Gimdos Kaklelio Displazija ir Jos Valdymas Nėštumo Metu

Gimdos kaklelio displazija - tai būklė, kai gimdos kaklelio ląstelės pakinta ir tampa nenormalios. Nors tai dar nėra vėžys, tačiau negydoma gali progresuoti ir tapti gimdos kaklelio vėžiu. Svarbiausia žinoti, kad ši būklė dažniausiai vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Todėl reguliari profilaktinė patikra yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant išvengti rimtų pasekmių.

Gimdos kaklelis yra moterų reprodukcinės sistemos dalis, raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Viršutinė plačioji gimdos dalis pereina į siaurą apatinę dalį - gimdos kaklelį, kurio viduje yra gimdos kaklelio kanalas. Jo sveikata yra esminė moters reproduktyvinės sistemos dalis, todėl reguliari jo apžiūra yra labai svarbi. Displazija reiškia nenormalų ląstelių augimą, kuris gali sukelti jų struktūros ir funkcijos pokyčius. Liga gali pasireikšti įvairiais laipsniais, pradedant nuo lengvos displazijos, kuri dažnai gali savaime išnykti, iki sunkaus displazijos, kuri reikalauja skubaus gydymo.

Kas sukelia gimdos kaklelio displaziją?

Pagrindinė gimdos kaklelio displazijos priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tai labai dažnas virusas, kuris plinta lytiniu keliu. Daugeliu atvejų organizmas pats su juo susidoroja, tačiau kai kurios viruso rūšys gali sukelti ląstelių pakitimus. Ypač pavojingi yra aukštos rizikos ŽPV tipai, kurie susiję su gimdos kaklelio vėžiu. „Didžioji dauguma gimdos kaklelio displazijos atvejų yra susiję su nuolatine ŽPV infekcija“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Nustatyta, kad ikivėžinius pokyčius ir vėžį dažniausiai sukelia į gimdos kaklelio gleivinės epitelio ląsteles pakliuvusi žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija. Žmogaus papilomos virusų yra daug tipų. Vieni iš jų kelia mažą, kiti didelę gimdos kaklelio išsivystymo riziką. Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje yra vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių. Virusas patenka ant išorinių gimdos kaklelio ląstelių, kur puikiai prisitaiko prie žmogaus organizmo ir kartais išsilaiko net keletą metų. Kažkuriuo momentu dėl neaiškių priežasčių jis šias ląsteles pažeidžia. Paprastai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios šiuo virusu, nes jis nesukelia jokių ligos požymių.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

Be ŽPV infekcijos, yra ir kitų veiksnių, didinančių gimdos kaklelio displazijos riziką:

• Ankstyvas lytinis gyvenimas: Didina infekcijos riziką.
• Daug lytinių partnerių: Kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti žmogaus papilomos virusu.
• Rūkymas: Silpnina imuninę sistemą ir didina pakitimų riziką.
• Silpnas imunitetas: Organizmas sunkiau kovoja su virusu.
• Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI): Pūslelinė (Herpes Simplex virusas) ir kt.
• Amžius: Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu pradeda didėti vėlyvoje paauglystėje ir išlieka iki beveik 40 metų, tačiau gali susirgti ir vyresnės moterys.
• Geriamieji kontraceptikai: Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad geriamieji kontraceptikai gali padidinti gimdos kaklelio vėžio riziką.
• Dietilstilbestrolio (DES) vartojimas: Moterys, vartojusios DES, turi kasmet atlikti dubens organų patikrą.

Gimdos kaklelio displazijos simptomai

Vienas sudėtingiausių šios būklės aspektų yra tai, kad ji dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų. Dėl to daugelis moterų apie ją sužino tik profilaktinio tyrimo metu. Kai kuriais atvejais, ypač pažengusiose stadijose, gali atsirasti tam tikri požymiai, tačiau jie nėra specifiniai ir gali būti susiję su kitomis ligomis. „Gimdos kaklelio displazija dažniausiai yra besimptomė, todėl profilaktiniai tyrimai yra būtini“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Galimi simptomai

Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai retai sukelia simptomus. Nors šiuos požymius bei simptomus gali sukelti ir kitos būklės, jeigu jie atsirado, būtina pranešti apie tai savo gydytojui:

• Kraujavimas tarp menstruacijų: Nereguliarus kraujavimas.
• Kraujavimas po lytinių santykių: Dirginamas gimdos kaklelis.
• Neįprastos išskyros: Gali būti gausesnės ar pakitusios spalvos, kvapo.
• Dubens diskomfortas: Retesnis simptomas.
• Jokių simptomų: Dažniausia situacija.

