Baltasis lokys (Ursus maritimus) - tai didžiausias pasaulyje sausumos plėšrūnas, priklausantis lokinių (Ursidae) šeimai. Šie įspūdingi gyvūnai yra puikiai prisitaikę gyventi atšiauriose Arktyje esančiose klimato sąlygose, kur temperatūra gali nukristi iki -55° C.
Baltieji lokiai išsiskiria savo dydžiu ir išvaizda. Aukštis ties sprandu siekia 1,5 metro. Patinai paprastai sveria nuo 350 iki 650 kg, nors gali užaugti iki 800 kg. Patelės yra mažesnės, jų svoris svyruoja apie 175-300 kg. Kūno ilgis patinų siekia 240-260 cm, patelių - 190-210 cm. Stambiausias užregistruotas baltasis lokys svėrė net 1002 kg, o jo kūno ilgis buvo 3,7 metro.
Palyginus su kitais lokiais, baltieji lokiai turi ilgesnį kūną ir kaklą, o galva, palyginti su kūnu, atrodo nedidelė. Jų nosis yra juoda ir plati. Lokiai pasižymi itin gera uosle - dvėselieną jie gali užuosti net už 30 kilometrų. Jie turi 42 dantis.
Įdomu tai, kad baltųjų lokių oda yra juoda, o kailio plaukai - permatomi. Jų pėdos gali siekti iki 30 cm ilgio ir 25 cm pločio, turi penkis pirštus. Priekinės letenos padeda lokiams lengvai plaukti vandenyje, leidžiant pasiekti net 10 km/h plaukimo greitį. Jie gali nardyti atsimerkę, užspaudę šnerves, ir po vandeniu išbūti iki 2 minučių.
Natūraliai baltieji lokiai gyvena aplink šiaurinį poliarinį ratą. Apytiksliais duomenimis, jų populiaciją sudaro 20 000 - 25 000 individų. Jų paplitimą itin lemia pagrindinio maisto šaltinio - ruonių - paplitimas.

Pagrindinis baltųjų lokių maistas yra ruoniai. Nors retkarčiais jie sugauna krante esančius ruonius, žymiai dažniau jų aukomis tampa ruoniai, iškišę snukius įkvėpti oro. Be ruonių, lokiai taip pat minta dvėseliena. Vėlyvą vasarą arba ankstyvą rudenį jie apžiūri pakrantes ieškodami negyvų jūros vėplių ar banginių - prie pastarųjų gali susirinkti net iki 20 individų.
Baltieji lokiai labai rūpinasi savo kailio švara. Paėdę jie visada nusivalo kraujo ir purvo likučius, vasarą plaukiodami vandenyje, o žiemą - besitrindami į sniegą ir ledą. Motinos taip pat rūpestingai laižo neišlindusius iš urvo mažylius.
Poruojasi jie pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, kas trečius metus. Spalio ir lapkričio mėnesiais lokiai išsikasa urvus sniege, kad apsisaugotų nuo vėjų. Urvų angos dažniausiai būna pietinėse kalvų pusėse, tačiau giliu žiemos miegu užmiega tik vaikingos patelės.
Nėštumas trunka 195-265 dienas. Šiuose urvuose, lapkričio-gruodžio mėnesiais, gimsta dažniausiai du 450-900 gramų svorio, žiurkės dydžio jaunikliai. Jie būna akli, kurti ir pliki. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jie minta patelės pienu, o patelės turi 4 pieno liaukas. Iš urvo jaunikliai išlenda kovą-balandį. Patelės jais rūpinasi 2 metus, per tą laiką nesiporuodamos.

