Šiuolaikiniai švietimo politikos prioritetai lėmė ugdymo organizavimo tvarkos kaitą. Atliepiant strateginius Europos Sąjungos švietimo srities dokumentus, Lietuvos valstybės švietimo strategijos nuostatose pabrėžiama, kad šiuolaikinėje visuomenėje itin svarbu švietimo kaita, kurios tikslas - plėtoti ir užtikrinti lankstų ir kokybišką priešmokyklinį ugdymą. Kokybiškumas ir lankstumas didele dalimi priklauso nuo programų, nuo ugdymo organizavimo ypatumų.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas organizuojamas pagal atnaujintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Ši programa nustato priešmokyklinio ugdymo tikslą, uždavinius, programos įgyvendinimo prielaidas ir būdus, ugdytinus vaikų pasiekimus - kompetencijas, kompetencijų ugdymo gaires, kompetencijų turinio dėmenis ir vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo gaires.
Atnaujintoje programoje išskirtos šešios pagrindinės ugdymosi sritys:
Įgyvendinant programą labai svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimo džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas. Priešmokyklinis ugdymas yra ugdymo sektorius, kurį apibrėžia bendras ugdymo statusas, vaikų amžius, atitinkami ugdymo tikslai ir metodai.

Vertinant vaiko pasiekimus, itin svarbus pedagogo vaidmuo. Priešmokyklinio ugdymo pedagogas teikia rekomendaciją dėl tolesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo programą, apibendrinus visų metų vaiko vertinimus. Svarbu paformuoti bendrą vaiko vaizdą, atsižvelgiant į jo pažangą ir pasiekimus per visą ugdymo laikotarpį.
Ugdymo procese naudojamos įvairios priemonės, pavyzdžiui, rekomendacijų rinkinys „Patirčių erdvės“. Tai praktiniai patarimai pedagogams, kaip organizuoti įdomias, prasmingas ir tikslingas veiklas, orientuotas į 5-6 metų vaikus. Kiekvienas projektas šiame rinkinyje atspindi kurią nors vieną kompetenciją bei jos sąsajas su kitomis kompetencijomis.
Vertinimo schema remiasi nuoseklumu ir vaiko individualių galių pažinimu. Žemiau pateikiami esminiai elementai, kurie sudaro vertinimo pagrindą:
| Vertinimo komponentas | Aprašymas ir metodinės gairės |
|---|---|
| Kompetencijų ugdymas | Orientuotas į programoje numatytas socialines, pažinimo, komunikavimo ir kitas kompetencijas. |
| Vaiko pažinimas | Svarbu pažinti kiekvieną vaiką ir prognozuoti tolesnę jo raidą, lyginti pasiekimus su ankstesniais jo rezultatais. |
| Refleksija ir rekomendacijos | Pedagogas rengia apibendrintą vertinimą metų pabaigoje, padedantį tėvams apsispręsti dėl tolesnio mokymosi. |
| Komandinis darbas | Vertinime dalyvauja pedagogas, jo padėjėjas, logopedas, psichologas ir kiti specialistai. |
Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Tačiau egzistuoja lankstumo galimybės: priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas yra nuosekli švietimo sistemos pakopa, kuri paprastai apima vienerius ugdymo metus, o vaikui nepasiekus mokyklinės brandos - gali trukti dvejus metus.

Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliai švietimo įstaigose gali būti labai įvairūs. Priešmokyklinio ugdymo pedagogai, vadovaudamiesi šia įvairove, turi didelę laisvę rinktis, komponuoti ir derinti šiuolaikinius ugdymo modelius. Grupės aplinka turėtų būti artima vaikui, padedanti jam priprasti prie ugdymo įstaigos, o svarbiausi metodai analizuojant ir sprendžiant problemas turi būti susitarimas, dialogas ir diskusija.
Socialinis saugumas, pasitikėjimas savimi, savigarbos ir savivertės puoselėjimas - tai esminiai priešmokyklinio ugdymo tikslai. Vaikas aktyviai veikia: žaidžia, pažįsta, užsiima kūryba ir ruošiasi naujam socialiniam statusui - mokinio vaidmeniui.
tags: #ugdymosi #pasiekimu #vertinimo #schema #priesmokyklineje #grupeje