Žinynas po Cezario pjūvio operacijos: patarimai, priežiūra ir gijimas
Cezario pjūvio operacija (CP) yra didelė pilvo operacija, todėl svarbu žinoti, ko tikėtis po jos ir kaip tinkamai prižiūrėti save, kad gijimas vyktų sklandžiai. Šis vadovas suteiks išsamią informaciją apie pooperacinį laikotarpį, įskaitant skausmo valdymą, žaizdos priežiūrą, fizinį aktyvumą, mitybą, emocinę sveikatą ir grįžimą prie įprasto gyvenimo.
Pasiruošimas ir pati operacija
Nors cezario pjūvio operacija yra intervencija, ji dažnai būna būtina siekiant užtikrinti mamos ir naujagimio saugumą. Planinė operacija dažniausiai sukelia mažiau diskomforto, kadangi yra laiko pasiruošti tiek reikiamus daiktus pooperaciniam laikotarpiui, tiek ruoštis psichologiškai artėjantiems pokyčiams bei suplanuoti pagalbą iš aplinkos (artimųjų, draugų ar specialistų).
Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos (geriausia nuo išvakarių sočiai nebevalgyti). Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę. Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija.
Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu.
Pooperacinis laikotarpis: gijimas ir priežiūra
Gijimas po operacijos trunka iki 6 savaičių. Pogimdyminis laikotarpis po cezario pjūvio operacijos reikalauja ypatingos priežiūros ir kantrybės.
Skausmas ir jo malšinimas
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Apatinės pilvo dalies skausmas lydi kurį laiką po operacijos, pirmosiomis dienomis jis yra intensyviausias. Kadangi cezario pjūvis yra tikrai didelė operacija, skausmas po jos bus jaučiamas, tik, žinoma, visoms moterims skirtingai. Vienoms moterims dar kelias dienas nepavyks judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireiks beveik visiškai. Pagal poreikį galima vartoti nuskausminamuosius vaistus. (Jeigu žindote, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl vaistų suderinamumo su žindymu). Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių nuskausminamųjų, tokių kaip morfinas. Tai nutinka išties retais atvejais, ankstyvąjame pooperaciniame laikotarpyje. Pirmosiomis dienomis po CP operacijos skausmui malšinti dažniausiai skiriama paracetamolis arba paracetamolis su kodeinu. Šie medikamentai gali būti vartojami ir žindant kūdikį, tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kodeinas (kaip ir ligoninėje skiriamas morfinas arba petidinas) gali kietinti vidurius, kas po gimdymo yra tikrai nemalonu. Visi vaistai turi didesnį ar mažesnį poveikį ir naujagimiui, jei jis maitinamas iš krūties, ar net pačiai pieno gamybai. Visada svarbu pradėti naują vaistų porciją nuo mažesnės dozės ir stebėti, ar ji padeda.
Žaizdos ir rando priežiūra
Žaizda ir randas. Geriausiai pjūvio vieta gyja, kai yra pakankamai oro vonių, nėra trinties su rūbais ar tvarsčiais bei kai yra gera kraujotaka. Rekomenduojama gyjančia žaizda pradėti rūpintis kuo anksčiau po operacijos, kad nesusidarytų kietas, nejautrus randas. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Pleistras, apsaugantis žaizdą nuo infekcijos, tikrai reikalingas pirmąją parą po operacijos, o vėliau, jei nebaisu, geriau palikti odą atvirą, nes „kvėpuojanti“ žaizda gyja greičiau. Nerekomenduoju išlaidauti specialiems kremams, mažinantiems randėjimo procesus, verčiau atlikti tam tikrus masažo judesius aplink žaizdą. Kai po paros pašalinamas pleistras, prausiantis duše galima žaizdą plauti vandeniu, bet be muilo, nes jis gali sudirginti. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Nusiprausus pjūvio zonos netrinkite rankšluosčiu, o tik švelniai nusausinkite švariu, rekomenduojama atskiru, rankšluosčiu. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui. Ilgainiui tai praeina. Kai kurios moterys jaučia nestiprų skausmą ar tempimą aktyviau pajudėjusios dar kelis mėnesius po gimdymo.
