Vaikų darželiai Lietuvoje: istorija, tipai ir pasirinkimo aspektai

Vaikų darželis - tai ugdymo įstaiga, skirta ikimokyklinio amžiaus vaikams, paprastai nuo dviejų iki penkerių ar šešerių metų. Vaikai mokomi pagrindinių įgūdžių, naudojant žaidimus ir kitas mažamečiams pritaikytas ugdymo priemones. Darželiai atstoja vaikų auklėjimą šeimose, bei atveria naujas galimybes mokytis už šeimos rato ribų.

Istorinė darželių raida

Istorija rodo, kad vaikų darželiai atsirado dėl Pramonės revoliucijos, kuomet žmonės kraustėsi iš provincijos į miestus, o tai dramatiškai keitė daugiavaikių šeimų socialinę aplinką. Ženkliai padidėjo pramoninėje gamyboje dirbančių moterų skaičius, o tuo tarpu vaikai gyveno ypač greitai augančiuose didmiesčių daugiabučių rajonuose. Šiandieninėms, valstybės pripažintoms, vaikų darželiams aprašyti XIX a. egzistavo daug skirtingų pavadinimų. Vaikų darželiai buvo vadinami „mažamečių vaikų mokyklomis“ arba „mažamečių vaikų priežiūros įstaigomis“. Tuo metu vaikų darželiai dažniausiai vadovavosi Frydricho Friobelso sukurta pedagogika.

Viena iš pirmųjų valstybės pripažintų vaikų auklėjimo įstaigų buvo įkurta 1780 m. Štraubinge (dab. Vokietija). Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime (Elzasas) įkūrė taip vadinamąją „mezgimo mokyklą“. Visoms ikimokyklinio amžiaus mokymo įstaigoms didelę reikšmę turėjo visų pamiršta grafienė Tereza fon Brunsvik. 1828 m. birželio 1 d. Budoje (dab. Budapeštas) ji įkūrė pirmąją vaikų auklėjimo įstaigą pavadinimu „Angelų sodas“. Ji buvo to meto moterų išsilavinimo pavyzdžiu Vengrijoje. Grafienė Tereza fon Brunsvik pati įkūrė vienuolika valstybės pripažintų mažamečių vaikų auklėjimo įstaigų.

1840 m. birželio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge (Tiuringija) įkūrė pirmąjį „vaikų darželį“, kuriame vaikai ne tik buvo prižiūrimi, bet taip pat mokomi ir auklėjami. Terminą „vaikų darželis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasarį. Jo nuomone vaikas vaikų darželyje turėjo būti kaip augalas - prižiūrimas ir puoselėjamas.

1851 m. Prūsijos karalystėje „dėl ateistinių tendencijų“ vaikų darželiai buvo uždrausti. Bavarijos karalystės vidaus reikalų ministerija 1851 m. taip pat uždraudė vaikų darželius. Žiaurus likimas ištiko vaikų darželius, kurie buvo sutapatinti su laisvamanių bendruomenėmis ir jų socialistinėmis idėjomis. Tačiau Prūsijos ir Bavarijos karalystėse nekliudomai ir toliau veikė mažamečių vaikų priežiūros įstaigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstybės.

1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ir politiko Adolfo Lete, palaikančio socialines idėjas, vaikų darželių draudimas buvo panaikintas. To dėka atsivėrė galimybė vaikų darželių kūrimui. Ypač tuo užsiėmė moterys, kurios buvo Friobelso pasekėjos. Pedagogas Augustas Kioleris taip pat buvo svarbus žmogus vaikų darželių vystymesi. 1863 m. jis kartu su kitais inicijavo ir įkūrė „Vokietijos Friobelso bendruomenę“.

1910 m. Vokietijos imperijoje vaikų, kurie lankė vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigas, skaičius išaugo iki 13 %. Maždaug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika.

Vaikų darželiai Lietuvoje

Vaikų lopšeliai‑darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir ugdymosi poreikius. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs.

20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 m. vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija ir Šv. Vincento Pauliečio draugija. 1921 m. Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti.

SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. 1941 m. pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 m. vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 m. priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.

Tipai ir pasirinkimo aspektai

Vaikų darželio pasirinkimas Lietuvoje, ypač didmiesčiuose, gali būti sudėtingas. Valstybinių darželių trūksta, o privatūs yra gana brangūs. Tėvai dažnai svarsto, ką pasirinkti - valstybinį ar privatų darželį, atsižvelgdami į ugdymo kokybę, aplinką ir kainą.

Valstybiniai darželiai

Valstybiniai darželiai Lietuvoje yra populiarus pasirinkimas dėl jų prieinamumo ir palyginti mažesnės kainos. Visuose valstybiniuose darželiuose ugdymo programos yra panašios, nors pasitaiko ir išimčių. Pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriama ne tik ugdymo kokybei, bet ir vaikų sveikatai. Valstybiniai darželiai - biudžetinės įstaigos, tad jie viešai skelbia daug informacijos: nuostatus, informaciją apie viešuosius pirkimus, darbo užmokestį ir t. t. Tačiau tenka pripažinti, kad vaikams vegetarams ar specialiųjų poreikių turintiems (pavyzdžiui, alergiją maistui turintiems) vaikams vis dar palankesni privatūs darželiai.

