrikimams - laiku kreiptis į medikus.

Kūdikiams ir mažiems vaikams vabzdžių įgėlimai yra itin pavojingi, nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais. „Vabzdžių nuodai vaikams veikia kaip stiprus alergenas. Kai su juo susiduriama pirmą kartą, dažniausiai kyla vietinės odos reakcijos, pasireiškiančios didesniu patinimu, skausmu ir niežuliu įkandimo vietoje. Vaikui augant, reakcijos į įgėlimą silpnėja, žinoma, jeigu vaikui neišsivysto tikroji alerginė reakcija į bičių ir kitų vabzdžių įgėlimus“, - pasakoja J. Motiejaitienė.

Vaistininkė prideda, kad stipri kūdikio odos reakcija į įgėlimą dar nebūtinai reiškia, kad mažylis yra alergiškas. Tai gali būti tik pirma reakcija į naują alergeną. Tačiau vėliau įgėlimai gali nesukelti jokių sunkesnių simptomų.

Uodų, mašalų ir sparvų įkandimai

Įkandus uodui, erkei, mašalui ir kitam kraujasiurbiui oda parausta, patinsta, įkandimo vietą niežti ir skauda. Mat, vabzdžiai su seilėmis į odą įleidžia kraujo krešėjimą stabdančios medžiagos (antikoagulianto). Paprastai tokių kraujasiurbių kaip uodai ar mašalai įkandimai nėra pavojingi ir nemalonūs reiškiniai greitai išnyksta.

Ypač skausmingi sparvų įkandimai: paraudusioje pažeistoje vietoje atsiranda nedidelė papulė, kartais ir pūlinys, gali suprastėti savijauta, šiek tiek pakilti temperatūra.

Bičių, vapsvų ir širšių įgėlimai

Įgeldamos bitės, vapsvos ir širšės į žmogaus organizmą per geluonį suleidžia nuodų. Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergines reakcijas. Atminkite, kad bitės puola tada, kai ginasi. Bitės, širšės ar vapsvos sugeltos odos vietos patinimas, paraudimas ir skausmas nėra pavojingas, ir šiuos nemalonius simptomus numalšina vietinės priemonės. Visgi ramūs būti negalime, nes alergiškiems žmonėms net vienos bitės įgėlimas gali sukelti gyvybei pavojingą anafilaksinę reakciją, kai išberia visą kūną, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas - sunkiausia organizmo reakcija. Net ir nealergiškam žmogui pavojingas įgėlimas arti akies, į liežuvį ar kitą burnos vietą. Tinstant lūpoms, gerkloms, liežuviui galima tiesiog uždusti.

Erkių įkandimai

Uodai gali būti daugelio virusų nešiotojai, erkės gali užkrėsti Laimo liga ir encefalitu. Įkandus erkei, vabzdį reikia ištraukti (pavyzdžiui, pincetu) ir galima nusiųsti ištyrimui į laboratoriją. Taip pat ruošiantis šiltajam sezonui svarbu nepamiršti pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Vabzdžių įkandimų simptomai ir reakcijos

„Lengvos alerginės reakcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą: įkandimo vieta nežymiai patinsta, parausta, šiek tiek niežti, gali pasireikšti kaitimo pojūtis. Šios indikacijos nėra pavojingos sveikatai ir beveik visais atvejais išnyksta per kelias dienas.“

Visgi, anot vaistininkės, vis dažniau pastebimos ir sunkesnės reakcijos: išplitęs patinimas, kai sutinsta ir parausta visa galūnė, jaučiamas skausmas, kyla temperatūra. „Dažniausiai žmones neramina ilgai išliekantis paraudimas įkandimo vietoje, atsiradęs bėrimas ar besivystanti lokali infekcija, kuri pasireiškia odos paraudimu, skausmu, patinimu.“

„Dar sunkesnių alerginių reakcijų galimos pasekmės - anafilaksija, Kvinkės edema, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, burnos, gerklės ar veido tinimas, silpnumo jausmas, lydimas galvos svaigimo.“

Pavojingesnės reakcijos kūdikiams

Kūdikiams ir mažiems vaikams tokie įgėlimai yra itin pavojingi, nes galimos reakcijos su dideliu patinimu bei alerginiais bėrimais. Greitos tėvų reakcijos ir itin skubios pagalbos vaikui reikia, jeigu bitė ar kitas vabzdys įgėlė į burnos, kaklo, galvos sritį. Šiuos įgėlimus dažniausiai lydi didesni tinimai, kurie gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti dusulio priepuolį, galvos svaigimą, sutrikdyti vaiko miego kokybę.