Niežulys cezario pjūvio (ar bet kurios kitos gyjančios žaizdos) vietoje yra visiškai normalus reiškinys. Niežulys gali būti labai erzinantis, tačiau reikėtų stengtis nesikasyti, netampyti ir kitaip nejudinti žaizdos. Jeigu niežti jau užgijęs cezario pjūvio (ar bet kuris kitas) randas, tikėtina, kad randas susiformavo netinkamai, t.y. susiformavo hipertrofinis arba keloidinis randas. Tokie randai yra dideli, iškilūs, netaisyklingos formos, gali būti išlindę už buvusios žaizdos ribų, labai jautrūs.
Norint, kad randas keltų kuo mažiau diskomforto, greičiau gytų, rekomenduojama kuo anksčiau pradėti pjūvio vietos masažą, nes tai ženkliai pagerina kraujotaką - gausiai aprūpina žaizdą deguonimi ir reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Masažas jokiu būdu nereiškia stiprius, drastiškus judesius - viskas prasideda nuo švelnaus glostymo. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis ( tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ). Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi.
Judėjimas ir fizinis aktyvumas
Judėti ar gulėti? Abu! Pjūvio vieta bei audiniai aplinkui kurį laiką bus nejautrūs ir tai yra labai mums neįprastas dalykas, galintis sukelti įvairių jausmų. Jautrumas su laiku grįš, tačiau tai yra labai individualu. Pirmas 24 val. Moteris turi stengtis pradėti judėti kuo anksčiau, nes tai padeda išvengti giliųjų venų trombozės. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Kai kur laukiama šiek tiek trumpiau, kai kur - ilgiau. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau. Kaip lengviau atsikelti iš lovos? Gulint ant nugaros, sulenkite kojas per kelius: truputį kilstelėkite klubus, pasiverskite ant šono, iš lėto leiskite kojas nuo lovos krašto ir atsargiai sėskitės. Truputį pasėdėkite, pajudinkite kojas. Nuleiskite kojas ant žemės ir neskubėdama atsistokite. Stovėkite kaip galima tiesiau. Pajudėkite, kai tik apsiprasite stovėti. Kiekvieną kartą atsikelti bus lengviau. Palengva didinkite pasivaikščiojimo atstumą ir laiką. Priklausomai nuo taikytos nejautros ir bendros būklės moteris gali pradėti vaikščioti po 8-12 val. Judėjimas ir vaikščiojimas pradžioje gali būti skausmingas. Paprašykite savo gydytojo jums tinkančio skausmą malšinančio vaisto. Vairuoti galima pradėti, kai tik nebeskauda pjūvio vietos, t.y. kai jaučiatės pakankamai stipri ir galite staigiai stabdyti. Svarbu sportuojant nedaryti staigių judesių, pratimai turi būti lengvi ir fiziškai ne per sunkūs. Darykite pratimus dubens dugno raumenims. Nėštumo metu jie patyrė didelį krūvį, todėl labai svarbus jų palaikymas. Tik maždaug po 12 savaičių Jūsų kūnas bus pasiruošęs lengvoms ištvermės treniruotėms.
Nekilnokite sunkių, t.y. Sunkesnių nei Jūsų kūdikis, daiktų bent 6-8 savaites po operacijos. Galite atlikti nesunkius namų ruošos darbus (pvz., maisto ruošimas), tačiau pirmas 6-8 sav. venkite kelti daiktus, kurie yra sunkesni už Jūsų kūdikį. Vaikščiokite. Pirmą savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų (apie 10 min.) lygioje vietovėje. Palaipsniui ilginkite atstumą, lygią vietovę keiskite į įvairesnę.
