Turto normatyvai ir finansinė tvarka skaičiuojant mokestį už globos namus
Sprendimas apgyvendinti garbaus amžiaus artimąjį senelių namuose dažnai būna vienas sunkiausių emocinių iššūkių šeimos gyvenime, tačiau ne ką mažesnį stresą gali sukelti ir biurokratinių procedūrų gausa. Daugelis žmonių, susidūrę su staigiu tėvų ar senelių sveikatos pablogėjimu, pasimeta informacijos sraute: nežino, nuo ko pradėti, kokias institucijas aplankyti ir kaip užtikrinti, kad finansinė našta nebūtų nepakeliama. Socialinės globos sistema Lietuvoje yra gana griežtai reglamentuota, o norint gauti valstybės ar savivaldybės finansavimą, būtina tiksliai laikytis nustatytų taisyklių.
Pasirengimas ir kreipimosi tvarka
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis, siekiant gauti vietą valstybiniuose senelių namuose arba kompensaciją privačioje įstaigoje, yra kreipimasis į asmens (senjoro) deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Svarbu suprasti, kad net jei faktinė senjoro gyvenamoji vieta skiriasi nuo deklaruotos, procesą inicijuoti reikia pagal oficialią registraciją. Socialinis darbuotojas yra jūsų pagrindinis kontaktinis asmuo šiame procese, kuris įvertins asmens socialinės globos poreikį.
Reikalingi dokumentai
- Galiojanti asmens tapatybės kortelė arba pasas.
- Neįgalumą įrodantis pažymėjimas ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopija.
- Užpildytas medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a), nurodantis diagnozę bei sveikatos būklę.
- Pažyma apie gyvenamąją vietą.
Kas naikina IRGC? Ne JAV ir ne Izraelis!
Finansiniai aspektai ir mokėjimo tvarka
Ilgalaikė socialinė globa senelių namuose yra mokama paslauga, tačiau valstybė yra sukūrusi mechanizmą, apsaugantį asmenis nuo visiško skurdo. Pagrindinė taisyklė yra tokia: asmuo už ilgalaikę globą moka 80 proc. savo pajamų (pensijos, šalpos išmokų ir kt.). Jei asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.
Mokėjimo už socialinę globą struktūra
| Mokėjimo šaltinis | Dalis paslaugos kainos |
|---|---|
| Senjoro pensija ir pajamos | 80 proc. |
| Tikslinė kompensacija (slaugos/priežiūros) | 100 proc. |
| Turto mokestis (jei viršijami normatyvai) | 1 proc. nuo vertės virš normatyvo |
| Savivaldybės kompensacija | Likusi dalis iki nustatytos globos kainos |
Turto vertinimas ir 1 proc. mokestis
Jei asmens pajamų nepakanka paslaugos kainai padengti, savivaldybė vertina asmens turimą turtą. Jei asmuo turi turto, viršijančio nustatytus normatyvus (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, žemės, santaupų), gali būti taikomas papildomas mokestis - 1 proc. nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, per mėnesį. Svarbu žinoti, kad jei asmuo savo turtą padovanojo ar perleido kitiems asmenims likus mažiau nei 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės globos, šis turtas vis tiek gali būti įskaičiuojamas į finansinį vertinimą.
Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Sprendimo priėmimas ir adaptacija
Nuo kreipimosi į seniūniją iki sprendimo priėmimo procesas paprastai užtrunka apie 30 kalendorinių dienų. Gavus savivaldybės sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, asmuo gali rinktis ir privačius senelių namus, kurie turi sutartį su savivaldybe. Tokiu atveju savivaldybė moka nustatytą kompensacijos dydį privačiai įstaigai, o susidariusį skirtumą (dasmokėjimą) padengia patys artimieji.
Kai visi biurokratiniai formalumai sutvarkyti, prasideda emocinis pasiruošimas. Vyresnio amžiaus žmogui namų aplinkos pakeitimas yra didžiulis stresas, todėl svarbu senjorą įtraukti į pasiruošimo procesą: leisti pasiimti mėgstamus daiktus, nuotraukas ar kitus jam brangius objektus.
tags: #turto #normatyvai #skaiciuojant #mokesti #uz #globos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
