Tėvų įsitraukimas į ugdomąją veiklą darželyje: kelias į sėkmingą vaiko ateitį

Šiandienos ugdymo procese tėvų įsitraukimas yra neatsiejama sėkmingo vaiko asmenybės formavimo dalis. Vis daugiau tėvų aktyviai įsitraukia į kasdienę darželio veiklą, dalijasi idėjomis ir rodo didelį susidomėjimą savo vaikų pasiekimais. Tai ypač akivaizdu per grupės susirinkimus ir individualius pokalbius, kuriuose tėvai susitinka su mokytojais aptarti vaikų pažangą.

Du kartus per metus organizuojamos tokios susitikimo akimirkos - tai ne tik proga aptarti vaikų pasiekimų rezultatus, bet ir stiprinti emocinį ryšį tarp šeimos ir darželio bendruomenės. Ne tik individualios konsultacijos, bet ir tėvų įtraukimas į įvairius darželio projektus padeda ugdyti vaikų socialines ir emocines kompetencijas. Bendruomeniškumas puikiai atsispindi ir per renginius, paminėjimus, akcijas.

Visi sutaria, kad ir vadybos principus reikia adaptuoti, ir švietimo verslas yra kitoks. Ypatingas. Taigi ir savanorystė jame yra šiek tiek kitokia, nei visur kitur. Vis dėlto, mūsų tikslas - sukurti vaikams saugią, kūrybišką, bendradarbiavimu grįstą aplinką, kurioje jie galėtų tobulėti tiek emociškai, tiek intelektualiai. Esame dėkingi tėvams už jų laiką, idėjas, rūpestį ir žinome, kad tik per bendradarbiavimą galime pasiekti dar daugiau.

Kiekvienas vaikas yra unikalus, ir mūsų, kaip suaugusiųjų, atsakomybė yra padėti jiems augti stipriais, smalsiais, savimi pasitikinčiais žmonėmis. Tikiu, kad kartu su jumis, gerbiami tėveliai, ir toliau sėkmingai puoselėsime mūsų vaikus, stiprindami jų savarankiškumą, kūrybingumą ir asmenybės vystymąsi.

Tėvų įtakos svarba vaiko ugdymui

Žinote, kaip tėvai dažnai sako? Kokią mano įtaka vaikui, jei jis visą dieną leidžia ugdymo įstaigoje? Be jokios abejonės, daug didesnę įtaką turi ugdymo įstaiga, o ne aš! Ir vis dėlto. Vienas pirmųjų tėvus nustebinusių rezultatų paskelbė R. M. Clarkas dar 1990 metais. Jis suskaičiavo, kad, sudėjus atostogas, savaitgalius, vakarus ir t. t., 70 proc. savo laiko (kurį yra atsibudęs!) ugdymo įstaigą lankantis vaikas praleidžia ne ugdymo įstaigoje. Netikėta, ar ne?

Mokslininkai jau sutaria, kad bene didžiausia problema valstybiniame švietime dažniausiai yra ne lėšų stygius, ne nekompetetingi pedagogai (nes jų nėra TIEK daug!), ne prasta vadyba, o menkas tėvų dalyvavimas ugdymo(si) procese. Įsivaizduojate: šeimos dalyvavimas geriau parodo, kokie bus vaiko akademiniai rezultatai, nei šeimos socioekonominė padėtis?

Vadinasi, tiesiog atidavę vaiką į privačią mokyklą ar privatų darželį ir tikėdamiesi, kad tai leis mums nedalyvauti (gausime „viskas įskaičiuota“), tam tikra prasme mažiname tikimybę, kad iš tiesų bus gerai? Mokslininkai D. L. Williamsas ir N. F. Chavkinas straipsnyje prestižiniame „Educational Leadership“ žurnale rašė, kad švenčių organizavimas, lėšų rinkimo renginių organizavimas, savanoriavimas ir kitas aktyvus dalyvavimas ugdymo įstaigos veikloje lemia tai, kad vaikas pasiekia aukštesnių rezultatų. Atrodo, ką bendro turi tai, kad jūs, pavyzdžiui, per mokslo metų pabaigos šventę kepsite mėsainius ir vaiko akademiniai rezultatai, ar ne? Man pačiai tai dažnai yra mįslė.

