Motinystės iššūkiai Lietuvoje: vienišų mamų patirtys ir paramos svarba

Vienišos mamos Lietuvoje sudaro reikšmingą šeimų dalį, tačiau pagalba ne visada jas pasiekia. Vienišos mamos Lietuvoje sudaro didelę ir augančią vaikus auginančių šeimų dalį. Valstybinė statistika rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai ar trumpalaikė tendencija. Nepaisant to, jų kasdieniai sunkumai viešajame diskurse dažnai lieka paraštėse. Tyrėjai ir ekspertai atkreipia dėmesį, kad problema nėra individualūs sprendimai, o esamos sistemos nepritaikymas vieno suaugusiojo šeimos modeliui.

Sausį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centre surengta apskritojo stalo diskusija „Pagalba vienišoms mamoms: patirtys, iššūkiai ir sprendimai“. Joje dalyvavo mokslo, socialinės politikos ir nevyriausybinių organizacijų atstovės. Diskusijos metu pristatyti tyrimų rezultatai ir aptartos galimos pagalbos kryptys.

Vieno suaugusiojo šeimų dalis Lietuvoje nuolat auga

Statistika rodo augančią vieno suaugusiojo šeimų dalį Lietuvoje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik pusė - 44,9 proc. - 2021 metais Lietuvoje išsiskyrusių porų turėjo bendrų nepilnamečių vaikų. Po skyrybų šie vaikai dažniausiai liko gyventi su vienu iš tėvų, dažniausiai - su mama. Tai reiškia, kad vieno suaugusiojo šeimos formuojasi ne išimtiniais atvejais, o kaip dažnas socialinis reiškinys.

Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2021 metais vienišų asmenų šeimos Lietuvoje sudarė apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginami vaikai. Šis rodiklis viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia 14 proc. Be to, Lietuvoje šis skaičius kasmet auga, o tai leidžia kalbėti apie ilgalaikę tendenciją. Vienišos mamos ne visada sulaukia reikalingos pagalbos. Pagal Eurostat duomenis, 2024 metais visoje Europos Sąjungoje 5,4 proc. 25-54 metų moterų buvo vienišos motinos su vaikais, kai tuo tarpu vyrų ši dalis siekė 1,0 proc. Lietuvoje šis skirtumas dar ryškesnis.

2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, vienos su vaikais gyvena 9,6 proc. „2024-aisiais, Eurostat skaičiavimais, Lietuvoje gyveno 96,3 tūkst. vieno suaugusiojo asmens su vaikais šeimų. Šis skaičius tolygiai augo nuo 2020-ųjų, kuomet tokių šeimų buvo apie 70 tūkst. Tad turime reikšmingą, augančią ir itin pažeidžiamą visuomenės dalį, kurios poreikiai lieka nematomi, neišgirsti ir neatliepti. Dažniausiai vienišo suaugusiojo asmens šeimos sunkumai gula būtent ant moterų pečių“, - teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro vadovė profesorė. Tai patvirtina, kad problemos yra gilios ir reikalauja sisteminių sprendimų.

Struktūriniai iššūkiai, o ne asmeninė atsakomybė

Tyrimai rodo, kad vienišų mamų sunkumai yra struktūriniai, o ne asmeniniai. Viešojoje erdvėje vis dar pasitaiko stereotipų, kurie vienišas mamas sieja su neatsakingumu ar priklausomybe nuo paramos. Tačiau mokslinių tyrimų duomenys šių įsitikinimų nepatvirtina. Tyrėjai pabrėžia, kad realūs sunkumai kyla dėl teisinio, administracinio ir socialinio neapibrėžtumo.

Dr. Rūtos Latinytės atliktas tyrimas „Vienišų motinų medijų aplinka ir patirties naratyvai fenomenologinės antropologijos požiūriu“ rodo, kad didžiausi iššūkiai yra sisteminiai. Tai apima teisinių procesų sudėtingumą, finansinį nestabilumą ir ribotą pagalbos prieinamumą. „Viešajame diskurse vienišos mamos dažnai vaizduojamos per kaltės ar neatsakingumo prizmę, tačiau realybėje matome priešingą vaizdą - tai itin atsakingos, savarankiškos, nuolat sprendimus priimančios moterys, kurios stengiasi išgyventi visuomenėje, nepritaikytoje vieno suaugusio šeimos modeliui. Nepaisant to, jos nuolat susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, finansiniu nestabilumu, aplinkinių nepalaikymu ir emociniu perdegimu“, - teigė dr. R. Latinytė.