Nuo seniausių laikų baltieji lokiai buvo laikomi nelaisvėje. Manoma, kad pirmasis toks lokys buvo laikomas Egipte, Ptolemėjaus II zoologijos sode (285-246 m. pr. m. e.). Romėnai taip pat laikė baltuosius lokius.
Šiuo metu beveik kiekviename zoologijos sode yra baltųjų lokių. Stengiamasi, kad jie jaustųsi kuo panašiau į natūralią aplinką - sukuriami atšaldyti tvenkiniai, kriokliai, kuriuose veisiasi upėtakiai ir kt. Tačiau pasitaiko atvejų, kai sukurti natūralią aplinką nepavyksta. Bene garsiausias toks atvejis atsitiko Berlyne 2006 m.
Baltasis lokys dažnai vaizduojamas reklamose, ant produktų etikečių, heraldinių simbolių. Nuo 1969 m. baltųjų lokių populiacija beveik padvigubėjo (2008 m. - 20-25 tūkst.). Tačiau jiems vis dar gresia pavojus dėl gyvenamosios aplinkos nykimo ir grobio taršos.
Baltuosius lokius pradėta saugoti nuo 1973 m. lapkričio 15 d., kai Osle buvo pasirašyta Tarptautinė baltųjų lokių išsaugojimo sutartis. 2006 m. jie buvo įtraukti į IUCN (Tarptautinės gamtos ir gamtos rezervatų išsaugojimo sąjungos) pažeidžiamų rūšių sąrašą.
Nors tiesioginio ryšio tarp baltųjų lokių ir kiaušinių nėra, kiaušiniai atlieka svarbų vaidmenį tiek gamtoje, tiek kulinariniame pasaulyje. Vištos deda kiaušinius nepriklausomai nuo gaidžio, nes kiaušinio susidarymo procesas yra natūralus jų reprodukcinės sistemos veiklos rezultatas, o ne apvaisinimo pasekmė. Gaidys reikalingas tik tam, kad kiaušiniai būtų vaisingi ir iš jų galėtų išsiristi viščiukai.
Parduotuvėse parduodami tik nevaisingi kiaušiniai, nes jie sudėtyje ir maistinėmis savybėmis nesiskiria nuo vaisingų kiaušinių. Vaisingą kiaušinį galima atpažinti tik peršviečiant šviesa („candling“).
Pastaruoju metu kulinariniame pasaulyje kiaušiniai ypač išpopuliarėjo derinami su skrebučiais. Klasikiniai pusryčių patiekalai, tokie kaip skrebučiai su avokadu ir skystu kiaušiniu ar kiaušinis „debesyje“, atspindi šią tendenciją. Duonos kepėjai pastebi, kad skrebučiai yra populiarėjanti tendencija, o „Instagram“ socialinis tinklas mirga nuo įvairiausių skrebučių nuotraukų.
Kiaušinio ir skrebučio derinys žavi savo tekstūra - išorėje traškus, o viduje minkštas duonos skrebutis puikiai dera su sodriu kiaušiniu. Šią tendenciją paveikė ir prieš kelerius metus visame pasaulyje išpopuliarėję skrebučiai su avokadu. Daugelis pasaulio virtuvių naudoja duonos skrebutį kaip ingredientą, derinantį su kiaušiniais, nuo tradicinio prancūziško skrebučio iki sumuštinio su keptu kiaušiniu viduryje („egg in a nest“).
Tai klasikinis pusryčių patiekalas, kurio ištakos siekia XIX a. pabaigos Niujorką. Auksinis trynys, gulintis puriame kiaušinių baltymų patale, suteikia šilkiniu, sodriu skoniu ir lengva tekstūra.

Tradiciniai amerikietiški pusryčiai dažnai apima skrebutį, šoninę ir keptą kiaušinį, patiekiamą su klevų sirupu.
Vertėtų paminėti ir neįprastą atvejį, kai rudasis lokys vardu Stepanas gyvena dresuotojų šeimoje. Nors jo šeimininkai nurodo didesnę jo masę, oficialiai jis sveria apie 136 kg. Stepanas, būdamas vidutinio amžiaus (rudieji lokiai laisvėje gyvena iki 30, o nelaisvėje - iki 50 metų), beveik du dešimtmečius gyvena su Svetlana ir Jurijumi. Jie mažą trijų mėnesių lokiuką įsigijo turguje iš medžiotojų. Stepanas yra visiškai naminis, niekada nerodė agresijos. Per dieną jis suėda apie 25 kg žuvies, daržovių ir kiaušinių. Jis pats užsidirba vaidindamas filmuose, televizijos laidose ir dalyvaudamas fotosesijose.

Nors baltieji lokiai ir kiaušiniai atrodo skirtingos temos, jie abu atspindi gamtos įvairovę ir žmogaus santykį su ja - nuo laukinės gamtos apsaugos iki kulinarinių eksperimentų ir neįprastų draugysčių.
tags: #kiausiniai #masa #ir #lokys