Privatūs darželiai

Privatūs darželiai Lietuvoje siūlo įvairesnes ugdymo programas ir dažnai orientuojasi į individualų vaiko poreikių tenkinimą. Privačiuose darželiuose dažniau mokoma pagal visame pasaulyje pripažintas ugdymo pedagogikas (Valdorfo, Montessori ir kt.), taip pat dažniau realizuojamos naujos idėjos, pasirenkami netradiciniai ugdymo būdai. Pavyzdžiui, sparčiai populiarėja privatūs lauko darželiai, kuriuose vaikai didžiąją dienos dalį bet kokiu oru praleidžia gryname ore, taip pat dvikalbiai darželiai, kuriuose su vaikais bendraujama ir užsienio kalba.

Privačiuose darželiuose vaikų dažniausiai būna iki 15. Viena iš privačių darželių privalumų yra galimybė švęsti bet kokiomis orų sąlygomis naudojantis įrengtomis patalpomis, lauko terasa, erdviu kiemu. Tačiau tenka pripažinti, kad vaikams vegetarams ar specialiųjų poreikių turintiems vaikams vis dar palankesni privatūs darželiai.

Pirmasis Lietuvoje privatus darželis buvo atidarytas 2001 m. - „Dūzginėlio bitutės“. Šis darželis yra ir pirmasis ekologiškas darželis Lietuvoje. Jame auklėjimas remiamas remiantis vokiečių pedagogo Frydricho Friobelio sistema.

Vienas pagrindinių dalykų, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis darželį, yra jo ideologija ir ugdymo programa. Galite rinktis darželį ir pagal jo dydį: kai kurie kuria visą tinklą, kitų misija būti mažu, vos vienos grupės, mini darželiu. Renkantis privatų darželį labai daug nulems ir tai, kokioje miesto dalyje jis yra įsikūręs.

Privačių darželių kainos Vilniuje svyruoja nuo maždaug 300-350 eurų. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad kai kurie privatūs darželiai gali būti mažiau įpareigoti, nes rečiau atsiduria po institucijų padidinamuoju stiklu. Juose gali dažniau pasitaikyti higienos normų pažeidimų, darželio patalpos gali būti ne visiškai pritaikytos vaikams ir pan.

Didžiausią privačių darželių Lietuvoje tinklą įkūrusi Austėja Landsbergienė teigia, kad darželių tinklas „Vaikystės sodas” yra Tarptautinės ikimokyklinio ugdymo ekspertų organizacijos ISSA, remiamos UNICEF ir UNESCO, narys. Tarptautinė ikimokyklinio ugdymo ekspertų komanda, kuri lankėsi „Vaikystės sode”, darbą įvertino labai aukštai.

Taip pat egzistuoja ir gydomosios bei specifinės pedagogikos vaikų darželiai. Šio tipo darželiuose auklėjami neįgalūs, specialios priežiūros ar sveikatos negalavimų turintys vaikai. Yra ir kitokio pedagoginio pobūdžio darželių, pvz., miško vaikų darželiai, ūkio vaikų darželiai, Montessori pedagogikos vaikų darželiai, Waldorfkindergarten.

Kai kuriuose darželiuose orientuojamasi į užsienio kalbą ir kitos šalies pedagoginius pagrindus. Lietuvoje tai gali būti lenkiški ar rusiški darželiai, o Vokietijoje - prancūziški, itališki arba ispaniški.

Vienas iš pavyzdžių - „Lauko mokykla“ - privati mokykla Vilniuje, vadovaujasi lauko pedagogikos principais. Dalis užsiėmimų vyksta patogiose, jaukiose, pradinukams pritaikytose klasėse, kur pro langus galima matyti nuolat besikeičiančią gamtą. Keliaujama į žygius - pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais, o į tolimas ekskursijas - autobusais. Čia mažiesiems suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį.

Taip pat egzistuoja ir "Pažinimo medis" - tęstinio ugdymo bendruomenė, kurioje vaikai mokosi rasti savo vietą pasaulyje, bet svarbiausia - prisiimti atsakomybę už savąją laimę. Vaikas tarsi medis sluoksnis po sluoksnio augina kompetencijas ir stiprina savo „kamieną“. Ir "Tangramo grupė" - kūdikių akademija ir daugiakalbis darželis.

Esame vienas iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuriame vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys.

Kainų palyginimas rodo, kad privačių darželių mėnesio ugdymo kaina - nuo maždaug 300-350 eurų. Valstybiniai darželiai yra nemokami, tačiau gali tekti mokėti už papildomas paslaugas ar maitinimą.

Renkantis darželį svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar jis turi tarptautinius akreditavimus, ar jo ugdymo programa yra pripažinta ir vertinama. Pavyzdžiui, didžiausią privačių darželių Lietuvoje tinklą įkūrusi Austėja Landsbergienė teigia, kad „Vaikystės sodas” yra ISSA organizacijos narys.

Taip pat svarbu atsižvelgti į darželio aplinką, personalo kvalifikaciją, vaikų saugumą ir bendrą atmosferą.

tags: #sakiu #vaiku #darzeliai

• Lithuanian Birthday Wishes Explained
• Dešimt patarimų tėvams
• Spalvingos programos vaikams
• informacija apie Dotnuvos slaugos namus
• Kaip pasiruošti žindymui