Alzheimerio liga šiandien vadinama viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Pasaulyje ja serga dešimtys milijonų žmonių, o prognozės liūdnos - senstant visuomenei šių atvejų skaičius tik augs. Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė bei ekonominė našta, kuri paliečia ne tik pacientą, bet ir visą jo aplinką.

Alzheimerio liga yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė būklė, pasireiškianti atminties, mąstymo ir elgesio sutrikimais. Tai yra dažniausia demencijos priežastis, sudaranti apie 60-80 % visų demencijos atvejų pasaulyje. PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) teigia, kad maždaug 50 milijonų žmonių visame pasaulyje serga demencija, kasmet pranešama apie 10 milijonų naujų atvejų. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. Alzheimerio liga sergančių asmenų skaičius pasaulyje išaugs iki 160 mln. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šia liga serga šimtai tūkstančių žmonių, o dėl senėjančios populiacijos atvejų skaičius didėja.
Sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5-12 proc. vyresnių kaip 65 m. žmonių, 20-25 proc. tarp 80-90 m. amžiaus žmonių, ir daugiau nei 30 proc. virš 90 m. amžiaus žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga.
Remiantis tyrimų duomenimis, rizika susirgti Alzheimerio liga tiesiogiai koreliuoja su amžiumi:
Atmintis yra informacijos kodavimo ir saugojimo smegenyse procesas. Tai taip pat apima informacijos gavimą, kai tik to reikia. Smegenys apdoroja informaciją trimis skirtingais būdais: per sensorinį registrą, trumpalaikę atmintį ir ilgalaikę atmintį. Yra dviejų tipų trumpalaikė atmintis: trumpalaikė atmintis ir darbinė atmintis. Smegenims reikalinga trumpalaikė atmintis tais atvejais, kai ką nors prisimenate tik norėdami pakartoti informaciją, pavyzdžiui, telefono numerio prisiminimas.
Dalis asmenų pirmiausia pastebi, kad silpsta būtent trumpalaikė atmintis. Kai susergama Alzheimerio liga, prastėja atmintis - ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis. Pavyzdžiui, žmogus nesugeba prisiminti pačių paprasčiausių dalykų, ką ryte valgė. Tai vyksta todėl, kad liga pažeidžia smegenų ląsteles, ypač atsakingas už atmintį, mąstymą ir elgesį. Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.

Ligos pradžia yra visiškai nematoma ir ją pastebėti gali tik akyli artimieji. Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes dažniausiai būklė progresuoja po truputį. Kai vyresnis žmogus ima pamiršti dalykus, kuriuos anksčiau darė visiškai paprastai, jei, pavyzdžiui, į kavą vietoje cukraus pradeda dėti druską, tai jau yra labai aiškus ženklas apie galimą ligą. Bet jos pradžia dažniausiai būna ne tokia aiški. Panašius incidentus privalo pastebėti artimieji, nes pats žmogus to greičiausiai nesuvoks.
Svarbiausia kovojant su Alzheimeriu - kaip įmanoma greitesnis ligos diagnozavimas. Diagnozė nustatoma per kognityvinius testus, vaizdinius tyrimus ir anamnezę. Yra atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, kraujo tyrimai, siekiant atmesti skydliaukės, kepenų, inkstų funkcijos sutrikimus, nes tai irgi gali sąlygoti atminties sutrikimus. Taip pat vertinama, ar nėra vitamino B12 deficito.
Demencija yra sindromas, o ne konkreti liga, todėl kiekvienam demencija sergančiam asmeniui reikalingas individualus požiūris ir pagalba. Lietuvoje Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacija siekia pagerinti demencija sergančių asmenų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę. Asociacijos tikslai apima atstovavimą ir gynimą demencija sergančių asmenų interesams, švietimą ir paramos teikimą šeimoms.
Socialinės paslaugos parenkamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų žmogų savo namuose. Galimos šios paslaugos:
Vėlyvojoje Alzheimerio ligos stadijoje asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. Kai demencija sergančiam asmeniui reikalinga nuolatinė priežiūra, slaugos įstaiga gali būti tinkama alternatyva globai namuose. Jos teikia visą parą trunkantį priežiūros paslaugų kompleksą, įskaitant maitinimą, higienos priežiūrą ir medicininį stebėjimą.

Nors ši lėtinė progresuojanti liga šiandien vis dar nėra išgydoma, ją vis tiek būtina gydyti tikintis, kad nors kiek sulėtės progresavimas. Saugantis nuo atminties prastėjimo, galima gerti gydytojo paskirtus kraujagysles plečiančius preparatus bei vitaminus. Egzistuoja įvairių rekomendacijų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta kaip profilaktika neurodegeneracinėms ligoms: valgyti daugiau jūros produktų, alyvuogių, vartoti alyvuogių aliejaus, daug šviežių daržovių.
Sergantiems asmenims labai svarbi parama ir palaikymas. Norint palengvinti naštą, raginama kasdienybėje įvesti aiškią rutiną. Ligonį turėtų prižiūrėti tie patys asmenys, jis turėtų praustis, valgyti ir keltis tuo pačiu metu. Ankstyvesnėse stadijose jokiu būdu negalima pradėti už žmogų daryti jo darbų. Norint ilgiau išlaikyti žmogaus protą guvų, jam reikia kartoti įprastus veiksmus ir versti jo smegenis nuolat veikti, kitaip žmogus tiesiog greičiau pradės užmiršti, kas jis yra.
tags: #trumpalaike #serganciu #alzheimeiu #globa