Utenos vaikų globos istorija: nuo prieglaudų iki bendruomeninių namų
Utenos vaikų globos istorija yra ilgas ir reikšmingas kelias, atspindintis ne tik Lietuvos visuomenės pokyčius, bet ir evoliucionuojantį požiūrį į vaiko teises bei gerovę. Nuo pat pirmųjų prieglaudų prieš Antrąjį pasaulinį karą iki šiuolaikinių bendruomeninių namų - Utenos rajonas nuosekliai siekė kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs ir mylimi.
Nuo dvaro prieglaudos iki pokario globos namų
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Utenoje veikė našlaičių prieglauda, finansuojama apskrities valdybos ir įsikūrusi dvarininko J. Balcevičiaus dvare. Vėliau, pokario metais, rajono švietimo skyrius ieškojo patalpų, kur būtų galima apgyvendinti likusius be artimųjų vaikus. Tokiam tikslui tiko Jasonių dvaro pastatai, kuriuos 1947 m. savininkas Kazys Matulionis padovanojo vaikams. Ten įsikūrusiuose 2-uosiuose vaikų namuose apsigyveno 25 ikimokyklinio amžiaus vaikai, o 1947-1997 m. šiame kolektyve iš viso užaugo 2168 auklėtiniai.
1991 m. balandį iš Jasonių vaikų namų auklėtiniai persikėlė į naujus vaikų globos namus Atkočiškių kaime, šalia Utenos. Čia buvo suformuotos 7 auklėtinių šeimos, kuriose broliai ir seserys gyveno kartu, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar lyties. Buvo skatinami individualūs vaikų sugebėjimai, siekiama, kad dauguma auklėtinių turėtų globėjus, pas kuriuos galėtų praleisti savaitgalius ir atostogas.
„Apie vaikų globą atvirai“: tvirtas ryšys su globos koordinatoriumi – nauda vaikui
Institucinės globos pertvarka ir bendruomeniniai namai
Šiandien šalyje vykdoma institucinės globos pertvarka, kurios esminis tikslas - nebelikti didelių globos institucijų ir pakeisti jas šeimos modelį atitinkančiais bendruomeniniais vaikų globos namais. Utenoje ši transformacija vyksta sėkmingai ir yra pastebima vietos gyventojų bei pačių vaikų.
Dabartinis Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras, reorganizuotas iš buvusių vaikų globos namų, teikia ne tik globos paslaugas, bet ir pagalbą krizinėse situacijose atsidūrusioms šeimoms, vykdo įtėvių ir globėjų mokymus. Svarbiausia naujovė - 2020 m. įsteigti bendruomeniniai vaikų globos namai.
Bendruomeninių namų ypatumai
Pasak socialinių darbuotojų, šiuose namuose vaikai gyvena kaip įprastoje šeimoje. Čia nėra itin griežtų taisyklių: vaikai gali susidaryti asmeninę dienotvarkę, patys tvarkytis savo kambariuose, gaminti valgyti ir kviestis svečių. Ši aplinka padeda įveikti traumines patirtis, patirtas disfunkcinėse šeimose.
| Rodiklis | Instituciniai namai | Bendruomeniniai namai |
|---|---|---|
| Gyvenimo stilius | Griežtas darbo ritmas | Šeimos modelis |
| Darbuotojų santykis | Didelė kaita, „darbuotojo ritmas“ | Pastovus ryšys, mažesnė kaita |
| Laisvės lygis | Ribota dienotvarkė | Savaitgaliai su globėjais, laisvalaikio planavimas |
Visuomenės požiūris ir stigmų mažėjimas
Nors praeityje vaikai iš globos namų buvo tarsi pažymėti „etikete“, šiandien uteniškiai rodo toleranciją ir supratingumą. Kaimynai teigia, kad vaikai yra mandagūs ir gerai išauklėti, o bendruomeninių namų gyventojai puikiai integruojasi į aplinką. Tai rodo, kad visuomenės požiūris keičiasi, o tokie namai tampa pavyzdžiu, kaip reikia priimti kiekvieną žmogų, nepaisant jo gyvenimo istorijos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