Pagrindinės problemų grupės

Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė diskusijoje išskyrė kelias pagrindines problemų grupes. Pasak jos, vienišos mamos susiduria su diskriminacija, informacijos trūkumu ir ribotu pagalbos prieinamumu. Prie to prisideda ir vis dar gaji psichikos sveikatos stigma, kuri apsunkina sprendimą ieškoti profesionalios pagalbos.

Informacijos ir institucijų trūkumas verčia ieškoti pagalbos neoficialiais kanalais

Diskusijos dalyvės atkreipė dėmesį, kad daug vienišų mamų pirmiausia pagalbos ieško socialiniuose tinkluose. Tai rodo, kad oficiali informacija ne visada pasiekiama aiškiai ir suprantamai. Ekspertės pažymėjo, kad šios savitarpio pagalbos grupės faktiškai atlieka „pirmosios institucijos“ funkciją. Moterys jose dalijasi patirtimi ir praktiniais sprendimais, tačiau tai ne visada gali pakeisti sisteminę pagalbą. Toks modelis išryškina tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragas.

Vilniaus moterų namų ekspertė dr. Zuzana Vasiliauskaitė pabrėžė, kad vienišų mamų patiriami sunkumai siejasi su platesniais moterų teisių ir socialinės politikos klausimais. Jos teigimu, daugelis problemų atsiranda dėl to, kad infrastruktūra ir viešosios paslaugos ne visada pritaikytos realioms šeimų situacijoms.

Institucinės iniciatyvos ir neatsakyti poreikiai

Institucijos kalba apie pokyčius, tačiau sprendimų poveikis dar neaiškus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Teresa Roščinska informavo, kad pastaraisiais metais numatytos tam tikros priemonės, skirtos šeimų politikai ir informacijos sklaidai. Tarp jų - socialinės kampanijos, informacinės tinklalaidės ir mokymai savivaldybių specialistams. „Planuojama organizuoti mokymus, padėsiančius darbuotojams jautriau ir profesionaliau bendrauti su pažeidžiamų visuomenės grupių nariais, taip sudarant sąlygas vienišoms mamoms ir kitoms šeimoms sulaukti daugiau supratimo, dėmesio ir reikalingos pagalbos savo gyvenamosiose savivaldybėse“, - teigė T. Roščinska. Kartu ji pabrėžė, kad ikimokyklinio ugdymo srityje fiksuojami teigiami pokyčiai. Savivaldybių duomenimis, daugiau kaip 90 proc. vaikų nuo 2 metų dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose. Vis dėlto diskusijos dalyvės sutiko, kad vien informacinių priemonių nepakanka, jei nėra aiškios ir lengvai pasiekiamos pagalbos sistemos. Ekspertės pabrėžė, jog be sklandžios komunikacijos ir aiškių sprendimų vienišų mamų poreikiai ir toliau gali likti nematomi.

Asmeniniai iššūkiai ir savipagalbos strategijos

Nerimas ir nepasitikėjimas savimi vienai auginant vaikus gali nemenkai aptemdyti mintis. Vienišos mamos dažnai jaučiasi paliktos likimo valiai, o tai gali pakenkti jų emocinei ir fizinei gerovei, apsunkinti gyvenimą. Daugelis moterų niekada negalvojo, kad joms vienoms teks auginti vaikus, tačiau aplinkybės susiklosto taip, kad tai tampa neišvengiama. Daugelis mamų nuolat nerimauja, kaip jų vaikas elgsis, šalia nebus tėčio. Iš anksto pasiruoškite atsakyti į klausimus, kuriuos vieną dieną potencialiai gali užduoti jūsų atžala. Pagalvokite apie kiekvieną scenarijų ir kiekvieną galimą klausimą bei pasiruoškite. Atminkite, kad šiuolaikiniame pasaulyje nėra vieno šeimos apibrėžimo ir vieno modelio: šeima bus tokia, kokią jūs sukursite.

Finansinis stabilumas ir sprendimų priėmimas

Dėl finansų nerimauja daugelis, tačiau vienišas mamas atsakomybė dėl visos šeimos gerovės gali dar labiau prislėgti. Susidėliokite prioritetus. Pagalvokite, kaip galite papildyti savo piniginę. Kiekvieną mėnesį susidarykite biudžetą: aiškiai matysite, kam išleidžiate pinigus ir kokius įpročius verta pakoreguoti.

