Fizinis aktyvumas yra nepamainoma dalis sveikam vaiko formavimuisi. Judėjimas stiprina organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, gerina psichinę bei fizinę sveikatą. Vaikystėje pradėtas aktyvus gyvenimo būdas kuria pamatus ilgalaikei fizinei sveikatai.

Sportas stiprina raumenų būklę, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei didina ištvermę. Aktyviai judant, kaulai tampa tvirtesni ir tankesni, o tai sumažina osteoporozės riziką senatvėje. Nuolat judant, raumenys ne tik auga, bet ir mokosi koordinuotai dirbti, taip formuojant gerą laikyseną ir užkertant kelią galimoms judėjimo aparato problemoms ateityje.
Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai - gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių laimės hormonų - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę.

Judėjimas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Šiuolaikiniai neuromokslų tyrimai atskleidžia, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia smegenų struktūrą ir funkcijas. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais.
Sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos. Komandiniuose žaidimuose vaikai ne tik fiziškai aktyvūs, bet ir mokosi bendrauti, bendradarbiauti bei prisitaikyti prie taisyklių. Pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį, vaikas ne tik tobulina metimo techniką, bet ir mokosi derintis prie komandos draugų, komunikuoti ir priimti bendrus sprendimus.
Vaikai, kurie išmoksta mėgautis fiziniu aktyvumu anksti, paprastai išlaiko šį malonumą ir motyvaciją judėti suaugę. Šeimos vaidmuo šiame procese yra neįkainojamas. Tėvai, kurie patys aktyviai leidžia laiką ir į šią veiklą įtraukia vaikus, perduoda jiems ne tik konkrečius įgūdžius, bet ir vertybinį požiūrį į judėjimo svarbą.
| Veiklos intensyvumas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Vidutinis | Spartus ėjimas, šuns vedžiojimas, važiavimas dviračiu lygia vietove |
| Didelis | Bėgimas, plaukimas, futbolas, šokinėjimas per virvę |
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų bent 60 min. kasdien. Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau.