UV spinduliai nėštumo metu: Privalumai, rizikos ir saugios praktikos gairės

Saulė, viliojanti kuo daugiau laiko praleisti lauke ir pasimėgauti paplūdimio malonumais atostogaujant, teikia ne tik džiaugsmą, bet ir kelia pavojų. Saulės šviesa neabejotinai naudinga: ji gerina nuotaiką ir padeda organizmui gaminti vitaminą D. Tačiau saulės spinduliuotė turi ir tamsiąją pusę - ultravioletiniai (UV) spinduliai gali sukelti rimtą ir ilgalaikę žalą mūsų odai.

Nėštumo metu galima degintis, tačiau tai reikia daryti atsakingai ir saikingai. Saulės spinduliai yra pagrindinis vitamino D šaltinis, kuris svarbus tiek mamai, tiek kūdikiui. Tačiau per didelis saulės poveikis gali sukelti tam tikrų rizikų, todėl svarbu atsižvelgti į kelias atsargumo priemones.

UV Spindulių Poveikis Nėštumo Metu: Privalumai ir Rizikos

UV spinduliuotė turi ir teigiamų savybių, tačiau nėštumo metu ji gali sukelti ir specifinių pavojų, dėl hormoninių pokyčių organizme.

Vitamino D Gamyba ir Psichologinė Gerovė

Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą, kuris svarbus kūdikio kaulų, dantų ir nervų sistemos vystymuisi bei padeda mamai palaikyti sveikus kaulus. Nedideli UV spinduliuotės kiekiai yra būtini vitamino D sintezei, reikalingai kaulų sveikatai ir imuninei funkcijai. Todėl vidutinis saulės spindulių poveikis yra naudingas sveikatai, ypač didesnėse geografinėse platumose.

Be to, saulės spinduliai gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį, kuris teigiamai veikia nėštumą.

Nėštumo Specifika ir UV Keliami Pavojai

Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali padidinti odos jautrumą ir bendrą organizmo reakciją į išorinius veiksnius. Nėščioji turi vengti odos nudegimo ne tik dėl galimų dėmių. Nėštumo metu kūno temperatūra natūraliai yra aukštesnė, o ilgas buvimas saulėje gali sukelti perkaitimą. Tai gali būti pavojinga kūdikiui, nes padidėjusi temperatūra gali turėti neigiamą poveikį vaisiui, ypač pirmąjį trimestrą.

Ilgas buvimas saulėje gali sukelti dehidrataciją, o tai gali padidinti gimdos susitraukimų riziką. Kai oda nudega, joje susidaro biologiškai aktyvių medžiagų prostaglandinų, kurie, patekę į kraują, gali sukelti nepageidaujamus gimdos susitraukimus.

Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali padidinti odos jautrumą. Tai reiškia, kad oda greičiau nudega arba atsiranda pigmentacijos (melazmos) dėmių, kurios gali būti ilgalaikės. Antrąjį nėštumo trimestrą (maždaug 5 mėnesį) moters veide gali išryškėti balintos kavos spalvos pigmentinių dėmių, liaudyje vadinamų „nėštumo kauke“. Medicinos terminais kalbant, tai yra chloazma, kurią lemia estrogenai (šie veikia melaniną, suteikiantį odai rudą atspalvį). Teigiama, kad chloazma - laikinas reiškinys, po nėštumo ji išnyksta. Vis dėlto, jei ant veido odos atsiranda pigmentas, patariama tiek vasarą, tiek žiemą tepti ją kremu su apsauginiais UV filtrais, nes veikiant saulei melanino gaminasi dar daugiau. Be to, perkaitinus galima „užsidirbti“ pigmentinių dėmių visam gyvenimui.

Kiti galimi pavojai: ultravioletiniai (UV) spinduliai gali padidinti odos vėžio riziką ir senėjimo požymius. Odos nudegimas (t. y. odos paraudimas; arba saulės eritema) ir rauginimas yra geriausiai žinomas pernelyg didelio ultravioletinių spindulių (UV) poveikio poveikis žmonių sveikatai.

Ultravioletinių Spindulių Tipai ir Jų Žala

Saulės skleidžiama ultravioletinė spinduliuotė yra nematoma akiai. Ji skirstoma į tris tipus pagal bangos ilgį ir poveikį:

• UVC spinduliai: Patys pavojingiausi, tačiau jie beveik visiškai sugeriami Žemės atmosferos ozono sluoksnio ir mūsų nepasiekia.
• UVB spinduliai: Pasiekia viršutinį odos sluoksnį (epidermį). Būtent jie sukelia odos paraudimą ir nudegimą („įdegį“ raudonai). Jie pažeidžia odos ląstelių DNR, silpnina odos apsauginį barjerą, skatina vandens praradimą (oda sausėja) ir yra pagrindinė daugelio odos vėžio formų priežastis.
• UVA spinduliai: Jie mažiau intensyvūs nei UVB, tačiau prasiskverbia giliau į odą (pasiekia dermą). Jie veikia mus visus metus, net ir debesuotomis dienomis ar pro stiklą. UVA spinduliai yra pagrindinė odos fotosenėjimo priežastis - jie ardo kolageno ir elastino skaidulas, dėl ko oda praranda stangrumą, elastingumą, atsiranda raukšlės, pakinta veido ovalas. Taip pat UVA spinduliai skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, kapiliarų išsiplėtimą (kuperozę) ir prisideda prie odos vėžio rizikos.

Saulėje žmogų veikia ultravioletiniai A ir B (UVA, UVB) spinduliai. UVA spinduliavimas sudaro apie 90 proc. UV spinduliuotės ir yra intensyviausias anksti rytą bei vidurdienį. Jis apie 400 kartų skvarbesnis už UVB spinduliuotę. UVB spinduliavimas stipriausias yra nuo 10 iki 14 valandos. Daugiau kaip 90 proc. UVB spindulių sulaiko epidermis. UVA spinduliai, pasiekiantys odą, į organizmą patenka giliau: 20 proc. šių spindulių įsiskverbia iki dermos ir turi įtakos ankstyvam odos senėjimui.

Svarbu prisiminti, kad ultravioletinės spinduliuotės poveikio nereikėtų sieti su kūno įkaitimu. Šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai, o UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų. Lygiai taip pat nereikėtų apsigauti, jeigu vėsina lengvas vėjelis - UV spinduliai vis tiek jus veikia.

Kaip Apsisaugoti Nuo Žalingo UV Spindulių Poveikio Nėštumo Metu

Deginimasis nėštumo metu yra saugus, jei laikotės saikingumo ir apsaugos priemonių. Svarbu vengti perkaitimo, dehidratacijos ir odos pažeidimų.

Laiko ir Aplinkos Valdymas

• Saikingas laikas saulėje: Būkite saulėje ne ilgiau kaip 15-30 minučių vienu metu, ypač jei saulė yra intensyvi.
• Vengimas piko valandų: Venkite tiesioginių saulės spindulių intensyviausiu metu - maždaug nuo 10-11 val. iki 16 val., kai UV spinduliuotė yra stipriausia.
• Šešėlio taisyklė: Pravartu prisiminti „šešėlio“ taisyklę - jei jūsų šešėlis trumpesnis už jūsų ūgį, UV spinduliavimas yra intensyvus. Karštą vasaros dieną nuo 10 iki 15 valandos reikėtų praleisti pavėsyje (tam puikiai tiktų sodai, pušynai), o dar geriau uždaroje patalpoje. Miške ar sode, kur yra pavėsis, poveikis bus kiek mažesnis, tačiau vis tiek būtina saugotis.
• Venkite soliariumų: Soliariumų spinduliuotė yra intensyvi ir nerekomenduojama nėštumo metu dėl didesnės odos pažeidimų ir perkaitimo rizikos.

UV poveikis priklauso ir nuo metų laikų. Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio. Nors pavasarinė saulė ir mažiau intensyvi, tačiau žmogaus organizmas dar nėra pripratęs prie UV spindulių dozių, todėl prie saulės būtina pratintis palengva.

Apsauginės Priemonės: Kremai, Apranga ir Akiniai

Apsauginis kremas yra svarbi priemonė vasarą, padedanti išvengti saulės keliamų pavojų. Odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia, tačiau toks įdegis yra mažiau kenksmingas. Svarbu ne tik vartoti apsaugines priemones, bet ir vengti tiesioginių saulės spindulių didžiausiomis saulės aktyvumo valandomis.

• Apsauginis kremas nuo saulės: Rinkitės kremą su SPF 30 ar aukštesniu, kuris apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Naudokite kremą be kenksmingų cheminių medžiagų, pvz., oksibenzono, kuris gali būti nepageidaujamas nėštumo metu. Dermatologai Lietuvos klimato sąlygomis veidui rekomenduoja ne mažesnio kaip 50 SPF kremą, kūnui - 20-25. Rekomenduojama rinktis kremus su fizikiniais filtrais (cinko oksidas, titano dioksidas), kurie labai retai sukelia alergiją ir neprasiskverbia pro odos epidermį.
• Teisingas kremo naudojimas: Tepkite gausiai ant visų atvirų kūno vietų likus 15-30 minučių iki išėjimo į saulę. Pakartotinai tepkite kas 2 valandas, taip pat po maudynių, gausaus prakaitavimo ar nusišluosčius rankšluosčiu, net jei priemonė atspari vandeniui.
• Tinkama apranga: Naudokite plačiakraštę skrybėlę, akinius nuo saulės ir lengvą, šviesią aprangą, kad apsisaugotumėte nuo tiesioginių spindulių. Rinkitės laisvus, bet tankesnio audimo drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ar sijonus. Egzistuoja ir specialūs drabužiai su UV apsaugos faktoriumi (UPF).
• Akiniai nuo saulės: Rinkitės kokybiškus akinius, blokuojančius 100% UVA ir UVB spindulių. Ieškokite kokybės ženklų ,,CE“ arba „UV 400“. Jie apsaugo ne tik akis, bet ir jautrią paakių odą.

Papildomi Patarimai

• Hidratacija: Kad išvengtumėte dehidratacijos, gerkite pakankamai vandens prieš einant į saulę, jos metu ir po to.
• Stebėkite kūno signalus: Jei jaučiate karštį, svaigimą, silpnumą ar nuovargį, nedelsdama eikite į pavėsį arba vėsų patalpą.
• Odos priežiūra po saulės: Po buvimo saulėje svarbu atstatyti odos drėgmę. Tam puikiai tinka priemonės su hialurono rūgštimi, alavijų sultimis (alijošiumi), kurios ne tik drėkina, bet ir ramina odą, mažina paraudimą.

Odos Tipai ir Jautrumas Saulei

Norint tinkamai apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio, būtina įvertinti savo odos tipą. Tai, kas įprasta tamsiaodžiams, gali būti pražūtinga šviesiaodžiui rusvaplaukiui žmogui.

Dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė pabrėžia, kad saikingai degintis ir būti saulėje turėtų atsargiai I ir II odos tipo žmonės, asmenys iki 18 metų, strazdanoti, vaikystėje smarkiai nudegę saulėje, turėję ar turintys piktybinių ir nepiktybinių odos pažeidimų (apgamų, randų ir pan.). Taip pat saulėje kaitintis nerekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Vaikams iki 3 m. apskritai patartina vengti tiesioginių saulės spindulių. Tyrimais įrodyta, kad per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmogaus organizmui tenka apie 80 proc. viso saulės poveikio sukeltų odos pažeidimų, o jų padariniai išryškėja po 20-ties ar net 30-ties metų.

Visuomenės Žinios ir Požiūris į UV Apsaugą

2013-2014 m. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto studenčių tyrime, kuriame dalyvavo 580 respondenčių, buvo analizuoti deginimosi įpročiai ir žinios apie UV spinduliuotę. Tyrimo rezultatai atskleidė kai kuriuos įpročius ir žinių spragas:

Šie duomenys rodo, kad nors didelė dalis jaunų moterų supranta UV spindulių keliamus pavojus, tačiau apsaugos įpročiai vis dar yra nepakankami. Žinios, gautos iš interneto, priverčia 79,6 proc. merginų imtis atitinkamų apsaugos priemonių, spauda įtakojo 52,2 proc., televizija - 50,9 proc. respondenčių.

Neigiamo UV poveikio sveikatai prevencija apima dvikryptį požiūrį į politiką, kuriuo siekiama, viena vertus, sumažinti pačią UV spinduliuotę ir, antra vertus, didinti informuotumą apie UV poveikio keliamą riziką sveikatai. Tarptautiniu lygmeniu vykdomos švietimo kampanijos, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie pavojus, susijusius su pernelyg dideliu UV spindulių poveikiu. Pavyzdžiui, INTERSUN programa skatina ir vertina UV spinduliuotės poveikio sveikatai mokslinius tyrimus ir rengia tinkamas atsakomąsias priemones, teikdama gaires, rekomendacijas ir skleisdama informaciją.

tags: #uv #spinduliai #nestumo #metu

• Kaip išsirinkti vaikui dviračio šalmą
• Kaip užtikrinti kūdikio komfortą žiemą
• Nėštumo nutraukimas: istorija ir įstatymai
• idėjos rudens veikloms su vaikais
• Apie medikamentinio aborto eigą ir saugumą