Mityba ir skysčių vartojimas
Po CP operacijos ligoninėje moteris praleidžia 3-5 paras. Laikas, kada galima pradėti gerti ir valgyti po CP operacijos gali skirtis. Dažniausiai, jei buvo atliktas epidurinis ar spinalinis nuskausminimas, gerti galima kai tik norisi. Tinka vanduo, natūralus sultinys, žele ir pan. Pirmasis maistas po operacijos turėtų būti lengvai virškinamas, o po pirmo pasituštinimo galima valgyti jau įprastą maistą. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių, ypač žindyvei, todėl visada reikėtų turėti stiklinę vandens toje vietoje, kur paprastai žindote naujagimį. Per parą rekomenduojama išgerti mažiausiai 8 stiklines vandens.
Kelionė į tualetą. O taip, tai gali tapti tikru iššūkiu! Pasituštinti reiktų per pirmąsias tris paras po operacijos. Neretai moteris, bijodama diskomforto delsia eiti į tualetą, visgi to daryti nereikėtų. Kuo ilgiau nesituštinama, tuo labiau užkietėja viduriai. Pirmąjai kelionei į tualetą galima panaudoti mikroklizmą. Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka. Tuštinimosi metu pjūvio vietą galima švelniai prilaikyti delnu. Svarbu stengtis išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali sukelti papildomą skausmą ir diskomfortą.
Higienos procedūros
Higiena. Atpalaiduojančias vonias rekomenduojama atidėti, geriau naudotis dušu. Kai maždaug antrą parą po operacijos pašalinamas šlapimo pūslės kateteris, kartais natūraliai šlapintis būna skausminga. Tokiu atveju rekomenduojama šlapinimosi metu apsipylinėti šiltu vandeniu, šlapintis besiprausiant duše ir pan. Jei šlapinantis jaučiate deginantį skausmą, ypač jei jis nesiliauja, informuokeite prižiūrintį mediką. Kad išvengtumėte šlapinimosi problemų, rekuomenduojama neužlaikyti šlapimo, pirmosiomis dienomis šlapintis nors ir po nedaug, bet kas kelias valandas. Jei po operacijos negalite sulaikyti šlapimo, kas galbūt prasidėjo dar nėštumo metu, reikėtų kreiptis į fizioterapeutą, kuris parodytų, kokius pratimus atlikti, kad sustiprintumėte dubens dugno raumenis. Retesniais atvejais po CP operacijos moterys nejaučia, kada prisipildo pūslė ir kada reikėtų eiti į tualetą.
Žindymas po cezario pjūvio
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina tai, kad dėl operacijos iškart nebus oda - oda kontakto, kurio metu naujagimis „apsisės“ ant mamos odos gyvenančia mikroflora, pradės ieškoti krūties. Oda - oda kontaktas operacinėje ne visada, tačiau įmanomas, jeigu operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jeigu naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kaip įmanoma greičiau (geriausia per pirmąsias dvi valandas) pradėti nusitraukinėti priešpienį - ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija (priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje !). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo. Kūdikiams, gimusiems po cezario pjūvio, žindymas yra ypač svarbus. Kaip ir po natūralaus gimdymo, kūdikio nereikia versti iš karto apžioti spenelį, bet leisti jam nurimti ir priprasti: užuosti mamą, prisiglaudus prie jos išgirsti jam pažįstamą mamos širdies plakimą ir kvėpavimą, paskui pajusti pirmąjį norą valgyti, kuris įprastai pasireiškia seilių pasirodymu. Kuo greičiau pradėti žindyti po cezario pjūvį operacijos yra taip pat naudinga, kaip ir pagimdžius natūraliai.
