Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Įvairių organizacijų duomenimis, maždaug 2/3 kūdikių ir vaikų automobilinėmis kėdutėmis vežami netinkamai ir nesaugiai. Tėvams svarbu atkreipti dėmesį, kad vien tai, jog kūdikis sodinamas į specialią kėdutę, savaime dar negarantuoja saugumo.
Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga. Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.

Pagal Kelių eismo taisykles, vaikiškoje kėdutėje vaikai turi būti vežami nuo gimimo iki tol, kol vaiko ūgis pasiekia 150 cm. Visus vaikus iki 135 cm ūgio privaloma vežti automobilinėje kėdutėje. Daugelio Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų.
Vairuotojai turi naudoti saugumo standartus atitinkančias vaikų prisegimo sistemas, kurias vaikų prisegimo sistemų gamintojai sertifikavo ir kurios turi būti patvirtintos pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos patvirtintų taisyklių Nr. 44/03 ar Nr. 44/04 (šis numeris praleistas tekste, bet logiškai seka iš 44/03) arba „i-size“ (UNR 129).
Taigi neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. Įprastos vaikiškos kėdutės yra skirstomos į kelias kategorijas: pagal ūgį, svorį ir amžių.
Kėdutės pagal vaiko svorį skirstomos į kelias grupes:

Yra gaminamos universalios kėdutės (1/2/3 grupė), skirtos 9-36 kg svorio vaikams. Tokios automobilinės saugos kėdutės turi integruotus diržus, tačiau vaikui paaugus, jį galima prisegti automobilio saugos diržais. Dar viena priemonė yra specialūs paaukštinimai, kuriuos galima naudoti, kai vaikas sveria daugiau nei 23 kg. Specialistai vis dėlto pataria automobilines kėdutes naudoti kuo ilgiau, nes jos turi nugarėlę ir šonines apsaugas, kurių neturi paprastas paaukštinimas.
Mokinukams, kurie dar nepasiekė 150 cm ūgio, bet jau išaugo savo automobilinę kėdutę, rekomenduojama naudoti įdėklą. Jo reikia todėl, kad Europos rinkoje parduodamuose automobiliuose yra sumontuoti saugos diržai ir oro pagalvės asmenims, kurių ūgis siekia bent 150 cm.
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti, kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų (kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Automobilinė kėdutė, kuri patvirtinta pagal UNR 129, taip pat yra išbandyta šoniniu smūgiu. 25-30 proc. visų automobilių susidūrimų yra būtent šoniniai smūgiai, todėl labai svarbu užtikrinti maksimalų saugumą šioje automobilinės kėdutės vietoje.
Taip pat verta rinktis kėdutes atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudotis automobiline kėdute. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t.y. besikeičiantį vaiko ūgį. Tai įmanoma, jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, užuot pirkus naują. Nors šių kėdučių kaina yra didesnė, ilgainiui šis pirkinys tikrai bus ekonomiškai naudingesnis.
Automobilinės kėdutės turi galiojimo laiką, kuris yra nurodomas ant kėdutės priklijuotame lipduke arba pridėtoje instrukcijoje. Jei kėdutė naudota, sužinokite jos istoriją. Vaikiška saugos kėdutė turi būti geros būklės, todėl, renkantis naudotą kėdutę, reikia žinoti jos istoriją.

Pirmą kartą autokėdutę labai svarbu sumontuoti pagal visas instrukcijas, o kaskart prieš keliones su kūdikiu būtina patikrinti, ar kėdutė yra pritvirtinta tinkamai. Labai dažnai autokėdutės diržai būna per laisvi. Pavyzdžiui, nemažai tėvų netinkamai suveržia diržus, kūdikiai netinkamai prisegami ir pan. Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, reiškia, pritvirtinta netinkamai. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Kūdikius ir vaikus kuo įmanoma ilgiau rekomenduojama vežti prieš važiavimo kryptį. Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pavyzdžiui staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį. Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Prieš važiavimo kryptį vaikus rekomenduojama vežti bent iki 12-15 mėn. Minėta rekomendacija atsirado įvertinus naujausio tipo sėdynes, kuriose veiką vežti sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus). Nors šių kėdučių kaina yra didesnė, ilgainiui šis pirkinys tikrai bus ekonomiškai naudingesnis. Tačiau verta atminti, kad vaikui saugiau važiuoti automobiliu priešinga važiavimo kryptimi.

