Kūdikio oda yra itin jautri ir pažeidžiama, todėl tinkama jos priežiūra yra itin svarbi. Dažnu atveju iššutimas atsiranda nuo pampersų (sauskelnių). Tokiu atveju reikia naudoti pudrą, tepalą ar kitas priemones, kad problema nepaūmėtų ir praeitų.
Iššutimai kūdikiams yra viena dažniausių odos problemų, kuri atsiranda dėl sauskelnėse susikaupusios drėgmės, šlapimo ar išmatų ilgalaikio kontakto su oda. Ši problema gali sukelti ne tik diskomfortą, bet ir skausmą mažyliui, todėl jauniesiems tėveliams būtina žinoti, kaip tinkamai apsaugoti kūdikio odą nuo šių nemalonių odos pažeidimų. Kremai nuo iššutimų yra vienas iš pagrindinių būdų, padedančių ne tik išvengti šių odos pažeidimų, bet ir juos gydyti, jei šie jau atsirado. Tokie kremai sukuria apsauginį barjerą, kuris neleidžia drėgmei ir dirgikliams tiesiogiai kontaktuoti su oda, taip sumažinant uždegimo ir sudirgimo riziką. Be to, daugelis kremų turi raminamųjų ir regeneracinių savybių, padedančių odai greičiau atsistatyti.
Viena iš pagrindinių priežasčių yra nuolatinis odos kontaktas su drėgme. Kūdikiams iššutimai gali atsirasti, jei sauskelnės nekeičiamos ilgesnį laiką. Išmatos ir šlapimas sukuria dirginančią terpę, kuri sukelia odos uždegimą ir iššutimus. Ši problema gali atsirasti ir tokiu atveju, jei naudojamos sauskelnės netinka pagal dydį arba yra prastos kokybės. Pernelyg prigludusios sauskelnės gali sukelti trintį, o tai dar labiau dirgina odą ir gali paskatinti iššutimų atsiradimą.
Žinoma, iššutimai gali būti ir odos alergijos rezultatas. Kai kurie kūdikiai gali būti jautrūs kvapikliams ar kitoms cheminėms medžiagoms esančioms sauskelnėse, šlapiose servetėlėse ar skalbimo priemonėse. Tai gali sukelti ne tik iššutimus, bet ir rimtesnius odos uždegimus. Tad geriausia rinktis ekologiškas sauskelnes bei drėgnas servetėles, kuriose nėra dirginančių medžiagų.
Kremai nuo iššutimų yra specialiai sukurti tam, kad padėtų apsaugoti odą nuo drėgmės ir dirgiklių, taip sumažinant iššutimo riziką arba gydant jau atsiradusius pažeidimus. Pagrindinė šių kremų funkcija - sukurti apsauginį sluoksnį ant odos. Tai padeda apsaugoti jautrią odą nuo tiesioginio kontakto su drėgme, šlapimu ar išmatomis. Dažniausiai naudojama apsauginė medžiaga yra cinko oksidas, kuris sukuria vandeniui atsparų barjerą, leidžiantį odai „kvėpuoti“, tačiau tuo pat metu saugo ją nuo dirgiklių.
Daugelis kremų nuo iššutimų taip pat turi priešuždegiminių savybių, kurios padeda sumažinti odos sudirgimą ir paraudimą. Tokios medžiagos kaip pantenolis ar ramunėlių ekstraktas gali padėti nuraminti pažeistą odą ir pagreitinti jos gijimą. Be apsaugos nuo drėgmės, kremai dažnai turi ir drėkinamųjų komponentų, tokių kaip lanolinas ar taukmedžio sviestas, kurie palaiko odos drėgmės balansą ir padeda atkurti pažeistą odos sluoksnį.

Kuo natūralesnė produkto sudėtis, tuo mažesnė tikimybė, kad jis sukels alergines reakcijas ar sudirgins jautrią odą. Tad rinkitės kremus, kuriuose nėra kenksmingų cheminių medžiagų, tokių kaip parabenai, kvapikliai ar dirbtiniai dažikliai. Jautriai kūdikių odai ypač tinkami kremai su natūraliais ingredientais, tokiais kaip taukmedžio sviestas, migdolų aliejus ar alavijas, kurie ne tik drėkina, bet ir padeda raminti sudirgusią odą. Natūralūs aliejai ir ekstraktai padeda stiprinti odos apsaugą ir skatinti jos atsinaujinimą.
Bene svarbiausia medžiaga kremuose nuo iššutimo yra cinko oksidas. Pastarasis ne tik apsaugo odą nuo drėgmės, bet ir padeda greičiau užgyti esamiems odos pažeidimams. Jei oda ypač jautri arba yra linkusi į alergijas, svarbu rinktis kremus, kurie yra specialiai sukurti jautriai odai.
Yra kremų skirtų tiek iššutimų profilaktikai, tiek gydymui. Jei iššutimai yra lengvi arba norite apsaugoti odą nuo jų atsiradimo, užteks lengvo kremo, tinkamo kasdienei priežiūrai. Tačiau jei iššutimai jau yra ryškesni ir oda yra pažeista, reikėtų rinktis intensyvesnio poveikio kremą su gydomosiomis savybėmis.