Kaip nustatoma gimdos kaklelio displazija?

Kadangi gimdos kaklelio displazija dažniausiai nesukelia jokių simptomų, ji dažniausiai nustatoma profilaktinių tyrimų metu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl reguliarūs patikrinimai yra tokie svarbūs. „Reguliarus patikrinimas leidžia nustatyti pakitimus ankstyvoje stadijoje, kai gydymas yra paprasčiausias ir efektyviausias“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Diagnostikos metodai

Yra keletas svarbių gimdos kaklelio tyrimų, kurie padeda anksti aptikti ligas ir jų komplikacijas:

1. PAP (citologinis) testas:

   Pap testas, dar žinomas kaip Pap tepinėlis, yra pagrindinis tyrimas gimdos kaklelio vėžio prevencijai. Tyrimo metu gydytojas naudoja specialų šepetėlį arba mentelę, kad paimtų ląsteles nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo. Paimta medžiaga užtepama ant stiklinio padėkliuko arba patalpinama į specialią skystą terpę. Toks mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur vertinami ląstelių pakitimai, nustatoma, ar ląstelės yra pakitusios, ir įvertinamas piktybinių ląstelių kiekis. Dažniausiai rekomenduojama atlikti kas 3 metus, tačiau dažnumas gali skirtis pagal gydytojo rekomendacijas. Lietuvoje 30-60 metų amžiaus moterims nemokamai 1 kartą kas 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas.

   
2. ŽPV testas:

   Nustato aukštos rizikos virusą. Mokslininkai įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje. ŽPV testą dažniausiai rekomenduojama atlikti, kai citologinio tyrimo metu randamos nenustatytos reikšmės plokščiojo ar liaukinio epitelio ląstelės (ASC-US, AGC).

3. Kolposkopija:

   Tai išsamesnis gimdos kaklelio tyrimas, atliekamas po pakitusio Pap testo rezultato. Jos metu su specialiai pritaikytu instrumentu, vadinamu kolposkopu, yra apžiūrimas gimdos kaklelis ir nustatoma pakitimų vieta. Gydytojas apžiūri gimdos kaklelį, dažnai naudojant acto rūgšties tirpalą, kad lengviau matytų nenormalias ląsteles. Kolposkopas tai optinis prietaisas, kurio pagalba mažas gimdos kaklelio vaizdas gali būti ženkliai padidintas dėl ko aptinkami net patys mažiausi epitelio pakitimai. Tyrimas kolposkopu neskausmingas, nes prietaisas nesiliečia prie gimdos kaklelio ar makšties paviršiaus. Kolposkopijos metu gimdos kaklelis sutepamas įvairiais tirpalais (pvz., acto rūgšties, Liugolio tirpalu), siekiant aiškiau pamatyti pakitimus.

4. Biopsija:

   Patvirtina diagnozę. Esant gimdos kaklelio pakitimams iš įtartinos vietos specialiomis žnyplėmis nugnybamas, arba išpjaunamas mažas audinio gabaliukas. Tai vadinama gimdos kaklelio biopsija. Jis vėliau atiduodamas į histologijos laboratoriją ištyrimui. Gimdos kaklelio biopsija visuomet atliekama kolposkopo kontrolėje. Jeigu įtartinos vietos yra kelios, iš kiekvienos jų imama gimdos kaklelio biopsija. Biopsija - tai visai neskausminga procedūra. Jai nereikia jokio specialaus pacientės pasiruošimo, išskyrus tai, kad makštyje ir gimdos kaklelyje neturi būti ūmaus uždegimo. Po gimdos kaklelio biopsijos atsiradusi žaizdelė kraujuoja neilgai. Užtenka susilaikyti nuo lytinių santykių apie vieną savaitę, ir likusi po biopsijos žaizdelė sugyja pati.

Gimdos kaklelio displazijos stadijos

Gimdos kaklelio displazija skirstoma į kelias stadijas, priklausomai nuo to, kiek pakitusios ląstelės. Šis skirstymas padeda gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Kuo aukštesnė stadija, tuo didesnė rizika, kad pakitimai gali progresuoti. „Stadijos nustatymas leidžia tiksliai įvertinti riziką ir parinkti tinkamą gydymą“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Ląstelių ikivėžiniams pokyčiams apibūdinti čia vartojamas terminas „gimdos kaklelio intraepitelinė neoplazija“, kurios tarptautinė santrumpa - CIN (Cervical Intraepithelial Neoplasia).