Emocinė savijauta
Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimdymo. Emocijos po CP operacijos tiesiogiai priklauso nuo to, kaip moteris planavo pagimdyti ir kas nutiko operacijos metu. Jei tai buvo planinė operacija, ir viskas praėjo sklandžiai, moterys retai patiria psichologinių sunkumų. Jos greitai sveiksta fiziškai ir grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Jei tai buvo planinė operacija, bet jos metu įvyko kažkas, ko nesitikėta (naujagimis išvežtas į reanimaciją, nesuveikė nuskausminimas ir pan.), gali prireikti laiko ir pastangų, kad susitaikytumėte su įvykusia situacija. Didžiausią emocinę traumą patiria tos moterys, kurios planavo gimdyti natūraliai, bet tam tikru momentu prireikė atlikti skubią CP operaciją. Labai svarbu prieš pat operaciją kuo daugiau sužinoti apie esamą situaciją, o po operacijos viską aptarti su medikais. Jei tik yra galimybė dar operacinėje rekomenduojama sudaryti sąlygas pirmajam mamos ir vaiko oda-oda kontaktui ir žindymui. Jei ne - svarbu pažindyti kuo greičiau po operacijos.
Grįžimas prie lytinio gyvenimo
Po gimdymo periodas greitai baigiasi, organizmas atsistato, ir iškyla keletas amžinų klausimų apie intymius santykius po gimdymo. Kada moteris po gimdymo vėl gali pradėti mylėtis? Lytinius santykius po gimdymo galima pradėti nustojus kraujuoti iš lyties organų. Kiekvienai moteriai kraujuoti iš lyties organų nustoja individualiai, šis laikotarpis svyruoja nuo 4 iki 6 savaičių. Lytinius santykius atidėti gyjimo laikotarpiu, t.y. 6-ioms savaitėms. Lytiniame gyvenime po PC galioja tos pačios taisyklės, kaip ir po gimdymo natūraliais takais. Mylėtis galima pradėti tada, kai moteris jaučiasi tam pasiruošusi, nerekomenduojama atnaujinti santykių iki pirmojo vizito pas gydytoją akušerį-ginekologą. Jei matinate krūtimi, dėl mažesnio estrogenų kiekio skiriasi mažiau makštį drėkinančių gleivių, todėl normalu, jei jaučiate sausumą. Po Cezario pjūvio itin tinka vadinamoji Šaukštelio poza: jos metu galima kontroliuoti įsiskverbimo gylį. Seksualinis gyvenimas po gimdymo neturėtų būti atsietas nuo tinkamos kontracepcijos. Šiuo metu geriausia rinktis barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus. Svarbu žinoti, kad neplanuojant nėštumo reikia saugotis ir tada, kai moteris maitina krūtimi ar dar nespėjus atsinaujinti menstruacijoms.
Skausmas po Cezario pjūvio. Labai dažnai moterys nustemba, jog besimylėdamos po atlikto Cezario pjūvio, jos patiria skausmą: „Mitas, kad seksas po Cezario pjūvio bus geresnis! Geriausias būdas išvengti skausmo sekso metu po gimdymo - natūraliai gimdyti. Labai daug žmonių nustemba tai išgirdę, nes mano, kad skausmas lytinių santykių metu dažniau jaučiamas po natūralaus gimdymo”. Allison teigimu, po cezario pjūvio operacijos moterys gali jausti skausmą lytinių santykių metu, kuris gali tęstis 6 ar net 12 mėnesių. Tai pasitaiko dažnai, o moterys nežino, kodėl tai vyksta ir nežino, ką daryti. Tad jei po atlikto cezario pjūvio besimylėdamos jaučiate skausmą, pasitarkite su akušeriu ar ginekologu, nes šią problemą galima išspręsti.
Skausmas lytinių santykių metu po cezario operacijos jaučiamas tada, jeigu santykiaujama ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu dėl vykstančių pokyčių organizme - gimdos involiucijos, praviro gimdos kaklelio. Gali būti jaučiamas skausmas mažajame dubenyje dėl rando gimdoje. Krūtimi maitinančioms moterims labai sumažėja estrogenų kiekis, o būtent estrogenai užtikrina pakankamą klitorio, lytinių lūpų ir makšties gleivinės epitelio mitybą, makšties gleivinės drėgnumą, makšties raukšlių tamprumą. Pakankamas estrogenų kiekis užtikrina apsauginį poveikį makšties ir klitorio kraujagyslėms, dėl to suintensyvėja kraujotaka, gerėja susijaudinimo kokybė. Lubrikacija visiškai turi atsistatyti baigus maitinti krūtimi.