Viena pagrindinių problemų - neturėjimas kuo pasikliauti auklėjant atžalas. Turint partnerį, kartu įgyjama ir galimybė bet kada prireikus pasikalbėti, ar jūsų taikomi metodai yra teisingi. Žinokite, kad nepasitikėjimas savimi, neužtikrintumas gali neigiamai paveikti jūsų santykius su vaikais. Kai nežinote, kaip reaguoti į tam tikrą vaiko elgesį ar situaciją, tiesiog akimirkai sustokite: nueikite į kitą kambarį, užsimerkite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Pasak ekspertų, tinkama atsipalaidavimo technika gali padėti išvalyti mintis ir geriau susikoncentruoti. Ramiai pasikalbėkite su vaiku, paaiškinkite, kodėl jo elgesys netinkamas. Taip pat susipažinkite ir patirties semkitės iš kitų vienišų mamų: sužinosite, kaip elgtis tam tikrose situacijose, turėsite su kuo pasitarti. Tačiau atsiminkite, kad tobulų tėvų nėra.

Daugybę kartų bus labai sunku vienai priimant tam tikrus sprendimus. Vienišoms mamoms tenka apgalvoti daugybę dalykų: nuo kasdienių pirkinių namams iki tinkamiausios mokyklos parinkimo. Turite savimi pasitikėti ir tikėti, kad viskas išsispręs savaime. Tai, kad sprendimą priėmė daugiau negu vienas žmogus, dar negarantuoja, kad tas sprendimas yra geriausias. Daugiau atsakomybės padės jums tobulėti, lavinti tam tikrus įgūdžius. Daugelis vienišų mamų, nuolat vienos priimdamos sprendimus, galiausiai įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir tampa visiškai nepriklausomos nuo aplinkinių nuomonės.

Vienatvė ir laikas sau

Daugelis vienišų mamų tą vienatvės jausmą patiria tuomet, kai vaikai savaitgalius ar atostogas leidžia su tėčiu. Planuokite, ką veiksite, kai vaikų nebus namie. Geriausia išeitis - nesuteikti progos pradėti savęs gailėtis. Iš anksto suplanuokite susitikimą su draugėmis ir vykite į kiną, koncertą, muziejų ar tiesiog papietauti. Aplinkiniai dažnai tikisi, kad vienišos mamos bus tikros supermoterys. Kiekvieną savaitę bent valandą skirkite veiklai „tik sau“, t. y. veikite kažką įkvepiančio, ką veikdavote dar iki tapdama mama. Tai gali būti dienoraščio rašymas, pasivaikščiojimas ar pomėgis (tapyba, mezgimas, siuvinėjimas, eilėraščių kūrimas) ir kt.

Programos „Drauge“ pavyzdys: vilties kelias

„Jaučiausi tarsi stoviu ant bedugnės krašto. Verkdavau iš beviltiškumo jausmo. Neturėjau emocinio palaikymo, trūko nuoširdaus pokalbio. Supratusi, kad taip jaustis daugiau nebegali, moteris pradėjo ieškoti pagalbos internete." Pirmiausia buvo radusi kitą emocinę paramą teikiančią programą, tačiau dalyvavimas joje nebuvo sėkmingas. „Pastebėjau programos „Drauge“ reklamą socialiniuose tinkluose. Paskaičiau dalyvių atsiliepimus, programos aprašymą, kuris pasirodė labai šiltas ir, daug nesvarsčiusi, ryžausi pabandyti. Prarasti neturėjau ką, o taip gyventi toliau irgi nebegalėjau."

Reguliarumas - raktas į pagalbą

Dalyvaujant programoje „Drauge“ metams laiko dalyviui yra priskiriamas apmokytas savanoris. „Draugystė buvo pirma tiek man, tiek savanorei, tad pradžioje abiem buvo nedrąsu, neturėjome su kuo palyginti. Bendravome taip, kaip mums gavosi, kaip tą dieną ėjosi kalba, ką norėjosi aptarti." Moteris mano, kad svarbiausia programoje - susitikimų reguliarumas. „Padėjo žinojimas, jog yra žmogus, su kuriuo susitiksiu kiekvieną savaitę, kad tas žmogus niekur nedings. Tai leido pasijausti labiau pamatytai, išgirstai, pastebėtai. Leido pajausti paaugusį saugumo jausmą. Supratau, kad mano problemos nėra kažkokios išskirtinės, kad ir kiti žmonės turi rūpesčių." Reguliarūs susitikimai - esminė draugystės dalis. Jei yra nors vienas ryšys su žmogumi, kuriuo gali pasitikėti, tai jau suteikia vilties. Draugystėje savanoris ir dalyvis įsipareigoja kiekvieną savaitę susitikti bent 2 valandom. Ką veiks susitikimų metu draugai sprendžia patys. „Labiausiai įsiminė kartu praleistas laikas konferencijoje tėvams apie vaikus - visą savaitgalį nuo ryto iki vakaro ten buvome drauge."

