Televizoriaus ir elektroninių ekranų poveikis vaikų vystymuisi
Gydytojai-oftalmologai nerekomenduoja žiūrėti televizoriaus vaikams iki 2-3 metukų. Tačiau šiais laikais, kai TV tapo vos ne šeimos nariu, paslėpti jo nėra kaip. Kūdikiams visiškai nesvarbu, ką rodo televizorius, jiems neaktuali jokia įvykių seka, jie tiesiog džiaugiasi matydami besikeičiančius vaizdus. Ypač dėmesį patraukiančios reklamos yra puikus marketingo triukas: viskas mirga, greitai keičiasi, skamba ir groja, todėl jos ypač vilioja vaikus.
Nors dažniausiai tėvai ir labai stengiasi dėl savo atžalų, labai pavargus norisi bent kelių minučių ramybės sau. Ir čia visiems po ranka televizorius. Tačiau ne vienai mamai dažnai ramybės neduoda klausimas - ar galima kūdikiui leisti žiūrėti televizorių ir ar taip gaunama ramybė namuose nėra per brangi vaiko raidos atžvilgiu?
Ar televizorius kenkia kūdikio regėjimui ir emocinei būsenai?
Gydytojai-oftalmologai nerekomenduoja žiūrėti televizoriaus vaikams iki 2-3 metukų. Bet jei jau įjungėte tą „dėžutę“, tuomet pasistenkite, kad ji būtų bent tris metrus nutolusi nuo mažylio. Ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas gali pakenkti ne tik psichologiškai, bet ir sugadinti akis. Pasak Klaipėdos ligoninės II akių ligų skyriaus vedėjo Audriaus Valatkos, net jauniausi klaipėdiečiai turi sutrikusį regėjimą. Akinukus nešioja ir vienerių metų mažyliai. Dažniausiai vaikučiai kenčia dėl refrakcijos ydų - trumparegystės, toliaregystės, žvairumo.
Be to, kad kenkia regėjimui, TV gali neigiamai paveikti emocinę vaikučio būseną, juk jis dar nemoka teisingai suvokti informacijos. Kadangi mažylis dar neturi gyvenimo patirties, bet kokia situacija jam gali sukelti įtampą ar stresą. Nuo 3 iki 7 metų vaikai jau sugeba sekti įvykius, kurie trunka keletą minučių. Tačiau juos gali išgąsdinti net ir, atrodo, taikūs vaizdai, nes šiame amžiuje jie dažnai painioja realybe su fantazija.
Nors ir mažylis pažiūrėjęs vos kelias minutes, atrodo, be didelių sunkumų nusisuka ir toliau užsiima savo veikla, jo galvelėje vis dar „eina” matyti vaizdiniai ir yra apdorojami kaip nauja informacija. Kūdikių nervinė sistema yra labai jautri, todėl tai gali turėti įtakos vaiko miegui, nervingumui, gebėjimui susikaupti ir kantrybei.
Mokslininkų tyrimai rodo, jog vaikai (net iki 17 metų), praleidžiantys laiką iki miego prie ekranų skundžiasi prasta miego kokybe - užmiega sunkiau, išmiega prasčiau, nueina miegoti vėliau. Vaikai ir paaugliai, kurie nepakankamai ilsisi, turi didesnę riziką patirti traumų, susirgti depresija net priaugti svorio. Kita vertus, geras miegas, šiais svarbiais vystymosi metais, skatina psichinę ir fizinę sveikatą ir gali pagerinti dėmesį, elgesį, atmintį, mokymąsi, emocijų reguliavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Maži vaikai, kuriems dar trūksta protinių gebėjimų racionalizuoti tai, ką jie matė, gali įsijausti į savo baimes ir patirti nerimą. Atlikti tyrimai rodo, jog vaikai, kurie praleidžia daugiau nei valandą prie ekranų miega prasčiau, dažnai pabunda dėl patiriamo nerimo. Taip pat, košmarai pasikartoja kur dažniau vaikams ir paaugliams, kurie žiūri televizorių prieš pat miegą.
Jeigu mažylis yra migdomas prie televizoriaus, naudojant jį kaip minimalaus triukšmo šaltinį, jis išties ne taip greitai nubus vos išgirdęs bet kokį pašalinį garsą, tačiau televizija nėra tas „baltasis” triukšmas, kuris padeda kūdikiui atsipalaiduoti ir lengviau užmigti. Juk įjungus bet kokią laidą, ji nuolat kinta, be to, ji yra daug kartų pertraukiama reklamomis. Taigi, laidoje nuolat keičiasi balsai ir tembrai, joje naudojamos skirtingo ilgumo pauzės, skirtinga muzika ir jos ritmas, todėl visa tai mažylį labiau blaško, nei ramina.
Televizorius ir vaiko vystymasis: ką sako ekspertai?
Neurapatologas Manfredas Špiceris (Vokietija) teigia, kad „vaikams, kurie nuolat žiūri televizorių, nėra stimulo vystytis, tobulėti, nėra proto lankstumo. Kai tokie vaikai suauga, jie, pavyzdžiui, kitaip jaučia skonį ir kvapą.