Reikia būti budresniems, jeigu šeimoje yra vabzdžių įkandimams alergiškų, stipresnes alergines reakcijas patyrusių žmonių. Taip pat kyla didesnis pavojus, jeigu mažylį užpuola ir sugelia daugiau nei vienas vabzdys - tuomet į organizmą patenka daugiau nuodų, ir reakcijos gali būti stipresnės.

Apibendrinant vabzdžių įkandimų reakcijas:

Pirmoji pagalba įkandus vabzdžiui

BENU specialistė rekomenduoja įkandus vabzdžiams stengtis nesikasyti. „Nusikasius gali atsirasti odos įbrėžimų, kurie atvers kelią odos infekcijoms“, - sako G.

Jeigu, įkandus ar sugėlus vabzdžiui, atsiranda tik vietinės odos reakcijos - pažeistos odos vietos skausmas, patinimas ir paraudimas, medikų pagalbos dažniausiai neprireikia. Vaistininkė dalinasi patarimais tėvams, kaip gydyti vabzdžių įgėlimus vaikams.

Gelbėjimo veiksmai įkandus

• Pašalinkite geluonį: „Jei įkando vabzdys, paliekantis geluonį, reikėtų kuo skubiau šį ištraukti - sumažinsite nuodų porciją, kas atitinkamai lems ir lengvesnę alerginę reakciją.“ Geluonies nereikėtų maigyti ar bandyti išspausti, nes taip į organizmą patenka daugiau nuodų, taip pat nereikėtų jo mėginti ištraukti pincetu. Geluonį reikėtų tiesiog nubraukti, pvz., kortele.
• Dezinfekuokite ir šaldykite: Įgeltą vietą būtina dezinfekuoti antiseptiku. „Būnant gamtoje, ne visada po ranka bus ledukų ar kitų šaltų daiktų. Tokiu atveju sugeltą vietą svarbu dezinfekuoti - papurkšti antiseptikais.“ Jei neturite jokių priemonių, sumažinti uždegimą ir tvinksėjimą padės šaltas vanduo. Ant sugeltos vietos galite uždėti šaltą kompresą arba į audinį įvyniotų ledukų, šalto gėrimo butelį ar kitą šaltą daiktą. Pažeistą odą šaldykite maždaug 10 minučių - tai mažina tinimą ir niežulį.
• Higiena: Vos įkandus vabzdžiui ar vėliau pastebėjus įkandimo žymes, specialistas rekomenduoja laikytis higienos: plauti rankas, odą.

Ką naudoti simptomams palengvinti

• Antihistamininiai vaistai: „Labiau į reaktyvias alergines reakcijas linkusiems žmonėms rekomenduojama visuomet po ranka turėti geriamųjų antihistamininių vaistų.“ Esant poreikiui, diskomfortą galima sumažinti vartojant antihistaminines tabletes. Jeigu patinimas toliau plinta, niežulys nemažėja, reikėtų duoti ir priešalerginių vaistų.
• Vietinio poveikio tepaliukai: Diskomfortą galima sumažinti vartojant vietinio poveikio dimetindeno maleato arba hidrokortizono tepaliukus. „Įgėlimo simptomams palengvinti, niežuliui numalšinti ir, svarbiausia, alerginių reakcijų plitimui sustabdyti visada pravartu turėti vaikams skirtą priešalerginį tepaliuką ar pieštuką po vabzdžių įkandimo. Tai priemonės, turinčios arbatmedžio ar levandų eterinių aliejų. Kiek didesniems vaikučiams, nuo 2 m., padės tepaliukas, sudėtyje turintis kamparo, pipirmėčių, eukaliptų eterinių aliejų, mentolio.“
• Specialūs kremai: Galima įsigyti specialų kremą, kuris padės numalšinti odos niežėjimą ar dilgčiojimą, įkandus bet kokiam vabzdžiui. Vienas iš komponentų tokių kremų sudėtyje yra baltasis ichtiolas, kuris pasižymi antibakteriniu, antiseptiniu ir uždegimą slopinančiu poveikiu, minkština odą ir gerina jos kraujotaką.

Kada kreiptis į medikus

Jeigu patinimas išplito toliau nuo sugeltos vietos, skauda, svaigsta galva, pakyla temperatūra, taip pat, jei patinimas nemažėja 1-2 paras, reikia gydytojo pagalbos. „Pastebėjus „taikinio“ tipo bėrimą, kai aplink įkandimo vietą formuojasi paraudusios odos ratilai, reikėtų gydytojo konsultacijos.“

Pasireiškus šiems simptomams, specialistė rekomenduoja mažylį parodyti gydytojui. Taip pat skubiai mažylį reikia vežti į gydymo įstaigą, jeigu jam pasidaro silpna, ima svaigti galva, sutrinka kvėpavimas, vaikutis pasidaro vangus, pradeda kilti temperatūra, krėsti šaltis.