Stadijų apžvalga

• CIN 1 (LSIL - nežymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai): Lengvi ląstelių pakitimai. Dažniausiai susiję su įvairių tipų (didelės ir mažos rizikos) ŽPV infekcija. Daugumai moterų nežymūs pokyčiai gali išnykti savaime per 3 metus.
• CIN 2 (Vidutiniai pakitimai): Vidutinio laipsnio ląstelių pakitimai.
• CIN 3 (HSIL - žymūs plokščialąsteliniai intraepiteliniai pokyčiai): Sunkūs ląstelių pakitimai, laikomi ikivėžine būkle. Gali vystytis iš nežymių pokyčių arba iš karto atsirasti esant didelės vėžio rizikos ŽPV tipams (ypač ŽPV 16 ar 18). Apie 33-50% HSIL atvejų vystosi į invazinį vėžį, jei yra negydomi.

Vadovaujantis Bethesda sistema, LSIL ir HSIL pokyčiai dar įvertinami ir aprašomi kaip nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio pokyčiai.

Kaip gydoma gimdos kaklelio displazija?

Gydymas priklauso nuo displazijos laipsnio, paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Lengvesniais atvejais gali pakakti stebėjimo, nes organizmas gali pats pašalinti pakitimus. Tačiau aukštesnio laipsnio displazija dažniausiai reikalauja aktyvaus gydymo. „Daugeliu atvejų gydymas yra labai efektyvus ir leidžia išvengti vėžio išsivystymo“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Gydymo būdai

Gimdos kaklelio ligų ir ikivėžinių pokyčių gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, pirmiausia nuo nustatytų intraepitelinių pokyčių (LSIL ar HSIL) laipsnio, moters amžiaus, bendros jos sveikatos būklės ir planuojamų nėštumų.

• Stebėjimas: CIN 1 atvejais. Lengvo laipsnio displazija - LSIL negydoma, o tik stebima, atliekami citologiniai tyrimai iš gimdos kaklelio.
• Krioterapija (nušaldymas): Taikoma lengviems pakitimams, sunaikinant pakitusį audinį šalčiu.
• LEEP procedūra (Loop Electrosurgical Excision Procedure) arba elektros kilpos ekscizija: Gali būti naudojama vidutinio laipsnio displazijai, kai elektros kilpa pašalinamas pažeistas audinys.
• Konizacija (kūginė biopsija): Sunkesniems atvejams, kai išpjaunamas gimdos kaklelio kūgio formos audinys ir laboratorijoje ištiriamas mikroskopu. Tai chirurginė intervencija, atliekanti ir gydymą, ir biopsiją.
• Lazerinis gydymas: Pažeistoms ląstelėms pašalinti lazerio spinduliu.
• Histerektomija (gimdos pašalinimas): Kai kuriais retais atvejais gali būti atliekama, ypač jei pakitusių ląstelių randama gimdos kaklelio kanale ir moteris ateityje nesiruošia turėti vaikų.

Gimdos kaklelio displazija nėštumo metu

Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą po krūties vėžio 15-44 metų moterų onkologinė liga. Diagnozės nustatymo metu 1‒3 proc. moterų būna nėščios arba 12 mėnesių po gimdymo. Nėščiosios prognozė sergant gimdos kaklelio vėžiu yra tokia pati kaip ir nenėščios moters esant tokiai pačiai ligos stadijai, auglio tipui ir dydžiui.

Kaip displazija veikia vaisingumą ir nėštumą?

Daugeliui moterų kyla natūralus klausimas - ar gimdos kaklelio displazija gali paveikti galimybę pastoti ar išnešioti kūdikį. Gera žinia ta, kad pati displazija dažniausiai neturi tiesioginio poveikio vaisingumui. Tačiau tam tikri gydymo metodai gali turėti įtakos gimdos kaklelio būklei, todėl svarbu viską aptarti su gydytoju. „Lengvos displazijos formos dažniausiai neturi įtakos nėštumui, tačiau po kai kurių procedūrų reikalinga papildoma stebėsena“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Gimdos kaklelio displazijos ir nėštumo sąveika

Lengvos displazijos (CIN 1) atveju, ji dažniausiai neturi įtakos vaisingumui. Jei nustatyta vidutinė ar sunki displazija, rekomenduojama gydyti prieš planuojant nėštumą. Po LEEP ar konizacijos procedūrų gali šiek tiek padidėti priešlaikinio gimdymo rizika dėl gimdos kaklelio sutrumpėjimo ar silpnumo.

