Kiaušiniai: nuo sandaros ir maistinės vertės iki Velykų tradicijų ir kokybės ženklinimo

Kiaušiniai - paukštininkystės produktas. Skiriami inkubaciniai kiaušiniai (inkubacijai) ir maistiniai kiaušiniai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė pažymi, kad kiaušiniai yra vienas iš geriausių žmonių maisto produktų, jame yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui.

Kiaušinio sandara

Kiaušinis susideda iš lukšto, baltymo ir trynio. Kiaušinio cheminė sudėtis priklauso nuo paukščio rūšies, veislės, amžiaus, laikymo sąlygų, lesinimo.

Lukštas

Lukštas - lygus, tvirtas kalkinis apvalkalas. Jis saugo kiaušinių vidų nuo įvairių pažeidimų. Lukštas (kevalas) sudarytas iš kalcio ir magnio karbonatų bei organinių medžiagų, jo svoris sudaro maždaug 13 proc. viso kiaušinio svorio. Būna baltas, šviesiai geltonas arba tamsiai rudas. Spalva priklauso nuo paukščio rūšies, veislės ir kiaušinio kokybei reikšmės neturi. Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais jos lesinamos. Vištas auginant laisvai, lesinant visaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Patys tvirčiausi yra jaunų vištų kiaušiniai. Jie paprastai būna nedideli - S ar M dydžio. O didelius kiaušinius deda senesnės, stambesnės vištos. Ilgainiui joms pačioms atsiranda didesnis kalcio poreikis, tad natūraliai mažiau jo tenka kiaušinio lukštui, todėl jis būna silpnesnis. Taip pat vertėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų (dedančių kiaušinius dažniau nei kas 24-26 val.) kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta. Kiaušinio kevale yra daug porų.

Bukajame kiaušinio gale tarp vidinės ir išorinės polukštinių plėvelių yra tuštuma - oro kamera (tik padėtame, dar šiltame kiaušinyje jos nėra). Atsiranda, kai kiaušiniui vėstant jo turinys susitraukia. Oro kamera didėja iš kiaušinio garuojant vandeniui, todėl iš jos dydžio nustatoma, ar kiaušinis šviežias. Visa tai gaubia dvisluoksnė polukštinė plėvelė, kuri bukajame kiaušinio gale persiskiria ir sudaro oro pilną ertmę.

Baltymas

Baltymas - permatoma, bespalvė, stangri drebučių konsistencijos masė, kurią sustangrina (sutirština) plonytės baltymo ovomucino skaidulos. Kiaušinio baltymas užima 57 proc. kiaušinio masės. Kiaušiniui senstant šios skaidulos tirpsta ir baltymas suskystėja, susidrumsčia. Kiaušiniui senstant, tiršto baltymo sluoksnis skystėja, ir trynys pasidaro judrus. Kiaušinio baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl, vartojant žalią kiaušinio baltymą, dalis jo neįsisavinama. Kiaušinio baltymas nedirgina virškinamojo trakto sienelės, todėl sėkmingai vartojamas dietinėje mityboje.

Trynys

Trynys - didelė lytinė ląstelė kiaušinio centre. Jį laiko vytuliai. Kuo daugiau jame yra karoteno ir ksantofilo, tuo trynys geltonesnis. Trynys susideda iš tamsesnių ir šviesesnių sluoksnių. Jį gaubia plona plėvelė. Šviežių kiaušinių ji stangri, stipri, todėl trynys būna rutulio pavidalo. Kiaušiniams senstant plėvės stangrumas mažėja, trynys pailgėja, plėvei įtrūkus gali susimaišyti su baltymu. Trynys yra labai maistingas ir sudaro apie 30 proc. kiaušinio masės. Šviežio kiaušinio trynys yra apvalus, geltonas arba oranžinės spalvos, padengtas plona elastinga blizgančia plėvele. Seno arba sukratyto kiaušinio vytuliai nutrūksta ir trynys, keisdamas padėtį, pakyla į viršų. Dėl to seni kiaušiniai kratomi kliuksi.