Prieš montuodami kėdutę automobilyje, turite įsitikinti, kad transporto priemonėje yra sumontuota „ISOfix“ tvirtinimo sistema. Tai maži metaliniai žiedai, esantys transporto priemonės sėdynės nugarinėje dalyje ir leidžiantys lengvai pritvirtinti vaikišką kėdutę. Visos naujos kartos kėdutės turi „ISOfix“ tvirtinimus, o tai labai sumažina tikimybę, kad jos bus sumontuotos neteisingai. Jeigu automobilyje tvirtinimo sistemos nėra, tuomet kėdutę galima pritvirtinti saugos diržu. Dažnai instrukcija, kaip tinkamai sumontuoti vaikišką kėdutę, pateikiama kartu su kėdute arba yra pavaizduota ant pačios kėdutės. Vienas pagrindinių saugos diržo tvirtinimo privalumų yra tai, kad kėdutę galima montuoti bet kuriame automobilyje, net jei jame nėra „ISOfix“ tvirtinimo sistemos. Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm.

Automobilines kėdutes dėl saugumo rekomenduojama tvirtinti gale, tačiau jas galima tvirtinti ir priekyje, ant priekinės keleivio sėdynės. Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai.
Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje prieš važiavimo kryptį (t.y. joje sėdintis vaikas žiūri į sėdynę, o ne į kelią), privaloma išjungti keleivio oro pagalvę! Draudžiama ant priekinės motorinės transporto priemonės sėdynės vežti vaiką specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, jeigu priekinė sėdynė apsaugota saugos pagalve. Ši nuostata netaikoma, jeigu priekinės saugos pagalvės veikimo mechanizmas išjungtas. Todėl jei vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį.
Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės. Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu kėdutę įrengti yra galinės sėdynės vidurys. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai. Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi. Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai.
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir tuo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę.
Bet prisiminkime, kad automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio priekinę panelę, priekines sėdynes). Jeigu gale sėdi 80 kg sveriantis keleivis, o automobilis prieš pat avariją judėjo 60 km/val. Konkreti poveikio jėga priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau bet kuriuo atveju automobilio ekipažo sužalojimai bus rimti. Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas?
Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką.
Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?“
Ilgas kūdikių (o ypač naujagimių) buvimas automobilių kėdutėse, o taip pat ir sūpynėse, gultukuose ir pan. yra siejamas su kūdikių konteinerių sindromu.

Ar kada nors susimąstėte, kaip tinkamai vežti vaikus automobilyje, kad būtų užtikrintas jų saugumas ir laikomasi Kelių Eismo Taisyklių? Pirmą kartą saugos diržai panaudoti 1902 m. per automobilių lenktynes Niujorke. Inžinierius Volteris Berkeris, vairavęs elektromobilį, pavadintą „Torpeda“, nusprendė dėl atsargumo prisirišti prie sėdynės diržais. Pirmasis automobilio saugos diržas buvo patentuotas 1907 metais prancūzo Giustavo Libau. Tačiau iki 6-ojo dešimtmečio pradžios saugos diržai dažniausiai buvo naudojami tik aviacijoje. JAV saugos diržus priėmė be entuziazmo, naujovei priešinosi ir net šaipėsi. Kalbos ir patyčios nurimo, kai 1967 m. „Volvo“ paskelbė Švedijoje per metus įvykusių 28 tūkstančių avarijų ataskaitą, jog jie 50-60 proc. sumažino traumų galimybę. Prabėgus metams JAV buvo paskelbta, kad saugos diržai privalo būti kiekviename automobilyje, o dar po ketverių metų priimtas įstatymas, kad saugos diržai važiuojant turi būti užsegti.
Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu.
Pagal Kelių eismo taisykles važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti (KET 196 p.). Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus ne tik sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje. Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti.
Daugelyje automobilių saugos sistemos reaguoja ir į saugos diržų judesius ir esant tam tikro stiprumo smūgiui išsiskleidžia oro pagalvės. Jos skirtos apsaugoti galvą, krūtinę, kaklą, o saugos diržas ne tik sulaiko nuo iškritimo iš automobilio, bet ir suteikia galimybę išvengti sunkių sužalojimų.

tags: #trys #autokedutes #gale