Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymas: emocinė gerovė ir visapusiška raida

Ikimokykliniame amžiuje dedami vaiko emocinės sveikatos pamatai, siekiant optimalios vaiko fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo brandos. Sėkmingas pasirengimas mokyklai ir visapusiškas vaiko vystymasis glaudžiai susijęs su kokybišku sveikatos ugdymu ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. Sveikatos ugdymo integravimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose yra itin svarbus, kadangi ugdymas apima ne tik fizinę, bet ir emocinę, socialinę bei pažintinę vaiko raidą.

Emocinės sveikatos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinio ugdymo mokytojai pabrėžia emocinės sveikatos svarbą vaikų socializacijoje. Vaiko emocinė sveikata vaidina svarbią dalį asmenybės formavimosi, geresnių ugdymo(si) rezultatų pasiekimo ir efektyvesnės komunikacijos kontekste. Tyrimo tikslas buvo atskleisti ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuomones bei patirtis vaikų emocinės sveikatos ugdymo(si) ypatumų ir galimybių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje aspektais.

Tyrimas, kurio metu interviu būdu buvo apklausta 10 ikimokyklinio ugdymo mokytojų iš penkių Vakarų Lietuvos regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigų, atskleidė, kad vaikų emocinę sveikatą lemia alfa kartos vaikų bruožai. Nors šios kartos vaikai yra drąsūs, kita vertus, jie yra emociškai jautrūs, emocionalūs, impulsyvūs, išsiblaškę, jiems sunku sutelkti dėmesį ir sunku bendrauti.

Emocinės sveikatos ugdymui(si) teigiamą poveikį daro šie veiksniai: saugumo užtikrinimas, kokybiško laiko su vaiku leidimas, mokymas(is) pažinti ir tinkamai reikšti jausmus, dėmesys vaiko gebėjimams ir jo fiziniam aktyvumui. Šie veiksniai padeda sukurti palankią aplinką, kurioje vaikai gali mokytis ir vystytis emocionaliai.

Mokytojų nuomonių analizė išryškino šias vaikų emocinės sveikatos ugdymo ikimokyklinėje įstaigoje galimybes: mokytojų patirtis rodo, kad ugdymo procese patartina taikyti žaidimų, pagyrimų ir padrąsinimo, pokalbių metodus, pasitelkti įvairių programų, projektų ir kitų veiklų, dailės terapijos, ramiųjų pertraukėlių, kasdienio gyvenimo situacijų technikas, taip pat suteikti galimybę savarankiškai veiklai.

Sveikos gyvensenos komponentai ikimokyklinio ugdymo programose

Sveikos gyvensenos ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje apima įvairias sritis, kurios kartu formuoja vaiko sveikatą ir gerovę. Tarp svarbiausių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių yra fizinis aktyvumas, racionali mityba, higiena ir racionali veiklos bei poilsio kaita. Svarbu integruoti šiuos aspektus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Fizinis aktyvumas

Fizinio aktyvumo problema aktuali visais amžiais, tačiau susirūpinimą kelia pastaruoju metu visame pasaulyje mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas ir su šiuo procesu susiję vaikų motorikos vystymosi bei sveikatos būklės pokyčiai. Tai yra komfortinio gyvenimo būdo, per trumpų pasivaikščiojimų lauke, priverstinio sėdėjimo ugdomosios veiklos metu išdava. Nejudri gyvensena nesukelia tiesioginių problemų, tačiau padidina jų tikimybę ateityje. Netaisyklinga kūno laikysena atsiranda dėl mažo fizinio aktyvumo. Labai svarbu atskleisti vaiko, pradedančio lankyti mokyklą, judėjimą, aktyvumo struktūrą, atkreipti pedagogų dėmesį į netaisyklingos laikysenos problemą, akcentuoti būtinybę ieškoti įvairių judėjimo aktyvumo formų. Tyrimai rodo, kad žemo judėjimo aktyvumo lygio vaikai 1,5 karto labiau rizikuoja įgyti asimetrinę laikyseną, nei tie, kurių judėjimo aktyvumo lygis yra aukštas.

Racionali mityba

Sveika mityba ypač svarbi augančio vaiko organizmui. Nepakankama mityba lėtina fizinį ir psichinį vystymąsi, mažina atsparumą ligoms, darbingumą. Dėl per gausios ar nesubalansuotos mitybos gali sutrikti medžiagų apykaita, išsivystyti įvairios ligos. Ikimokyklinėse įstaigose privalo būti užtikrinama subalansuota ir sveika mityba.

Asmens higiena ir kūno priežiūra

Vienas ne mažiau svarbių vaiko sveikos gyvensenos pagrindų - higiena ir kūno priežiūra. E. Adaškevičienė ir V. Adaškevičius straipsnyje ,,Vaikų sveikatos ugdymas” rašo, kad vaikas žingsnis po žingsnio turi įgyti kaskart vis daugiau žinių apie asmens higieną. Higienos įgūdžių ir įpročių formavimas turi būti tęsiamas nuosekliai, pradedant nuo ikimokyklinio amžiaus.

