Sielos skausmas - tai gili, dažnai neišgyventa vaikystės trauma, paliekanti randus visam gyvenimui. Šis skausmas gali būti tiek pat sunkiai pakeliamas kaip ir fizinis, o kartais ir sunkiau ištveriamas. Sielos skausmas gali kilti iš įvairių šaltinių, tačiau dažniausiai jis siejamas su vaikystės patirtimis. Sunki vaikystė, disfunkcinė šeima, alkoholizmas, smurtas, patyčios ir palaikymo stoka - tai tik keli veiksniai, galintys lemti gilių emocinių žaizdų atsiradimą.

Vaikystėje patirtos traumos, ypač jei vaikas nejaučia palaikymo iš artimųjų, gali turėti ilgalaikių pasekmių. Tokia aplinka formuoja žemą savivertę, nepasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis. Patyčios, ypač jei vaikas yra drovus ir nemoka apsiginti, taip pat gali būti sielos skausmo šaltinis. Brolio alkoholizmas laidos pašnekovui sukėlė itin sunkius išgyvenimus. Nuolatiniai girtavimai, agresija, skolos ir depresija pavertė artimųjų gyvenimą košmaru.
Trauminės patirtys vaikystėje gali turėti įtakos lytinio tapatumo suvokimui. Dukra stebėdama, kaip jos tėvas ar kitas vyras smurtavo prieš mamą, o mama neturėjo jėgų apsiginti, gali galvoti, kad vyru būti geriau, nes jis turi daugiau galios ir jam sunkiau paprieštarauti.
Sielos skausmas gali turėti įvairių neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali lemti depresiją, nerimą, žemą savivertę, sunkumus santykiuose, priklausomybes ir net savižudiškas mintis. Trauminės patirtys vaikystėje didina riziką susirgti depresija. Specialistai teigia, kad vaikui, kuris auga disfunkcinėje šeimoje bei patiria įvairaus pobūdžio traumas, kyla didesnė rizika susirgti depresija.
Suicidinės mintys dažniausiai pasireiškia, kai psichika jau nepajėgi atlaikyti vidinio skausmo, kai norisi nuo to skausmo pabėgti ir nėra resursų toliau kovoti. Dažniausiai žmonės nenori mirti, jie nori nejausti to didžiulio skausmo, jie nemato kitos išeities.
Psichosomatika - tai fenomenas, kai emociniai ir psichiniai sunkumai pasireiškia per fizinius simptomus. Kai mūsų psichika susiduria su pernelyg stipriais išgyvenimais, ji juos perkelia į kūną. Kai žmogus neišreiškia savo vidinių būsenų - pyktis, baimė, liūdesys - šios emocijos „užstringa” kūne.
| Emocinė būsena | Galimas fizinis pasireiškimas |
|---|---|
| Nuolatinis stresas | Virškinimo sutrikimai, lėtinis nuovargis |
| Slopinamas pyktis | Skrandžio skausmai, kepenų srities negalavimai |
| Didelė baimė | Kvėpavimo sunkumai, oro trūkumas |
Sielos skausmą įveikti įmanoma, tačiau tai reikalauja laiko, pastangų ir tinkamos pagalbos. Kreipimasis į psichologą ar psichoterapeutą yra vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant įveikti sielos skausmą. Specialistai gali padėti atpažinti trauminės patirties šaltinius, išgyventi emocijas ir išmokti naujų įveikos strategijų.
Savęs pažinimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ir savirefleksija, gali padėti geriau suprasti savo emocijas, poreikius ir ribas. Atleidimas sau ir kitiems yra svarbus žingsnis siekiant išgydyti sielos žaizdas. Kūryba gali būti puikus būdas išreikšti savo emocijas ir patirtis.

Svarbiausia - mokytis priimti save ir būti reikalinga sau. Vietoj to, kad prisitaikytumėte prie aplinkos lūkesčių, reikia susikurti vidinį saugumą. Būtina pripažinti savo emocijas, jas išreikšti ir leisti sau jaustis. Mažiausia, ką galima padaryti pačiam, tai įgauti drąsos kalbėti apie tai, ką dabar jaučiate ir su kokiais sunkumais susiduriate.