Pasirodo, pagal kiaušinio trynio spalvą, kuri gali būti nuo šviesiai geltonos iki sodriai oranžinės, galima nustatyti, kuo buvo maitinama kiaušinį padėjusi višta. Pavyzdžiui, paukščiai, kurie maitinasi pašarais ir produktais, kuriuose gausu karotinoidų, pavyzdžiui, kukurūzais, deda kiaušinius, kurių tryniai tamsesni, sodrios spalvos. Kita vertus, vištos, kurių lesaluose yra mažai karotinoidų, dės kiaušinius su šviesesnės spalvos tryniais.

Kiaušinių maistinė vertė ir kaloringumas

Net 96-98 proc. kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno. Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų visaverčių, turinčių visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, baltymų. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali. Biologiškai visaverčiai trynio riebalai turi daug nepakeičiamųjų nesočiųjų riebiųjų rūgščių, emulguoti labai smulkiais lašeliais, todėl jų skonis geras ir juos organizmas gerai įsisavina. Kiaušinio baltyme būna daug natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje - fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia - geležies ir cinko), o baltyme jų - apie 2,8 mg. Trynyje yra gana daug vitaminų A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2). Vieno vidutinio kiaušinio trynyje yra 0,3 g cholesterolio, o lecitino net iki 9 proc. viso kiaušinio masės. Labai bijantys valgyti kiaušinius turėtų prisiminti, jog lecitinas mažina nepageidaujamą cholesterolio kiekį. Kaip teigia I.Stoškuvienė, vienintelė nepageidautina kiaušinio savybė ta, kad jame gana daug cholesterino, kurio didesnis kiekis nepageidautinas žmogaus racione. Kiaušiniai dažnai vartojami ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius. Be to, jie vartojami medicinoje ir veterinarijoje (mitybinėms terpėms bei farmaciniams preparatams gaminti), kosmetikoje (kremams ir tepalams gaminti), poligrafijoje, dailėje ir kt.

Kiaušinių kaloringumas priklauso ir nuo paties kiaušinio dydžio. Pagal skirstomas klases:

Kiaušinių kokybė, rūšiavimas ir ženklinimas

Maistiniai kiaušiniai rūšiuojami pagal kokybę ir masę. Kiaušiniai pagal savo kokybę yra skirstomi į A arba „šviežius“ ir B klases. Parduotuvėse gali būti parduodami tik A klasės kiaušiniai. A klasės kiaušiniai yra aukštesnės kokybės. A klasės arba „švieži“ kiaušiniai surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 10 dienų nuo padėjimo datos. Žodžiai „ekstra“ arba „ekstra švieži“ gali būti vartojami kaip papildoma kokybės nuoroda ant A klasės kiaušinių pakuočių iki devintos dienos po kiaušinių padėjimo. Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu, kiaušiniai neatitinka A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. B klasės kiaušiniai naudojami maisto pramonės įmonėse, gaminančiose žmonių maistui skirtus gaminius (pvz., kiaušinių miltelius), ir ne maisto pramonės įmonėse, gaminančiose kiaušinių gaminius, kurie nėra skirti žmonių maistui. Viešojo maitinimo įstaigose B klasės kiaušinių naudoti negalima.

Svorio kategorijos

A klasės kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas: XL - labai dideli (73 g ir didesni), L - dideli (63-73 g), M - vidutiniai (53-63 g), S - maži (iki 53 g). Svorio kategorijos turi būti pažymėtos ant kiaušinių pakuotės. Galima prekiauti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušiniais. Jeigu kiaušinių rūšiavimo metu, kiaušiniai neatitinka A klasės kiaušiniams taikomų reikalavimų (pvz., kiaušinio lukštas šiek tiek deformuotas), jie priskiriami B klasei. Galima fasuoti ir skirtingų A klasės dydžių kiaušinius. Tada ant pakuočių turi būti nurodyta, jog tai - „skirtingų dydžių kiaušiniai“.

Kiaušinių ženklinimas

Žmonių maistui skirti kiaušiniai privalo būti paženklinti. Ant kiekvieno kiaušinio galima rasti specialų kodą, kurį sudaro šeši skaičiai ir dvi raidės. Ženklinimo išimtys yra taikomos smulkiems kiaušinių gamintojams, ūkyje auginantiems ne daugiau kaip 50 vištų. Tokiais kiaušiniais dažniausiai prekiaujama turgavietėse.