Vaikų psichologas Bruno Bettelchaim įsitikinęs, jog vaikams reikalinga televizija ir aiškina taip: „Pasaulyje dominuoja suaugusieji, kurie nesupranta vaikų gyvenimo". Galbūt. Svarbiausia - žinoti ribas.
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, dvejus metus tyrę ilgalaikį ekranų poveikį 2-14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai, nustatė, kad laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais. Tyrime dalyvavo daugiau kaip 900 šeimų.
Tyrimo vadovė sako pastebinti tendenciją, kad vaikų buvimas prie ekranų išaugo ne tik mokymosi tikslais. „Prie ekranų vaikai vis daugiau praleidžia laiko ir savo laisvalaikiu. Anot jos, visuotinės pandemijos metu buvimas prie ekranų išaugo tiesiog drastiškai.
„Matome sąsajas ir su įvairia fizine simptomatika, - sako tyrimo vadovė. - Vaikai, ilgą laiką praleidžiantys prie ekranų, dažnai skundžiasi galvos, pilvo skausmais.
Labai dažnai bėda yra ne pats ekranas, o ką prie to ekrano vaikas veikia, sako R. Jusienė. „Tai ir kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai, pasyvus vaizdo filmukų žiūrėjimas“, - vardija pašnekovė ir priduria, kad atsiriboti nuo didelį paveikumą turinčių socialinių tinklų ar kitų interneto platformų yra labai sudėtinga.
Tyrimo vadovė skambina pavojaus varpais ir dėl fizinio aktyvumo išstūmimo iš vaiko rutinos. Anot jos, neretai rytas pradedamas ne nuo mankštos, o nuo įsitraukimo į mobilųjį telefoną.
„Pasaulinė sveikatos organizacija vienareikšmiai skelbia, kad bet kokio amžiaus vaikams yra būtina bent viena valanda fizinio aktyvumo, - tikina pašnekovė. - Taip pat labai nukenčia vaikų miegas. Įdomu tai, kad pandemijos laikotarpiu, kuomet, atrodo, vaikai galėjo ilgiau išsimiegoti, nes nereikėjo anksti keltis ir eiti į mokyklą, tačiau jų miegas labai nukentėjo dėl ilgo naktinėjimo prie ekranų.
Rekomenduojamas laikas prie ekranų pagal amžių
Paklausta, koks laikas prie ekranų būtų nežalingas, tyrimo vadovė visų pirmą išskiria skirtingas vaikų grupes. Kūdikiams ir vaikams maždaug iki dviejų metukų bendrai nerekomenduojama būti prie ekranų, nes absoliučiai nieko tai neugdo. Jei kalbėsime apie vyresnius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, tai ta leistina riba būti prie ekranų yra iki vienos valandos - tai yra saugus ir sveikatai didelės įtakos nedarantis laikas. Pradinio ugdymo vaikams saugus laikas prie ekranų būtų vidutiniškai dvi valandos per parą, o paaugliams - ne ilgiau trys valandos. Pilnamečiams jaunuoliams ir visiems suaugusiems taip pat patariama ilgai neužsibūti prie ekranų - praleidžiamas laikas prie telefono, kompiuterio ar televizoriaus neturėtų viršyti keturių valandų per parą.
Vaikams, kurių amžius nuo 2 iki 5 metų, prie televizoriaus ekrano leidžiamas laikas turėtų būti apribotas iki 1 val. per dieną, teigia sveikatos ekspertai pirmosiose oficialiose rekomendacijose apie vaikų televizoriaus žiūrėjimo įpročius. Jose teigiama, kad besaikis televizoriaus žiūrėjimas turi neigiamos įtakos mažų vaikų bendravimo ir dėmesio sutelkimo įgūdžių formavimuisi.
Šios rekomendacijos, kurias sudarė Melburno karališkoji vaikų ligoninė ir kurias kitą savaitę paskelbs vyriausybė, yra nacionalinio masto kovos su nutukimu dalis.
„Get Up and Grow“ rekomendacijose rašoma: „Remiantis naujausiais tyrimais, rekomenduojama, kad jaunesni nei 2 m. amžiaus vaikai visiškai nežiūrėtų televizoriaus bei nesinaudotų jokiomis elektroninėmis laikmenomis (DVD grotuvais, kompiuteriais ir kt.)“.
„Prie ekranų leidžiamas laikas sumažina aktyviems žaidimams ir socialiniams kontaktams su kitais žmonėmis skiriamą laiką bei sumažina kalbos raidos galimybes. Tai gali neigiamai paveikti akių judėjimo spektrą ir laiką, kurį vaikai gali išbūti sutelkę dėmesį“.
Ligoninės atliktame tyrime nurodoma, kad labai maži vaikai Australijoje daugiau laiko leidžia žiūrėdami televizorių nei užsiimdami kita veikla. Keturių mėnesių kūdikiai kasdien vidutiniškai 44 min. žiūri televizorių, o vaikai iki 4 metų prie televizoriaus ekrano praleidžia ne mažiau nei tris valandas kasdien. Beveik trečdalis vaikų gyvena namuose, kuriuose televizorius būna įjungtas visą laiką, teigiama pranešime.