Jei nėštumo metu nustatoma displazija, dažniausiai gydymas atidedamas po gimdymo, stebint būklę. Reguliarus stebėjimas padeda užtikrinti saugų nėštumą ir laiku įvertinti pokyčius.

Displazijos ir vėžio diagnostika nėštumo metu

Esant gimdos kaklelio karcinomai in situ ir mikroinvaziniam vėžiui, apžiūra yra mažai informatyvi dėl fiziologinių su nėštumu susijusių požymių: gimdos kaklelio deciduacijos, ektropiono, edemos.

Nėštumo metu taškinė biopsija atliekama tik tuo atveju, jeigu yra didelių pakitimų, įtariama, kad yra invazija, ar stebimas navikas. Gimdos kaklelio kūginė biopsija nėštumo metu atliekama tik tuo atveju, jei invazinės ligos patvirtinimas keičia gimdymo terminą ar būdą. Jei tokia procedūra būtina, ji planuojama tarp 14 ir 20 nėštumo savaitės. Tačiau jos metu ir po jos komplikacijų (savaiminio persileidimo, gausesnio kraujavimo) rizika siekia 20-33 proc.

Tolimųjų metastazių vertinimui nėštumo metu dažniausiai atliekami nejonizuojantieji vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarso (UG) tyrimas ir branduolių magnetinio rezonanso (BMR) tyrimas.

Displazijos ir vėžio gydymas nėštumo metu

Jei diagnozuoti ir patvirtinti mikroinvazinio vėžio pokyčiai (Carcinoma in situ), invazinio vėžio rizika yra maža (mažesnė nei 5 proc.). Toks nėštumas gali būti tęsiamas iki gimdymo termino be didelės rizikos vėžiui progresuoti iki gilios invazijos. Jei ligos IA1 stadija patvirtinama po kūginės biopsijos ir mikroinvazija pašalinta iš sveikų audinių, tai gali būti gydymo pabaiga.

Jei pacientei, kuriai su IA1 ligos stadija išpjauto audinio riboje displazija išlieka, nėščioji kliniškai tiriama kas mėnesį, gimdos kaklelio citologija atliekama kas trys mėnesiai. Po gimdymo kartojami tyrimai ir, jei yra indikacijų, pakartotinai atliekama kūginė biopsija.

Jei moteris nusprendžia tęsti nėštumą esant displazijai ar ankstyvojo vėžio stadijai, akušerinė priežiūra traktuojama kaip didelės rizikos nėštumo priežiūra, o akušerinė patologija gydoma pagal įprastinius algoritmus.

Jei gimdos kaklelio vėžys yra progresavęs (IB2 ir vėlesnė stadija), neoadjuvantinė chemoterapija yra vienintelis gydymo būdas, leidžiantis tęsti nėštumą, kol vaisius galės saugiai gimti. Gydymą chemoterapiniais preparatais reikėtų nutraukti likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki planuojamo gimdymo, kad atsinaujintų kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose ir citotoksiniai vaistai per placentą pasišalintų iš vaisiaus. Chemoterapija netaikoma, kai formuojasi vaisiaus vidaus organai. Tokiais atvejais nėštumą rekomenduojama užbaigti cezario pjūvio operacija (CPO).

Ar gimdos kaklelio displazija gali progresuoti į vėžį?

Tai vienas dažniausių klausimų, kuris kyla pacientėms išgirdus šią diagnozę. Svarbu žinoti, kad gimdos kaklelio displazija nėra vėžys, tačiau tam tikrais atvejais ji gali progresuoti. Procesas dažniausiai vyksta labai lėtai - nuo kelių metų iki dešimtmečio. Dėl to atsiranda didelė galimybė laiku nustatyti pakitimus ir juos sėkmingai gydyti. „Didžioji dalis lengvų displazijos formų išnyksta savaime, tačiau aukštesnio laipsnio pakitimai reikalauja stebėjimo ar gydymo“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gimdos kaklelio gleivinės epitelinių ląstelių. Pradžioje ląstelės pakinta ir tampa nebenormalios (atipinės), tačiau jos dar nėra vėžinės. Tokie pokyčiai kartais išnyksta savaime, bet kartais ima vystytis toliau. Tai gali trukti net 10-20 metų, kol galų gale išsivysto vėžys. Manoma, jog ši sistema informatyvesnė už senąją, kurioje buvo naudojamos klasės - nuo 1 iki 5 (1 klasei priklausė normalios ląstelės, o 5 - invazinis vėžys).