Tėvų lūkesčiai ir rezultatai

Tyrimai rodo, kad tų tėvų, kurių lūkesčiai didesni, vaikų rezultatai yra geresni. Įsidėmėkite: išmintingi ir aukšti. Mantra: tu gali! Viena yra matyti, jog kiekvienas vaikas turi kažką genialaus, o kita… tikėtis iš kiekvieno vaiko kažko genialaus. Ar jaučiate skirtumą? Viena yra tai, kad jūs matote, o kita - kad jūs nematote. Ir tada spaudžiate vaiką, esą jis niekada nėra pakankamai geras, pakankamai žavingas, nepakankamai kažkoks, nes jums atrodo, kad jis - genialus. Jis ir yra genialus, bet in his own way, taip sakant.

Esu mačiusi ne vieną vaiką, kuris spardė pianiną, nes tėvai norėjo, kad jis grotų, o jis - nors ir turėjo klausą - tiesiog to nekentė. Čia ir kyla amžinoji dilema: ar spausti, ar paleisti? Aš manau, kad lūkesčiai turi būti aukšti, bet išmintingi, o tai ir yra didžiausias tėvystės menas.

Žinoma, galima vaikui leisti neišnaudoti jo potencialo ir visaip jį apkamšyti pagalvėlėmis, kai jis sako, jog negali, kad nesupranta, kad jam sunku. Kita vertus, daug sunkiau įrodyti, jog jis gali, kad pasistengęs supras, jog niekas niekam nėra visada lengva: reikia daug ir sunkiai dirbti, jei nori rezultatų. Vien pedagogai to tikėjimo ir pasitikėjimo neįkvėps - tam reikia bendradarbiavimo, bendrų lūkesčių ir tęstinumo.

Veiksmingi tėvų įsitraukimo būdai

Bėda ta, kad dauguma tėvų nežino, kaip jie gali įsitraukti. Pavyzdžiui, pradeda su mokytojais diskusiją apie tvoros aukštį. Na, tvoros aukštis gal ir būtų objektas diskusijai, jei tvora būtų per žema, t. y. nesaugi vaikams, bet iš esmės tai nėra pats veiksmingiausias būdas dalyvauti vaiko ugdymo(si) procese.

Kuo veikla yra labiau susijusi su pačiu vaiku, tuo veiksmingesnis yra tėvų įsitraukimas. Pavyzdžiui, tai, kad jūs auklėtojai duodate pinigų priemonėms nupirkti, yra mažiausiai efektyvu. Jeigu ateinate paskaityti pasakos vaiko grupei, jeigu savanoriaujate (pavyzdžiui, per mamadienį) vaiko grupėje, yra veiksmingiausia. Vidutinis efektyvumas yra tada, kai, pavyzdžiui, jūs siuvate rūbus vaikų Kalėdiniam renginiui kartu su vaiku išrinkdami medžiagą, apie tai kalbėdami ir t. t.

„Naminis“ įsitraukimo būdas

Vienas iš tokių - „naminis“ būdas - kai namuose skiepijamos tos pačios vertybės ir įgūdžiai, kurie skatinami ugdymo įstaigoje. Dėl to labai svarbu išsirinkti ugdymo įstaigą ne tik pagal tai, ar ji arčiausiai namų, bet ir pagal tai, ar ten vaikui bus skiepijama tai, kas norite, kad būtų. Tai apima nekompromisinį požiūrį į ėjimą miegoti, vakarienę ir pan. Namuose vaikui pabrėžiama ugdymo įstaigos lankymo svarba (net jeigu tai yra darželis: vaikas turi žinoti, kad ten eina ne tik pabūti, bet ir tobulėti), bendravimo su pedagogais svarba (jeigu nesupranti - klausk; jeigu nepatinka - sakyk ir t. t.).

Dalyvavimas ugdymo įstaigos veikloje

Kitas būdas - dalyvauti ugdymo įstaigos veikloje. Kodėl jis svarbus? Nes, atvykdami į ugdymo įstaigą ir bendradarbiaudami, rodome vaikui, kad mums rūpi. Kai vaikas mato, jog mums rūpi, jis nori stengtis, nori parodyti, kaip viską puikiai jis daro. Matydamas namų ir ugdymo įstaigos sąsajas, vaikas supranta, kad ugdymas(is) - integrali jo gyvenimo dalis, kad namai ir ugdymo įstaiga papildo vienas kitą, o ne yra atskiri segmentai.

Tačiau veiksmai turi būti abipusiai - negerai, jei jeigu tėvai norės dalyvauti, o pedagogai nepalaikys iniciatyvos. Ir vis dėlto dažniau kamuolys yra ugdymo įstaigos pusėje. Suprantu, kad būna labai sunku tiems pedagogams, kurie užsidegę kviečia (juk dažnai tai būna papildoma iniciatyva, t. y. ekstra žingsnis). Kita vertus, aš per savo seminarus nuolat kartoju pedagogams: mes turime raginti, o jau kaip tėvai pasirinks, taip; mes turime organizuoti šventes ir į jas kviesti, o jau kaip tėvai nuspręs, taip; mes turime tėvus pakalbinti rytais, o jei jie nekalbės, tai ką padarysi; mes turime pranešti tėvams, jei pastebime kažką neįprasto, o jau ką tėvai darys su tuo - jų atsakomybė.

Pirmas žingsnis turi būti mūsų. Nes mes profesionalai. Mes atsakingi. Mes žinome, ką ir kaip galime daryti. Ir turime šia informacija nuolat dalintis su tėvais. Padėti jiems. Paraginti tuos, kurie abejoja. Bandyti sudominti tuos, kuriems neįdomu. Liūdniausia (o gal kaip tik nuostabiausia?) yra tai, kad atsakingiausi už tėvų dalyvavimą ugdymo įstaigos veikloje yra darželiai. Tyrimai rodo, kad tėvai, kurie nedalyvauja darželio veikloje, mokyklos veikloje dalyvauja dar mažiau. Taigi jeigu ikimokyklinuko pedagogai sudomins tėvus ir juos įtrauks, tai yra tikimybė, kad jie ir liks įsitraukę. Jeigu ne, deja, įsitraukimas tik mažėja.

Esu girdėjusi ne vieną ikimokyklinio ugdymo specialistą sakantį, kad priekabūs tėvai vargina. Negalvokite taip. Galvokite, kad tiems tėvams rūpi. Žinoma, viskam turi būti ribos, bet iš esmės prisiminkite varpelio kreivę: tų, kurie yra labai priekabūs, yra tik keletas procentų. Tada yra keletas, kurie yra visiškai nepriekabūs. O dauguma priklauso nuo dienos, nuo nuotaikos, nuo konkrečios situacijos.

Dr. Joyce Epstein šeši tėvų ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo būdai

Dr. Joyce Epstein iš Johno Hopkinso universiteto yra sukūrusi tėvų dalyvavimo ugdymo įstaigos veikloje sistemą, kuri, manoma, esanti viena veiksmingiausių ugdymo įstaigai planuojant bendradarbiavimą su tėvais. Anot jos, nebendradarbiauti - jeigu mums rūpi vaikų ateitis - negalima. Ji išskiria šešis efektyviausius tėvų ir ugdymo įstaigos bendradarbiavimo būdus:

1. Tėvystė. Tėvus reikia ugdyti. Jeigu randate gerą straipsnį - siųskite. Jeigu žinote apie įdomų renginį - informuokite. Jeigu perskaitote vertingą knygą - pasidalinkite tuo, ką perskaitėte. Įvairūs informaciniai seminarai tėvams - lobių lobis.
2. Komunikacija. Bent kartą per metus susitikite su kiekviena šeima individualiai: informuokite tėvus apie naujienas, naudokitės el. laiškais, mobiliosiomis programėlėmis, skelbimų lentomis.
3. Savanorystė. Kuo labiau įtraukite tėvus į savanorystę ugdymo įstaigoje. Žinau, mes neturime tokios tradicijos - Lietuvoje labiau įprasta, kad tėvai ateina į šventes, o ne organizuoja jas. Ar ne? Jeigu jau organizuoja, tai geriausiu atveju talką. Kita vertus, niekas nedraudžia pradėti tokios tradicijos, ar ne?

   Dr. Epstein rašo apie savanorystę klasėje ar grupėje taip: drožti pieštukus, lydėti į išvykas, paruošti ugdymo priemones, išplauti žaislus, skaityti vaikams pasaką, kai pedagogas individualiai dirba su pagalbos reikalaujančiu vaiku ir t. t.; apie savanorystę biure: organizuoti šventes, darželio ar mokyklos dekoravimą, labdaros akcijas; padėti susitvarkyti dokumentus visokiose instancijose ir t. t. Žodžiu, būdų yra begalė - neabejoju, kad kiekvienoje ugdymo įstaigoje yra papildomų rankų porų poreikis.

4. Ugdymo įstaigos tęstinumas namuose. Ugdymo įstaiga suteikia informaciją, kaip tėvai gali papildyti tai, kas vyksta grupėje ar klasėje, ir tėvai tą daro. Geriausias būdas - supažindinti su amžiaus tarpsnių ypatumais, dalintis ugdymo planais su tėvais, drauge išsikelti konkretaus vaiko ugdymo(si) tikslus.
5. Sprendimų priėmimas. Aktyviai dalyvaukite. Žinoma, tvarkos nepakeisite, bet šį tą tikrai galite. Dalyvavimas turi būti protingas: jeigu dalyvaujate tik todėl, kad prastumtumėte tai, kas yra aktualu tik jums, produktyvumo nesitikėkite.
6. Aktyvus miesto bendruomenės įtraukimas. Siekiamybė - kad įsitrauktų į ugdymo įstaigos veiklą ne tik tėvai, bet ir visuomenė: noriai ateitų papasakoti, pasidalinti mintimis, kaip geriau būtų darželiui ar mokyklai.

Mano pačios patirtis rodo tai, kad daug ką lemia dauguma tėvų grupėje. Esu turėjusi be galo iniciatyvių tėvų, kurie suburdavo visus aplinkui, o esu turėjusi tokių, kurie manydavo, jog dešimtis tūkstančių eurų „moka ne tam, kad dar ir savanoriautų“. Bet niekada dėl to nenuleidau rankų. Ir, manau, pasiteisino. Nepamirškite dar ir to, kad savanorystė - ne pareiga, o dovana.

Fantazijai ribų nėra: galima padėti organizuoti spektaklius, lydėti į išvykas, darbuotis sode, fotografuoti renginius, laminuoti priemones (mokytojos paruošia, o jūs ateinate į darželį ar mokyklą ir visa tai sulaminuojate, kad pedagogams nereikėtų daryti to po darbo), surinkti informacijos, siūti, organizuoti įvairias praturtinančias ugdymo(si) programą programas. Net sąsiuvinius galima padėti taisyti! Taip ir įsivaizduoju, kaip kai kuriems atvipo žandikaulis: mano darbe niekas neateina už mane padaryti mano darbų (juk sąsiuvinių taisymas absoliučiai yra mokytojo darbas!). Bet taip jau, matyt, yra su savanoryste ugdymo įstaigoje: arba darai, arba ne.

Tėvų įsitraukimo pavyzdžiai darželyje

• Vienas iš puikių pavyzdžių yra kasmetinis projektas „Matuojuosi tėvų profesijas“. Šio projekto metu tėvai pasakoja vaikams apie savo profesijas, dalijasi darbo patirtimi, o kai kuriais atvejais vaikai netgi apsilanko tėvų darbovietėse. Tai nuostabi galimybė mažiesiems pažinti skirtingus karjeros kelius, patirti tėvų kasdienybę ir ugdyti jų smalsumą bei susidomėjimą.
• Mokytojų dienos proga tėvai kartu su vaikais sukūrė spalvingus sveikinimus: atvirukus, kurių paroda papuošė darželio lauko erdvę - kupolą. Tokie nedideli, bet nuoširdūs gestai stiprina tarpusavio ryšį ir kuria šiltą atmosferą darželyje.
• Kalbant apie socialinę atsakomybę - bendras gerumo projektas „Aš laukiu tavo pagalbos“, skirtas beglobiams gyvūnams, dar kartą įrodo, kaip svarbu yra ugdyti vaikus ne tik ugdymo įstaigose, bet ir gyvenime.
• Šį rudenį vyko ir spalvingas projektas „Ką galiu pasigaminti iš rudens gėrybių“. Tėvai kartu su vaikais namuose kūrė išskirtinius moliūgus, kurie tapo darželio parodos „Moliūgų fiesta“ dalimi. Užbaigėme savaitę su šypsenomis, kai vaikai darželio grupėse ir virtuvėje kepė obuolių pyragus, ruošė sveikuoliškas vaisių salotas, kepė rudeninius blynus - darželio erdvės kvepėjo rudenišku aromatu, o šiltos emocijos spindėjo kiekvieno vaiko veide.

Įtraukusis ugdymas ir tėvų vaidmuo

Nuo 2024 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimams ir papildymams, kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi sudaryti sąlygas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su bendraamžiais. Svarbiausias įtraukiojo ugdymo tikslas - kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo skirtybių.