Alergiškiems žmonėms, pasireiškus anafilaksijai, trūksta oro, krinta kraujospūdis, vystosi šokas. Tuomet atsiranda dusulys, silpnumas, svaigsta galva, pykina, žmogus netenka sąmonės. „Įtariant ar nustačius įkandimą vabzdžio, kuriam asmuo alergiškas, svarbu tuojau pat skambinti greitajai medicinos pagalbai dėl realios anafilaksinio šoko rizikos.“ Tokiu atveju svarbu suleisti adrenalino dozę ir nedelsiant kviesti medikus. „Vabzdžių įgėlimams jautriam žmogui visada reikia turėti švirkštą su adrenalinu.“ Pasak šeimos gydytojo, šį preparatą naudoti paprasta, nereikia specialių mokymų ar žinių, tačiau tai - kone visad gyvybę gelbstinti priemonė. „Neturint šios priemonės po ranka, tikslinga kviesti greitąją pagalbą, asmenį nuraminti, pasodinti, skatinti ramiai, tolygiai kvėpuoti ir nenuleisti nuo jo akių. Besivystant anafilaksijos šokui, žmogų gali tekti gaivinti dėl kvėpavimo takų obstrukcijos, tai yra sustojusio kvėpavimo“, - patarimais dalijasi šeimos gydytojas T.

Ko griežtai vengti?

Susidūrusios su vabzdžio įgėlimu mažyliui, mamos kartais griebiasi ir iš močiučių, kaimynių ar draugių nugirstų ar interneto platybėse atkapstytų neva stebuklingų priemonių. Bet kokiai savigydai vaistininkė sako griežtą „ne“, ypač, kai kalbama apie mažylio sveikatą.

• Nekasyti: Pirmiausia, negalima kasyti pažeistos vietos, nes niežės dar labiau ir dėl įdrėskimų gali kilti infekcija.
• Dantų pasta: „Jokiu būdu dantų pasta netepkite po įgėlimo iškilusio spuogelio.“
• Augalų lapai: „Būnant gamtoje, ant sugeltos vietos jokiu būdu nedėkite įvairių augalų lapų, net jeigu jie ir pripažinti kaip veiksmingi tam tikriems negalavimams. Jautrią mažylio odelę augalai gali dar labiau sudirginti ir tik sustiprinti alerginę reakciją.“
• Spiritiniai gėrimai: „Ir įkandimo vietos dezinfekavimui nenaudokite jokių stiprių spiritinių gėrimų ir kompresų - jie mažylio odelę gali nudeginti.“

Prevencija ir apsauga

Apsiginti nuo šių gyvių padeda ant langų sumontuoti tinkleliai, specialūs kremai ar purškalai, kuriais apsaugome atviras kūno vietas. Bitės, širšės ir vapsvos dažnai sukelia alergines reakcijas. Reikėtų stengtis vengti tų vietų, kur daug tokių vabzdžių, dėvėti uždarus drabužius, saugoti veidą.

Kitos vasaros odos problemos kūdikiams

Rugpjūtį daugelis šeimų dar vyksta atostogų, daug laiko leidžia lauke, kad spėtų pasimėgauti besibaigiančia vasara. Vaistininkė pataria su savimi visada turėti ir kitų priemonių, padėsiančių nuo karščio šuntančiai odelei, esant perkaitimui ar nudegus saulėje.

„Viena iš efektyviausių priemonių, tinkančių visai šeimai karštomis vasaros dienomis, - terminis šaltinio vanduo. Juo galima papurkšti ir vabzdžio sugeltą vietą, taip pat atgaivinti saulės nudegintą veidą ir kūną, nuraminti iššutimus. Terminis vanduo pasižymi raminančiomis ir šaldančiomis savybėmis.“

Jeigu kūdikio raukšlelės šunta, jas galima papurkšti priemonėmis su cinku ir variu. Tinka ir tepaliukai su medetkomis ir cinku. Na, o nudegimams malšinti tinka tepaliukas su dekspantenoliu arba visiškai natūralus alijošiaus gelis“, - vardija vaistininkė J. Motiejaitienė. Ji prideda, kad kūdikio vaistinėlėje neturėdami minimų priemonių, pirmąją pagalbą sudirgusiai odelei tėvai gali suteikti ir paprastu kūdikių aliejumi. Jis drėkina odą, paskatina jos regeneraciją, nuramina.

tags: #vabalo #ikandimas #kudikiui

• Naujagimio kostiumėlio mezgimo schemos
• kokius kraujo tyrimus atlikti antroje nėštumo pusėje
• Prevencija ir reakcija: gaisrinė sauga vaikų darželiuose
• Dokumentų tvarkymo taisyklės: kaip patekti į vaikų ar senjorų globos namus
• Esybės paieškos be išorinės atramos