Racionali veiklos ir poilsio kaita

Racionali veiklos ir poilsio kaita yra pati svarbiausia sveikos gyvensenos ugdymo dalis. Tai padeda vaikams atkurti energiją, išvengti pervargimo ir palaikyti optimalų aktyvumo lygį visos dienos metu.

Kiti sveikos gyvensenos aspektai

Be minėtų, sveikos gyvensenos ugdymas apima ir mokinių saugumo prevenciją bei dvasinę sveikatą. Nors rūkymo profilaktika dažniau akcentuojama vyresniame amžiuje, projektai, skirti padėti susiformuoti teigiamą požiūrį į nerūkymą, gali apimti ir bendrą sveikos gyvensenos įtvirtinimą ugdymo institucijose, naudojant įvairius informacijos pateikimo metodus: vaidybinius ir didaktinius žaidimus, diskusijas, darbą grupėse.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto vaidmuo ir veiklos vertinimas

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atlieka esminį vaidmenį darželiuose, užtikrindami vaikų sveikatos ugdymą ir priežiūrą. Jų veikla apima kompetencijų ir funkcijų įgyvendinimą, bendradarbiavimą su darželio auklėtojais ir tėvais, bei nuolatinį sveikatos mokymo integravimą į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Specialistų kompetencijos ir funkcijos

Darželių auklėtojų nuomonės apie visuomenės sveikatos specialisto veiklas vertinimas ir sveikatos mokymo integravimą yra svarbūs nustatant efektyviausias praktikas. Taip pat vertinamos auklėtojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo galimybės, siekiant stiprinti vaikų sveikatą ir gerovę.

Darbo kokybės vertinimas ir trukdžiai

Tyrimas, atliktas 2020 m. spalio - 2021 m. sausio mėnesiais, siekė įvertinti visuomenės sveikatos biurų specialistų nuomonę apie jų darbo kokybės vertinimą bei galimus trukdžius. Apklausoje dalyvavo 138 specialistai. Bendra visuomenės sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie jų darbo kokybės vertinimą yra teigiama. Didžioji dalis, 76,8 proc., mano, kad darbo kokybę vertinti yra naudinga, nors 13,0 proc. respondentų pasisakė, kad ne, o 10,2 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Dauguma, 84,8 proc. respondentų, sutinka, kad darbo kokybė būtų vertinama pagal metinių planų įgyvendinimą.

Tačiau pastebimi ir nesutarimai dėl kai kurių vertinimo kriterijų: 44,9 proc. darbuotojų nesutiko dėl kokybės vertinimo atsižvelgiant į darbuotojų darbo stažą įstaigoje, 45,0 proc. - pagal suprastėjusius/pagerėjusius mokinių sveikatos rodiklius bei 35,5 proc. - pagal mokinių sveikos gyvensenos įgūdžius.

Didžiausi trukdžiai darbo kokybei, pasak specialistų, yra darbas keliose ugdymo įstaigose, kuriam neigiamos įtakos sutinka turintys 77,6 proc. specialistų, ir darbas mažu etatu vienoje ugdymo įstaigoje, kuriam neigiamos įtakos sutinka turintys 75,4 proc. apklaustųjų. Jaunesnio amžiaus respondentai (26,5 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nei vyresnio amžiaus (14,3 proc.) sutinka su teiginiu, kad motyvacinės sistemos nebuvimas arba jos neveiksmingumas yra trukdantis veiksnys darbo kokybei (p=0,017).

Regioniniai skirtumai taip pat pastebimi: mieste dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai statistiškai reikšmingai dažniau nei rajono visuomenės sveikatos priežiūros specialistai nesutinka su kokybės vertinimu pagal ugdymo įstaigos direktoriaus atsiliepimus (p<0,05). Tuo tarpu rajone dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai statistiškai reikšmingai dažniau sutinka, kad būtų vertinami pagal pravestų užsiėmimų skaičių mokiniams bei suteiktų konsultacijų skaičių mokiniams (p<0,05).

Tyrimo dalyvių siūlymai visuomenės sveikatos specialisto veiklai stiprinti ikimokyklinio ugdymo įstaigose apima veiksnius, kurie padėtų pašalinti šiuos trukdžius ir pagerinti darbo efektyvumą.

tags: #sveikatos #ugdymas #ikimokyklineje #istaigoje #magistro #darbas

• Profesoriaus Kasiulevičiaus karjera
• Socialinės globos namuose tvarka Rokiškyje
• ką daryti, jei vaikas vemia
• Saugi erdvė kūdikiams
• Kodėl vaikas zyziančiu tonu reikalauja dėmesio?