Ant kiaušinio turi būti žymenys, kuriuos sudaro skaičių ir raidžių seka:

1. Pirmasis skaičius reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
   • 0 reiškia, kad višta buvo auginta ekologiškame ūkyje, kuriam taikomi specialūs reikalavimai. Tai reiškia, kad dienomis višta turėjo galimybę išeiti į lauką ir jai ten tekdavo bent 4 kv. m vietos, naktį buvo laikoma aptvare, kur jai tekdavo ne mažiau negu 1667 kv. cm erdvės (6 vištos vienam kv. m).
   • 1 reiškia, kad višta buvo laikoma po stogu, tačiau turėjo galimybę ir vaikščioti laisvai, ir dieną išeiti į lauką. Lauko aptvare tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m vietos, o vištų skaičius ūkyje neviršyti 2500. Viduje tokio tipo ūkyje turi tekti bent 1100 kv. cm erdvės.
   • 2 reiškia, kad višta buvo laikoma po stogu ant kraiko paukštyne, tvarte ar fermoje ir į lauką neišeidavo, tačiau po stogu galėjo vaikščioti laisvai. Tokio tipo ūkyje vienai vištai turi tekti ne mažiau 1100 kv. cm erdvės. Tai reiškia, kad viename kvadratiniame metre gali būti laikomos ne daugiau negu 9 vištos.
   • 3 reiškia, kad kiaušinį padėjusi višta buvo laikoma narve, į lauką neišeidavo ir laisvai vaikščioti negalėjo. Pagal ES reikalavimus, narve laikomai vištai turi tekti bent 750 kv. cm. Lietuvoje dažniausiai parduodami narvuose laikytų vištų kiaušiniai.
2. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies, kurioje buvo laikytos dedeklės vištos, kodą. Iš šio kodo pirkėjas gali sužinoti, ar kiaušinius padėjusi višta buvo išauginta Lietuvoje, ar ne. Lietuvos kodas yra LT. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, kiaušiniai įvežami ir iš kitų ES valstybių. Latvijos - LV, o Lenkijos - PL žymėjimą.
3. Likę penki skaičiai - vištos laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numeris. Jis reiškia, jog ta laikymo vieta kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Informacija apie kiaušinius privaloma nurodyti ne tik ant paties kiaušinio, tačiau ir ant jų pakuotės. Pagrindinė informacija, kurią privalu pažymėti, yra pakavimo centro kodas, kiaušinių kokybės klasė, svoris, suvartojimo terminas bei nuoroda apie vištų auginimo būdą bei sąlygas. Visi kiaušiniai tiekiami į prekybą tik išrūšiuoti specialiose rūšiavimo įmonėse, kuriose naudojama automatinė įranga, peršviečianti kiekvieną kiaušinį. Įranga leidžia visapusiškai įvertinti kiaušinių kokybę tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

Vištų laikymo sąlygos ir jų įtaka kiaušiniams

Specialistai teigia, kad nuo vištų laikymo sąlygų bei joms duodamo pašaro priklauso ir kiaušinių kokybė. Geresnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniai būna turtingesni biologiškai aktyviomis medžiagomis. Priešingai nei daugelyje Vakarų Europos valstybių, Lietuvoje vis dar dominuoja narvuose laikomų vištų kiaušiniai. Vis tik svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai po truputį įsitvirtina didžiuosiuose prekybos tinkluose. Nuo 2012 metų visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo draudimas dedekles vištas laikyti nepagerintuose narvuose.

Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė pasakoja, jog svarbiausia yra plėsti asortimentą ir suteikti pirkėjams galimybę rinktis tai, kas jiems priimtiniausia. Šiuolaikiniai pirkėjai vertina aukštą kokybę, jie ieško geresnės sudėties produktų, domisi ekologiškesnėmis prekėmis. Ne mažiau svarbu ir gyvūnų gerovės veiksniai. Tomas Strumskas teigia, jog Lietuvoje ne narvuose laikomų vištų kiaušinių suvartojimas auga lėtai, tačiau užtikrintai.