Koordinatorių vaidmuo ir asmeninis augimas

„Buvo etapas, kada draugystę puoselėti tapo kiek sudėtingiau - vis nerasdavome laiko susitikti. Viduje pradėjo kilti klausimų kas vyksta ir kodėl, tačiau čia į pagalbą atėjo savanorių koordinatorės, kurios nuolat prižiūri kiekvieną draugystę ir, iškilus problemai, stengiasi padėti išsaugoti turimą ryšį. Koordinatorės paskatino mus atvirai pasikalbėti. Nutraukti draugystę ar ieškoti kažko naujo moteriai minčių nekilo. „Pirmus tris mėnesius jaučiausi nepatogiai, kad savanorė gaišta savo laisvą laiką dėl manęs. Juk ji buvo labai užimtas žmogus ir dar turinti šeimą. Buvo sunku priimti, kad kažkam galiu rūpėti. Po truputį išmokau priimti tai, kad kitas žmogus gali ir nori skirti man laiko."

„Buvimas draugystėje paskatino drįsti tai, ko nebūčiau sau leidusi anksčiau“

Žinojimas, kad šalia yra žmogus, pasiryžęs atjausti ir išklausyti, Giedrei padėjo jaustis pastebėtai. „Dalyvavimas programoje mane paskatino ieškoti ir kitų savipagalbos bei saviraiškos būdų, įkvėpė išdrįsti išeiti į kitą aplinką. Draugystei įpusėjus, pradėjau lankyti seminarus moterims, norinčioms dainuoti sutartines, įsitraukiau į dainuojančių moterų ratą. Anksčiau niekada nebuvau dainavusi, man tai buvo visiškai nauja patirtis. Ten patyriau moterišką bendrystę, išmokau priimti save klystančią, džiaugtis ir mėgautis procesu, pajausti dvasingumą. Tai irgi labai paaugino savivertę, vidinę stiprybę."

Po metus trukusios draugystės, poilsio ir dar kelių mėnesių, praleistų mokymuose savanoriams, Giedrė jau laukia savo naujosios draugės, kuriai galės skirti laiko, išklausyti ir padėti tvarkytis su panašiais sunkumais, su kuriais buvo susidūrusi ir pati. „Draugystė dar nebuvo pasibaigusi, tačiau jutau norą savanoriauti. Pati nuolat skatinau savanorę kalbėtis, užduodavau klausimus, gilinausi, išklausydavau. Riba, kur savanoris, o kur dalyvis, tarsi ištirpdavo. Man įdomu, kaip jaučiasi kitas žmogus, galiu išklausyti, mėgaujuosi buvimu kartu. Tačiau niekada šių gebėjimų nesureikšmindavau, kaip tik galvojau, kad tai yra mano silpnoji vieta, nes kasdienybėje sutinkamame verslo ir materialiame pasaulyje prioritetai yra kiti, nėra vertinami tokie dalykai, kaip empatija, jautrumas kitam žmogui. Programoje pamačiau, kad šios savybės yra vertinamos ir netgi gali kažkam padėti. Tad savanorystėje įžvelgiu galimybę lavinti atjautų, empatišką bendravimą, plėsti patirtis ir mokytis iš sudėtingų situacijų, tokiu būdu augti pačiai."

„Dalinti patarimų čia niekas neprašo ir jie nėra laukiami. Ši draugystė suteikia vilties. Viltis yra nemokamas, bet didelis ir stiprus dalykas, nuverčiantis kalnus. Kai viltis yra, bus ir galimybės, bus ir priemonės, bus ir rezultatai. Bent jau taip pajutau aš. Reikia tik išdrįsti kreiptis emocinės paramos ir leistis į kelionę aukštyn kartu su savanoriu, su palydėtoju. Tai nėra psichologinė pagalba, bet tai yra pagalba atsisukti į save. Jei esate mama ar tėtis ir šiuo metu išgyvenate sudėtingą gyvenimo etapą - nelikite vieni.

tags: #triju #vaiku #mama

• Pokyčiai septintąjį nėštumo mėnesį
• Kelias į vidinę ramybę: kaip nutraukti konfliktų ciklą
• Apie Joną Valančiūną
• SAM reikalavimai darželiams ir priešmokyklinėms grupėms
• Vaiko raidos pagrindai