Cezario pjūvio operacijos saugumas ir rizikos| gyd. Eglė Savukynė
Kiti pooperaciniai pojūčiai
Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per per pirmąsias savaites. Kita priežastis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne. Iš karto po CP operacijos gali niežėti odą, ypač veido. Tai yra šalutinis spinalinio nuskausminimo poveikis ir trunka tol, kol vaistai pašalinami iš organizmo, t.y. Kartais dar operacijos metu moterys ima drebėti taip, kad net kalena dantimis. Taip nutinka todėl, kad spinalinio/epidurinio nuskausminimo metu suleisti medikamentai atpalaiduoja kraujagysles ir kūnas praranda daug šilumos. Šis drebulys gali tęstis ir pooperaciniu laikotarpiu, bet išnyksta, kai iš organizmo pasišalina anestetikai. Dar vienas pojūtis, galintis erzinti po CP operacijos - peties skausmas. Tai aštrus skausmas, juntamas po mentimi(s). Jis atsiranda, kai į pilvo ertmę operacijos metu patenka oro (to išvengti neįmanoma). Pasireiškus bet kuriam iš šių simptomų, būtina pasakyti prižiūrinčiam medikui, kad jis paaiškintų jų priežastis ir patartų, kaip palengvinti situaciją.
Po CP operacijos labai tinka dėvėti nėščiosios rūbus, nes jie puikiai apgaubia pilvą, tuo pačiu nedirgindami pjūvio vietos. Įvairūs skausmai - dažniausiai nugaros, galvos, kojų - yra nereta epidurinio ar spinalinio nuskausminimo pasekmė. Nugaros skausmas po CP operacijos gali būti dėl to, jog duriant adata į stuburą traumuojama oda, raumenys, audiniai ir nervai. Galvos ir kaklo skausmas atsiranda, kai dūrio metu specialiai (spinalinio nuskausminimo atveju) arba netyčia (epidurinio nuskausminimo atveju) pažeidžiamas spinalinį ir epidurinį tarpus jungiantis audinys. Šis skausmas intensyvesnis, jei moteris sėdi ar stovi, o atsigulus tampa lengviau. Dėl dūrio į nugarą atsiradęs galvos skausmas (gali būti su pykinimu), paprastai išnyksta per 72 val. Apatinės nugaros dalies skausmas pasireiškia beveik pusei visų gimdyvių, nepriklausomai, ar jos gimdė be nuskausminimo, su nuskausminimu, ar buvo atlikta bendroji narkozė. Paprastai šis skausmas išnyksta per kelias savaites.
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna taip pat, kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas būna gausesnis, gali pasirodyti keli vynuogės dydžio krešuliai. Taip pat kiek gausiau lochijų pasirodyti gali žindant (nes susitraukinėja gimda), ilgiau pagulėjus/po nakties (nes gulint lochijų daugiau susikaupia makštyje bei gimdoje, nei išbėga). Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes (dažniausiai 1-2 parą yra patogiausia būtent tokios) ir vienkartines tinklines kelnaites, kurios yra „kvėpuojančios”, aukšto liemens, itin tamprios.
Svarbus momentas, kurį norėčiau perduoti - cezario pjūvio operacija nėra „negimdymas“. Dažnai susiduriame su stereotipu, jeigu moteris patyrė CPO - ji pati nepagimdė. Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų. Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sekmės istorija?
Vienas iš svarbiausių dalykų po bet kokio gimdymo - supratimas, kad kūnas patyrė didžiulį krūvį ir jam reikia laiko atsigauti. Svarbu būti kantrioms, atlaidžioms sau ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia. Nėra ko gėdytis prašyti paramos iš artimųjų, draugų ar specialistų.
tags: #mylejimasis #po #cezario #operacijos
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
