Trijų Karalių šventė: nuo senovės papročių iki šių dienų tradicijų
Trys karaliai, dar žinomi kaip Epifanija (gr. „apsireiškimas“), yra ypatinga šventė. Sausio 6 d. švenčiama šventė tradiciškai pasibaigia kalėdinis laikotarpis arba saulės sugrįžimo minėjimai. Tai žiemos švenčių pabaigtuvės. Ši diena laikoma 13 dienų trunkančio kalėdinio švenčių laikotarpio, vadinamo „tarpkalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“, pabaiga.
Įvairūs šventės pavadinimai
Ar žinojote, kad Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno turėjo daug pavadinimų? Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta: Krikštais, Atarašais, vėliau - Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Šie pavadinimai atspindi skirtingas šventės prasmės ir tradicijų puses. Štai kaip galime juos susisteminti:
| Šventės pavadinimas | Ką jis reiškia arba su kuo susijęs |
|---|---|
| Krikštai | Senasis lietuvių pavadinimas, susijęs su dienos „krikštu“ - jos pailgėjimu. |
| Atarašai | Pavadinimas, kilęs iš senovinio papročio „atrašinėti“ pastatus ir daiktus. |
| Trys Karaliai | Vėlesnis, krikščioniškas pavadinimas, siejamas su trimis išminčiais. |
| Epifanija | Graikiškas pavadinimas, reiškiantis „apsireiškimą“ (Kristaus apsireiškimą). |
| Žvaigždės arba Žvaigždžių diena | Pavadinimas, naudojamas Latvijoje, pabrėžiantis žvaigždžių svarbą šiai datai. |
Dienos ilgėjimas ir žvaigždžių ženklai
Ši šventė turi gilų ryšį su gamta ir astronomija. Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium - Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės „stovėjimas”, tai laikas kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Tačiau sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį.
Mūsų protėviai, stebėdami žvaigždes, puikiai suprato šiuos pokyčius. „Dėl savo padėties ekliptikos žiemos saulėgrįžos dieną, būdamas beveik opozicijoje Saulei, jis teka netrukus po saulėlydžio.“ Šis sudėtingas žvaigždynų judėjimas buvo atidusiai stebimas. Pagal Šienpjovių (Didžiųjų Grįžulo Ratų) aukščio padidėjimą virš horizonto iš karto po Saulės laidos galima įvertinti dienos pailgėjimo laiką. Jei apie Kalėdas 3 ryškiausios Šienpjovių žvaigždės po Saulės laidos dar vos rodosi, tai jau Trijų Karalių (01.06) dienos vakare - išryškėja pakilusios apie 6 laipsnius virš horizonto. Tokia įsidėmėtino žvaigždyno padėtis ir buvo ženklu, kad diena jau šiek tiek pailgėjo. „Tai, kad žvaigždynas iš ties buvo siejamas su Trijų Karalių diena, liudija ir kitas jam priskiriamas pavadinimas Trys Karaliai.“
Etnografė Pranė Dundulienė, remdamasi etnografine medžiaga iš savo gimtųjų Švenčionių rajono, yra tiesiogiai užrašiusi, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų.“ Jonas Vaiškūnas Krikštų/Trijų Karalių šventės paprotį sodybos statinių duris ir net svarbius namų apyvokos daiktus ženklinti trimis kryžiukais sieja su minėtu trijų Šienpjovių žvaigždžių, pagal kurias buvo nustatomas dienos pailgėjimas po Kalėdų, sureikšminimu.
Senovės persirengėlių tradicijos ir vėlių išlydėjimas
Anksčiau, kol krikščionybė nebuvo plačiai paplitusi, Trijų Karalių diena buvo švenčiama šiek tiek kitaip. Nuo seno tą dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami vaidilas, krivius, senovės karius. Kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei krivulę.
Ši diena taip pat buvo svarbi vėlėms. Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + . Šio ženklinimo svarbą primena ir šventės pavadinimai - Atarašai bei Krikštai.
Krikščioniškos tradicijos: Karaliai ir K+M+B
Atėjus krikščionybei, ši tradicija buvo sulieta su Trijų karalių švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji karalių personažai, kurie simbolizavo išminčius, atvykusius pagarbinti gimusio Jėzaus. Krikščionybės laikais paplito paprotys ant durų bažnyčioje pašventinta kreida parašyti pirmąsias trijų karalių vardų raides: +K+M+B (Kasparas, Merkelis, Baltazaras). Kiekvienam karaliui skirtas kryželis prieš jo vardą, reiškia išminčiaus šventumą. Pačioje pradžioje kryželiai būdavo rašomi virš kiekvienos raidės, taip sujungiant kryžių ir karūną. Ši tradicija tęsiama iki šiol.
Šventės istoriją galima pamatyti ir mene, pavyzdžiui, Benozzo Gozzoli 1461 m. paveiksle, kuriame vaizduojama Trijų karalių kelionė pas gimusį Kristų.
tags: #trys #karaliai #scenarijus #vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