Pagrindinis skirtumas tarp ne narvuose ir narvuose gyvenančių vištų - jų laikymo sąlygos. Augdami ne narvuose, o ant kraiko, paukščiai turi daugiau vietos, gali vaikščioti, jie ištiesia sparnus ar net paskraido. Sąlygos šiuo atveju humaniškesnės, todėl paukščiai patiria mažiau streso ir diskomforto. Žinoma, narvų neribojamos vištos reikalauja daugiau priežiūros, jos sulesa ir daugiau pašaro. Visa tai lemia, kad ant kraiko laikomų vištų kiaušinių savikaina išauga maždaug 20 proc. Besikeičiantys vartotojų įpročiai ir augantis sąmoningumas veda prie to, kad greitu metu didžiuosiuose prekybos tinkluose atsiras ir laisvai laikomų vištų kiaušinių.

Kiaušinių laikymas ir šviežumo nustatymas

Maistui skirti kiaušiniai 2-3 d. laikomi gerai vėdinamose, sausose 2-15 °C temperatūros ir 70-75 % santykinio oro drėgnio patalpose. Ilgesniam laikui kiaušiniai kraunami į šaldytuvus, kuriuose palaikoma 0-2,5 °C temperatūra ir 85-88 % santykinis oro drėgnis. Šaldytuvuose kiaušiniai gerai išsilaiko 6-8 mėnesius. Po dviejų laikymo mėnesių jų masė sumažėja 1 %, po 6 mėn. - 2,5-3,0 %. Inkubaciniai kiaušiniai laikomi specialiose patalpoje (8-15 °C temperatūra, 75-80 % santykinis oro drėgnis). Kalakučių ir ančių kiaušiniai laikomi padėti vertikaliai, smaigaliu žemyn, vištų kiaušiniai - smaigaliu į viršų, žąsų - horizontaliai.

Anot VMVT veterinarijos specialistų, kiaušiniai gana jautrūs saugojimo temperatūros svyravimams, todėl juos rekomenduoja laikyti pirminėje gamintojo pakuotėje šaldytuve. Tai sulėtina ant lukšto esančių bakterijų dauginimąsi ir augimą, tai yra, padeda sumažinti pavojų, kad bakterijos pateks į kiaušinio vidų. Kai kurie skaičiavimai išties stulbinantys: teigiama, kad kambario temperatūros patalpoje kiaušinis per dieną gali sugesti tiek pat, kiek per septynias dienas šaldytuve. Tik štai tokiomis sąlygomis jie sugenda daug greičiau nei laikomi šaltai. Teisybės dėlei reikėtų patikslinti - tai nereiškia, kad jų apskritai negalima laikyti ne šaltai, tačiau tokiu atveju galiojimo laiką reikėtų atidžiau stebėti. Perkant kiaušinius, reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos). Rekomenduojama kiaušinius laikyti uždaroje talpoje, +5°C - +18°C temperatūroje. Žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais, būtina kruopščiai plauti rankas ir virtuvės įrankius.

Kiaušinių šviežumo patikrinimas ir virimo ypatumai

Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę - švieži kiaušiniai greitai nugrimzta, o seni - iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje - kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis. Jei kietai virtą kiaušinį sunku nulupti, jis yra šviežias - jų žemesnio pH membrana vis dar tvirtai prigludusi prie lukšto. Tačiau jei pastaroji po virimo nuo kiaušinio atsiskiria lengvai ir be jokių pastangų, vadinasi, produktas gulėjo gana ilgai, savaitę ar net dvi.

Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Vištų kiaušiniai turi apvalkalą aplink lukštą, natūraliai apsaugantį kiaušinį nuo mikrobų patekimo į vidų. Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo. Kiaušinius prieš vartojimą būtina plauti. Netinkamai paruošę ar vartodami žalius kiaušinius, žmonės gali susirgti salmonelioze - žmonių ir gyvūnų infekcine liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos.