Nuo ankstyvos kūdikystės televizorius vaikams atstoja auklę. „Vaikų vystymuisi didžiulę įtaką daro tiesioginis bendravimas ir bendraujančiojo susidomėjimas bei reagavimas“, - teigiama pranešime.
Jame rekomenduojama, kad 2-5 m. amžiaus vaikų neaktyviai leidžiamas laikas - įskaitant televizoriaus žiūrėjimą, skaitymą, piešimą ar dėlionių dėliojimą - būtų apribotas iki valandos per dieną ne miego metu. Vaikai nuo vienerių metų amžiaus turėtų bent tris valandas per dieną būti aktyvūs.
Mitai apie televizoriaus žalą: ką sako mokslas?
Portalas yourtango.com mokslo įrodytais argumentais paneigia pagrindinius mitus, susijusius su žiniasklaidos ir technologijų poveikiu vaikams.
- Nuo televizijos „supus“ vaiko smegenys: Nėra patikimų tyrimų, patvirtinančių, kad televizoriaus ekranas daro žalą smegenims. Tačiau aišku, kad fone veikiantis televizorius mažiems vaikams nėra naudingas, nes tai sutrumpina laiką, kurį vaikai praleidžia žaisdami, bei mažina tų žaidimų kokybę. Televizorius taip pat siejamas su retesniais tėvų ir vaikų pokalbiais, o tai gali neigiamai paveikti vaiko kalbos įgūdžių raidą. Taip pat negalima televizoriaus turėti miegamajame. Tyrimai rodo, kad veikiantis televizorius neigiamai veikia vaiko miego trukmę ir kokybę, o tai, be kitų dalykų, gali paveikti mokymosi pasiekimus.
- Dėl TV ir video žaidimų vaikai tunka: Kai kurie tyrimai parodė, kad yra šioks toks ryšys tarp televizijos žiūrėjimo ir padidėjusio kūno masės indekso. Tačiau šie skaičiai rodo, kad tai yra reklamos įtakos vaikams rezultatas, o ne vaikų nejudrumo problema.
- Mobiliųjų telefonų bangos sukelia vėžį: Buvo atlikta daugybė tyrimų ir rezultatai nėra iki galo aiškūs. Mokslininkų bendruomenė vis dar tiria, tačiau kol kas nėra jokių požymių, rodančių, kad mobilieji telefonai sukelia vėžį.
- Vaikai priklausomi nuo interneto ar telefono: Nors buvo atlikta daugybė tyrimų, norint tai išsiaiškinti, rezultatai vis dar nėra tikslūs, ypač kalbant apie vaikus. Žinoma, tyrimai parodė, kad vaikai jaučiasi priklausomi, tačiau ar daug jų patiria priklausomybės simptomus, šis klausimas vis dar diskutuojamas.
- Žiaurūs kompiuteriniai žaidimai skatina vaikų žiaurumą: Pasak kai kurių, tačiau ne visų, tyrimų, didelis laiko kiekis, praleistas prie žiaurių žaidimų ar filmų, gali būti žiauraus elgesio rizikos veiksnys. Vaikai, kurie patiria kelis rizikos veiksnius (jų šeimoje girtaujama, konfliktuojama jie patiria agresiją), labiau linkę elgtis agresyviai.
- Vaikai nebemoka bendrauti akis į akį: Šiuo aspektu vaikai dar nebuvo tiriami, tačiau iš to, kas žinoma, galima spręsti, kad nemažai pagyvenusių suaugusiųjų mano, jog šiuolaikinės technologijos kenkia tiesioginio bendravimo įgūdžiams, pokalbiams. Tiesa, jaunesnio amžiaus suaugusiuosius tai nelabai baugina.
Ką daryti, kad vaikai puikiai išsimiegotų: veiklos prieš miegą
Vis daugiau yra kalbama apie televizijos daromą žalą vaikams ir kodėl geriau ieškoti alternatyvų, ypač prieš miegą. Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) nustatė, jog rekomenduojamas sėdimas laikas prie ekranų, vaikams iki 5 metų, turėtų būti mažiau nei 1 valanda - kuo mažiau tuo geriau. Taip pat, Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja, jog ši valanda turėtų būti skirta edukaciniam turiniui su tėvais ir ekranai privalomai išjungiami likus bent 30 minučių iki miego.
Kokia veikla užsiimti iki miego ir kad vaikams nereikėtų praleisti daug laiko prie TV ar telefono ekranų?
- Skaitymas
- Stalo žaidimai
- Peržvelkite žiūrimą turinį - jei nusprendžiate leisti vaikams žiūrėti TV likus 30 min. iki miego - peržvelkite turinį ir neleiskite žiūrėti nieko, kas kelia agresiją, nerimą ir pykį.
- Klausykitės muzikos
- Eikite pasivaikščioti
Tai tik keletas patarimų, tačiau kiekvienai šeimai reikia atrasti savo vakaro ritualus ir rutinas.
tags: #kudikis #ir #televizorius
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