Taip, dauguma kremų nuo iššutimų yra sukurti taip, kad būtų saugūs naudoti kasdien. Dažniausiai šie kremai yra skirti apsaugoti odą nuo drėgmės ir dirgiklių, todėl kasdienis naudojimas, ypač po kiekvieno sauskelnių keitimo, gali padėti išvengti iššutimų atsiradimo.
Kremą geriausia naudoti po kiekvieno sauskelnių keitimo, kai kūdikio oda yra švari ir sausa. Taip pat rekomenduojama kremą tepti prieš miegą, nes naktį kūdikis ilgiau būna su sauskelnėmis, o tai reiškia, kad kūdikio oda ilgesnį laiką kontaktuos su drėgme.
Pakanka užtepti ploną kremo sluoksnį. Svarbu neužtepti per daug kremo, nes storas sluoksnis gali trukdyti odai kvėpuoti ir netgi padidinti drėgmės kaupimąsi. O plonas kremo sluoksnis leidžia odai būti apsaugotai, bet kartu ir kvėpuoti.
Dauguma kremų nuo iššutimų gali būti naudojami ne tik sauskelnių srityje, bet ir kitose kūdikio kūno vietose, kur oda yra linkusi į dirginimą ar paraudimą.
Nudegimai yra viena dažniausių vasaros traumų, nes daug laiko leidžiame gamtoje. Kūdikio oda yra itin jautri ir pažeidžiama, todėl apsauga nuo saulės yra ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė.
Iki 6 mėnesių amžiaus kūdikių apsauga nuo saulės turėtų būti užtikrinama vengiant tiesioginių saulės spindulių. Reikėtų rinktis pavėsį, dėvėti apsauginius drabužius ir skrybėlę su plačiais kraštais. Jei nėra galimybės išvengti saulės, galima naudoti kremą nuo saulės, skirtą kūdikiams nuo gimimo, tačiau tik ant mažų odos plotų, tokių kaip veidas, rankos ir kojos. Vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams kremą nuo saulės reikėtų naudoti reguliariai, ypač jei jie praleidžia daug laiko lauke. Svarbu pasitarti su vaiko gydytoju dėl tinkamiausio produkto ir naudojimo būdo.
Renkantis kremą nuo saulės kūdikiams, svarbu atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius kriterijus:

Tepkite kremą 15-30 minučių prieš išeinant į lauką, pakankamą kiekį, nepamirštant svarbių vietų. Kremą reikia tepti pakartotinai kas 2 valandas arba po kiekvieno maudymosi, prakaitavimo ar nusivalymo rankšluosčiu.
Kremas nuo saulės yra svarbi, bet ne vienintelė priemonė apsaugai nuo saulės. Štai keletas papildomų patarimų:
Jei kūdikis nudegė saulėje, svarbu nedelsiant imtis priemonių:
Nudegimo vietą reikia nedelsiant vėsinti vandeniu, nestipria tekančio vandens srove iš čiaupo, o būnant gamtoje panardinti vandens telkinyje ir laikyti apie 10 minučių arba kiek ilgiau, kol susilpnės skausmas. Nedideliems nudegimams tinka šalti kompresai, tačiau nepatartina naudoti ledo, tik vandeniu suvilgytą švarų audinį. Atvėsinus nudegusią odą, ją reikia aptvarstyti sausais, tvarsčiais, per daug nespaudžiant. Prieš teikiant pirmąją pagalbą nuo pažeistos odos reikia nuimti drabužius, jei jie neprilipę. Stenkitės nepradurti, neprakirpti pūslių, jeigu jos susidarė nudegusiose vietose, o joms pratrūkus dezinfekuoti atsiradusias žaizdas antiseptiniu preparatu - tai padės žaizdas apsaugoti nuo infekcijos. Kad mažiau vargintų skausmas, galima naudoti nuskausminančius vaistus. Pirmojo laipsnio nudegimus po to, kai suteikta pirmoji pagalba, galima tepti nuskausminančiais, odos regeneraciją skatinančiais tepalais. Ant nudegimų jokiu būdu negalima tepti sviesto, aliejaus, grietinės ir kitų riebalų, tepalų, išskyrus specialius, skirtus nudegimams gydyti. Tepant riebalais ant nudegusios vietos susidaro nepralaidi plėvelė ir šiluma neišgaruoja į aplinką, o skverbiasi gilyn į odą, taip dar labiau ją pažeisdama. Nudegimas gali pagilėti vienu laipsniu, nes oda negalės natūraliai vėsintis. Netinka ir kiaušinių baltymai, dantų pasta, druska. Šios priemonės nepadės, tik padidins infekcijos riziką.