Virtų kiaušinių galiojimo terminas priklauso nuo lukšto tipo, kiaušinio paruošimo bei laikymo. Kiaušinio lukšte yra mikroskopinių porų, ypač jo bukajame gale, todėl vištų kiaušinio lukštas tik dalinai apsaugo nuo pašalinių medžiagų patekimo juos verdant, kai pažeidžiama apsauginė plėvelė. Specialistė I. Stoškuvienė pažymi, kad virti kiaušiniai sugenda greičiau, kai jų lukštai yra pažeisti ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinio vidų. Todėl kiaušiniai po virimo neturėtų būti panardinami į šaltą vandenį, kadangi kiaušinyje esantys mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažus įtrūkimus ar pro akytus lukštus. Siekiant apsaugoti savo sveikatą, virtą kiaušinį patariama suvartoti ne vėliau kaip per 24 valandas nuo išvirimo. Virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Velykų tradicijos ir žaidimas „Kieno kiaušiniai kiečiausi“

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, Velykos neįsivaizduojamos be margučių. Pagrindinis šv. Velykų atributas - Velykinis margutis. Tradiciškai Velykoms yra naudojami dažyti ir įvairiais būdais marginti vištų kiaušiniai. Velykoms ruošiami kiaušiniai turėtų būti dažomi tik maistiniais dažais. Tai ne tik šventinis simbolis, bet ir smagus užsiėmimas, ypač vaikams. Vienas populiariausių velykinių žaidimų - "Kiaušinių daužymas", arba "Kieno kiaušiniai kiečiausi". Šis žaidimas turi gilias tradicijas ir savitas taisykles. Nors tiksli žaidimo atsiradimo data nėra žinoma, kiaušinių daužymo tradicija siekia gilius laikus. Kiaušinis nuo seno simbolizavo gyvybę, atgimimą ir pavasarį. Tikėta, kad kiaušinis turi magiškų galių, todėl jis buvo naudojamas įvairiose apeigose ir žaidimuose. Lietuvoje kiaušinių daužymas, kaip velykinis žaidimas, paplito XIX amžiuje. Žaidimas buvo populiarus tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Anksčiau kiaušinius dažydavo natūraliais dažais - svogūnų lukštais, burokėlių sultimis, žolėmis. Šiandien margučiams išmarginti naudojama kur kas daugiau priemonių.

Žaidimo "Kieno kiaušiniai kiečiausi" taisyklės yra gana paprastos:

1. Žaidėjai pasirenka po vieną margutį.
2. Žaidėjai paeiliui daužia savo kiaušinius į priešininko kiaušinį.
3. Kiaušinis, kuris lieka sveikas, laimi.

Patarimai, kaip laimėti: Norint laimėti žaidimą "Kieno kiaušiniai kiečiausi", reikia pasirinkti tinkamą kiaušinį. Štai keli patarimai:

• Rinkitės kiaušinį su storesniu lukštu.
• Apžiūrėkite kiaušinį prieš žaidimą - ar nėra įskilimų.
• Laikykite kiaušinį tvirtai rankoje.

Kiaušinių dydis ir įvairovė

Kiaušinių dydis būna labai įvairus ir priklauso nuo paukščio rūšies. Didžiausius kiaušinius tarp dabar gyvenančių paukščių deda strutis, kuris yra 2000 kartų didesnis nei kolibrio kiaušinis. Stručio kiaušinis yra apie 180 mm pločio ir 140 mm aukščio bei sveria apie 1,2 kilogramo. Kolibrio kiaušinis yra 13 mm ilgio ir 8 mm pločio ir sveria apie pusę gramo. Išnykusio milžiniško paukščio epiornio kiaušiniai buvo 7 kartus didesni nei stručio. Net ir vienodo dydžio paukščių kiaušiniai neretai būna nevienodo didumo.

Vienų paukščių kiaušiniai būna balti ar vienspalviai (genių, pelėdų, karvelių). Kiti, tokie kaip žvirbliniai, plėšrieji paukščiai, kirai, tilvikiniai, deda spalvotus kiaušinius. Paprastai kevalo spalva yra melsva arba gelsva išmarginta įvairių atspalvių dėmėmis. Dėmių spalva priklauso nuo ooporfirino, kuri susidaro iš suirusių raudonųjų kraujo kūnelių, patekusių į kiaušintakius. Iš jų susiformuoja įvairaus dydžio gumulėliai, kurie prilipę prie kevalo sudaro taškus ir dėmes. Lukšto spalva priklauso tik nuo vištų veislės. Skirtingų spalvų vištų kiaušiniai pasižymi vienodomis maistinėmis savybėmis ir lukšto tvirtumu, mat šiuos parametrus lemia pašarai, vištų amžius, laikymo būdas ir pan.