Tai siekiama vaikui ir jo šeimai suteikiant specialistų pagalbą. Darželyje dirba specialusis pedagogas, logopedas, socialinis pedagogas, psichologas. Specialistai ir pedagogai nuolat bendradarbiauja tarpusavyje rasdami tinkamiausius sprendimus ugdymo kliūtims šalinti. Mokytojai savo veiklose siekia personalizuoti ugdomąją veiklą, į bendras veiklas įtraukti visus vaikus, nepriklausomai nuo jų skirtybių. Į procesą įtraukiama visa šeima, todėl ugdymas nesibaigia išėjus iš grupės. Tėvai nuolat žino, kuo gyvena vaikas, dalyvaujantis ugdomajame procese.

Specialiosios pagalbos specialistų vaidmuo

Švietimo pagalbos specialistams tenka ne tik konsultuoti, teikti pagalbą ir paramą, bet ir skatinti bei padėti įtraukiojo ugdymo plėtrai, kad ikimokyklinės įstaigos būtų pajėgios priimti visus besimokančiuosius.

• Logopedas. Logopedas - tai specialistas, kuris dirba su vaikais, turinčiais kalbos ir kalbėjimo sutrikimų. Logopedo tikslas išsiaiškinti ir įvertinti kalbos sutrikimo priežastis bei pobūdį ir padėti šiuos sutrikimus pašalinti arba sušvelninti. Kuo anksčiau bus pastebėtas kalbos ar kalbėjimo sutrikimas, tuo lengviau ir greičiau juos bus galima pašalinti.
• Psichologas. Dar viena švietimo pagalbos kryptis yra psichologinė pagalba, kurios teikėjai yra psichologai, jie rūpinasi vaikų gerbūviu bei vidine darna. Psichologai darželiuose vykdo prevencines programas, teikia individualias ir grupines konsultacijas ugdytiniams, tėvams.
• Specialusis pedagogas. Vienas iš pagrindinių švietimo pagalbos teikėjų yra specialusis pedagogas. Specialieji pedagogai dirba tik su vaikais, turinčiais vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Specialiojo pedagogo darbas padeda įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdyti individualius gebėjimus, individualiai pritaikant ugdymo turinį, metodus, priemones ir aplinką.
• Mokinio padėjėjas. Esant vaikų įvairovei, vien mokytojo pastangų, organizuojant vaikų ugdymo (-si) veiklas vaikų ugdymo grupėje nepakanka.

Siekiant, kad švietimo pagalba būtų veiksminga, itin svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas. Svarbūs informacijos mainai tarp specialistų, kurie dalinasi žiniomis apie įtraukųjį ugdymą, specialiųjų poreikių vaikų paramą, metodikas ir priemones.

Tėvų atsakomybė įtraukiajame ugdyme

Priimti Švietimo įstatymo pakeitimai įpareigoja visas ugdymo įstaigas priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus mokytis kartu su visais. Specialiųjų poreikių vaikai (SUP) tai vaikai, kurie dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turi ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Kad SUP vaikai galėtų būti ugdomi jiems pagal gyvenamąją vietą patogioje ugdymo įstaigoje, visa bendruomenė turi susitelkti ir tinkamai pasiruošti. Svarbiausia - bendruomenės požiūris į SUP vaikus, pedagogų ir specialistų kompetencijos, darbo patirtis. Ne mažiau svarbu ugdomosios aplinkos pritaikymas SUP vaikui, tinkamų ugdymo formų, būdų, metodų parinkimas.

Ne mažiau svarbi tėvų atsakomybė įsiklausyti į specialistų teikiamas rekomendacijas, kaip galima padėti elgesio, bendravimo sunkumų turinčiam vaikui, kaip tinkamai atstovauti tokio vaiko interesus. Tėvų geranoriškas bendravimas su mokytojais, pagalbos vaikui specialistais padeda spręsti rūpesčius ir problemas išvengiant nepageidaujamų akimirkų ir konfliktų. Todėl būtinas tėvų geranoriškumas priimant ugdymo įstaigos teikiamą pagalbą ir paslaugas (pedagoginės, psichologinės tarnybos, kitų specialistų pagal poreikį).

Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymosi procesą labai svarbus ugdymo sėkmei, todėl ypatingai svarbu, kad visi bendruomenės dalyviai būtų atviri, supratingi ir pasirengę bendradarbiauti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmingą ugdymo procesą. Tai apima:

• Komunikacija: svarbu užtikrinti, kad tėvai būtų informuoti apie vaiko specialiuosius poreikius, sunkumus ir kylančias problemas.
• Individualizuotas požiūris: kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo individualius poreikius ir galias.
• Bendradarbiavimas su specialistais: vaikams su specialiais poreikiais dažnai reikalinga įvairių specialistų pagalba, pvz., logopedo, psichologo, socialinio pedagogo ar specialiojo pedagogo. Bendradarbiavimas su specialistais ir jų įtraukimas į vaiko ugdymo procesą yra svarbus veiksnys užtikrinant, kad vaikas gautų tinkamą pagalbą ir palaikymą. Norint užtikrinti vaiko sėkmingą ugdymą, ypatingai svarbus tėvų bendradarbiavimas su švietimo specialistais, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausius būdus ir metodus. Svarbu kurti bendradarbiaujančius santykius, įsiklausyti į rekomendacijas, skirti laiko susitikimams ir pagalbos vaikui planavimui.
• Įvairių metodų naudojimas: vaikams su specialiais poreikiais gali reikėti skirtingų mokymo(si) metodų ir technikų.

Autizmo spektro sutrikimas ir pagalba

Šiuo metu labai dažnai girdime žodį „Autizmas“. Mūsų aplinkoje, draugų, giminių, kaimynų tarpe atsiranda žmonių, kurie kitaip bendrauja, kitaip jaučia bei suvokia pasaulį. Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Klaidinga „nurašyti“ žmogų ar turėti vienokių ar kitokių lūkesčių remiantis vien tik diagnoze.

Sunku suvokti vizualinę informaciją? Padidėjęs vizualinis vaiko jautrumas? Jis linkęs koncentruotis į smulkius, nereikšmingus objektus? Kuo ankščiau pastebėsite šį vaiko elgesį, tuo ankščiau bus nustatytas sudėtingas neurologinis vaiko raidos sutrikimas - Autizmo spektro sutrikimas. Tai sutrikimas, išliekantis visą gyvenimą, paveikiantis vaiko socialines, kalbos, sensorikos, motorines, pažintines, emocines, stereotipinio elgesio, savarankiškumo sritis. Autistiški vaikai gali pradėti vėliau vaikščioti, vėliau kalbėti (naudoti „savakalbę“), gali sutrikti laikysena, eisena, koordinacija, bendroji ir smulkioji motorika.

Pagalba autistiškam vaikui. Būtina užtikrinti pastovią rutiną siejamą su prausimusi, apsirengimu ir kitomis įprastomis veiklomis. Kadangi jie nėra lankstūs ir greitai prisitaikantys prie pokyčių, būtina suprasti, kad net ir menkiausias pasikeitimas jų aplinkoje, rutinoje ar ritualuose gali sukelti audringą vaiko reakciją. Šie vaikai ypač prisiriša prie vieno žaislo ar daikto, todėl nereikia stebėtis, kad vaikas nežino kaip žaisti su žaislais, perdėtai juos rikiuoja į vieną liniją ir nerodo susidomėjimo žaisti vaizduotės žaidimų.

Šiuolaikinė ugdymo įstaiga atvira įvairių gebėjimų vaikams. Lygių ugdymosi galimybių, švietimo prieinamumo principai skatina ir įpareigoja ugdymo turinį, metodus ir aplinką pritaikyti kiekvienam vaikui. Todėl ugdymo įstaigose ugdomi įvairių gebėjimų ir poreikių vaikai, tarp jų ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdydamiesi kartu su bendraamžiais šie vaikai įgyja ir plėtoja socialinius gebėjimus, o bendradarbiaudami ir aktyviai dalyvaudami ugdymo procese lengviau įgyja įvairių kompetencijų, žinių ir įgūdžių. Taip formuojama vaiko savigarba ir skatinama motyvacija mokytis. Specialistai teigia, kad „ypatingam“ vaikui pritaikius jo gebėjimus atitinkantį įtraukųjį ugdymą, sukūrus atitinkamą, saugią aplinką, parinkus ar/ir pritaikius ugdymo priemones (žaislų, daiktų ar mokomosios medžiagos, padedančios ugdyti reikalingus gebėjimus) jis puikiai gali adaptuotis jį supančioje terpėje.

tags: #ugdomoji #veikla #vaiku #darzelyje #n #mano

• Kaip šalinti apgamus vaikams
• Kengūros priežiūra ir jos nauda
• kaip fizinis aktyvumas padeda lavinti ikimokyklinukus
• Gimimo įrašo tvarka ir reikšmė
• Vilniaus Markučių lopšelio-darželio ugdymo ypatumai