Progresavimo rizika

TAI SVARBU! Jeigu visos moterys reguliariai tikrintųsi pas ginekologą ir joms būtų atliekamas PAP testas, dauguma ikivėžinių pokyčių būtų nustatomi ir pagydomi nespėjus išsivystyti vėžiui. Taip būtų užkirstas kelias invaziniams navikams atsirasti.

Kaip galima išvengti gimdos kaklelio displazijos?

Nors ne visais atvejais įmanoma visiškai išvengti šios būklės, yra keletas labai veiksmingų būdų, kurie gali ženkliai sumažinti riziką. Didžiausią reikšmę turi ŽPV prevencija ir reguliari patikra. „Profilaktika ir vakcinacija yra efektyviausi būdai sumažinti gimdos kaklelio vėžio riziką“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Prevencijos priemonės

• ŽPV vakcina: Apsaugo nuo pavojingiausių viruso tipų (ypač 16 ir 18). Lietuvoje nuo 2016 metų visos vienuolikos metų sulaukusios mergaitės nemokamai skiepijamos vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
• Reguliarus PAP testas: Anksti aptinka pakitimus. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa: 25-60 metų moterims kas 3 metai nemokamai atliekamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas.
• Saugūs lytiniai santykiai: Naudojant prezervatyvus ir turint mažiau lytinių partnerių, galima sumažinti infekcijų riziką.
• Rūkymo atsisakymas: Stiprina imuninę sistemą ir mažina riziką.
• Imuniteto stiprinimas: Padeda organizmui kovoti su virusu.

Ar gimdos kaklelio displazija gali atsinaujinti?

Net ir sėkmingai gydant gimdos kaklelio displaziją, svarbu žinoti, kad tam tikrais atvejais ji gali atsinaujinti. Tai dažniausiai susiję su tuo, kad organizme išlieka žmogaus papilomos virusas (ŽPV) arba atsiranda pakartotinė infekcija. Todėl net po gydymo būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti kontrolinius tyrimus. „Net ir po sėkmingo gydymo pacientės turi būti stebimos, nes ŽPV gali išlikti organizme“, - teigia ginekologas dr. Mark H. Einstein.

Kas didina pasikartojimo riziką

• Išliekantis ŽPV: Gali sukelti naujus pakitimus.
• Silpnas imunitetas: Organizmas sunkiau kovoja su virusu.
• Rūkymas: Didina pakitimų riziką.
• Nereguliarūs patikrinimai: Vėliau nustatomi pakitimai.
• Nesaugūs lytiniai santykiai: Padidina pakartotinės infekcijos riziką.

Dažniausiai užduodami klausimai apie gimdos kaklelio displaziją

• Ar gimdos kaklelio displazija yra vėžys?

  Ne, tai nėra vėžys. Tai ikivėžinė būklė, kuri gali progresuoti, jei nėra gydoma.

• Ar displazija gali praeiti savaime?

  Taip, ypač lengvos formos (CIN 1) dažnai išnyksta be gydymo, tačiau būtina reguliari stebėsena.

• Ar ŽPV visada sukelia displaziją?

  Ne, daugeliu atvejų organizmas pats pašalina virusą, tačiau kai kurios jo rūšys gali sukelti ląstelių pakitimus.

• Kaip dažnai reikia atlikti PAP testą?

  Dažniausiai rekomenduojama kas 3 metus, tačiau dažnumas gali skirtis pagal gydytojo rekomendacijas ir asmeninę riziką.

• Ar displazija turi simptomų?

  Dažniausiai ne. Todėl labai svarbūs profilaktiniai tyrimai.

• Ar galima pastoti turint displaziją?

  Taip, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju dėl būklės stebėjimo ir gydymo plano, ypač jei reikalingos invazinės procedūros.

tags: #gimdos #kaklelio #displazija #ar #daroma #nestumo

• Ką svarbu žinoti planuojant nėštumą
• Kaip vyksta tėvystės nustatymas ir išlaikymo priteisimas?
• Paslaugos socialinės globos srityje
• saugūs varteliai vaikams
• Tėvystės nustatymo procedūros