Kiaušinis - gyvūnų moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė). Oocitas (nesubrendusi kiaušialąstė) atsipalaidavęs iš kiaušidės atsiduria kiaušintakyje, čia po tam tikrų pakitimų oocito branduolyje jis virsta kiaušiniu ir apvaisinamas spermatozoido. Ilgame kiaušintakyje yra įvairių liaukų, kurios po apvaisinimo apgaubia kiaušialąstę pirma baltyminiu sluoksniu, po to dviem plonomis pergamentinėmis plėvelėmis. Tuomet kiaušinis patenka į išsiplėtusią raumeningą kiaušintakio dalį - gimdą, kurioje iš liaukų išskyrų susiformuoja kietas kiaušinio kevalo lukštas, kurį nudažo pigmentai. Susiformavęs kiaušinis patenka į kloaką, o iš ten į aplinką. Vištos kiaušinis kiaušintakiu slenka maždaug parą. Tuo tarpu karvelių per beveik dvi paras. Vidinę padėto kiaušinio dalį sudaro trynys, kurio paviršiuje yra priaugęs gemalinis diskas (paukščio gemalas ankstyvosiose vystymosi stadijose). Trynys yra padengtas plona plėvele ir plūduriuoja skystame baltyme (vidinis baltymo sluoksnis tirštesnis, išorinis - skystesnis), kuris yra baltyminės kiaušintakio dalies sienelės gaminys (sekretas). Baltyme trynį laiko du susisukę tvirti baltymo saiteliai - vytulai ant kurių kabantis trynys yra paslankus ir būna tokioje padėtyje, kad nepriklausomai nuo kiaušinio padėties, gemalinis diskas būna visuomet paviršiuje. Kiaušinio trynys ir baltymas yra maistas besivystančiam paukščio gemalui. Gemalo diskas su tryniu suaugęs ir gemalui vystantis tarp jo ir trynio susidaro virkštelė, pro kurią grūdeliai patenka į paukščiuką. Jam augant trynys vis mažėja. Neužperėtas kiaušinis būna sunkesnis už užperėtą. Kiaušiniui išperėti reikia tam tikros temperatūros. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai išsirita nenormalūs jaunikliai. Neužperėtas vištos kiaušinis, laikomas žemesnėje nei 24 laipsnių temperatūroje, sugebėjimą vystytis praranda tik po 3-4 savaičių. Tačiau paukščių, kurie pradeda perėti padėję 1-2 kiaušinius, šis sugebėjimas prarandamas anksčiau. Perėjimo pabaigoje, paukščiukas turi savo šilumos, tad galima jį palikti ilgesniam laikui. Perėjimo laikas skirtingas pas įvairius paukščius ir neretai priklauso nuo kiaušinio dydžio - didesni perimi ilgiau, nors taip yra ne visada.

Roplių kiaušiniai yra dideli, turi daug trynio, kuriuo maitinasi gemalas, kol išsivysto gyvybingas jauniklis, galintis išgyventi sausumoje be tėvų priežiūros. Kiaušiniai dažniausiai vystosi užkasti į žemę, o suaugę gyvūnai juos saugo retais atvejais. Kiaušinis padengtas dangalais, kurie saugo nuo džiuvimo ir mechaninio sužalojimo. Driežų ir gyvačių kiaušinio dangalas būna pergamentinis, o vėžlių ir krokodilų - sukalkėja ir tampa kevalu.

tags: #iskieno #kiausiniai #kieciausi

• Vaizdo ir garso stebėjimo sistemos kūdikiams
• Išmokos auginant vaikus
• Kūdikių vystymąsi skatinantys kilimėliai
• „8 Kambarys“ sėkmės istorija
• Darželio „Voveraitė“ istorija