Ikimokyklinio ugdymo reforma Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos
Nuo 1990 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, švietimo sistema patyrė reikšmingų pokyčių, įskaitant ikimokyklinio ugdymo reformą. Šie pokyčiai apėmė švietimo valdymo struktūros pertvarką, įstatymų atnaujinimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą.
Ikimokyklinio ugdymo raida ir teisinis pagrindas
Švietimo įstatymas, priimtas 1991 m. ir atnaujintas 2011 m., apibrėžia ikimokyklinį ugdymą kaip vaikams nuo gimimo iki 6 metų teikiamą paslaugą. Tai apima vaikų lopšelius-darželius, vaikų darželius (1-6 metų vaikams) ir vaikų darželius-mokyklas. Nuo 2016 m. įvestas vienmetis privalomas priešmokyklinis ugdymas vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sukanka 6 metai. Tėvų ar globėjų prašymu ir įvertinus vaiko gebėjimus, šis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, bet ne jaunesniam kaip 5 metų vaikui.
Nuo 2020-2021 m. m. įvestos lengvatos. Mokestį už papildomą ugdymą ir maitinimo mokestį nustato ugdymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Ji gali nustatyti ir atvejus, kada šie mokesčiai gali būti mažinami arba iš viso nemokami. Savivaldybės dažnai nustato, kad mažesnius mokesčius moka socialiai remtinos šeimos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų ir pan.
Savivaldybė organizuoja pavežėjimą kaimo ir miestelių vaikams, kurie gyvena toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos. Šiuo atveju savivaldybė užtikrina vaiko vežimą į arčiausiai vaiko namų esančią ir atitinkančią vaiko poreikius ugdymo įstaigą.
Nuo 2025 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. Informaciją apie tai, kad vaikui turėtų būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, surenka savivaldybės paskirti asmenys. Surinktą informaciją svarsto ir rekomendacijas - skirti / neskirti privalomą ugdymą - savivaldybės administracijos direktoriui teikia savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija.
Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vaikui nuo gimimo iki 6 metų (iki vaikas privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo programą). Privalomas ikimokyklinis ugdymas gali trukti iki 6 mėnesių, iki 1 metų. Vaikui skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas yra nemokamas vaiko tėvams (globėjams). Kartu yra skiriamas ir nemokamas maitinimas.
Paskutiniais ankstyvojo ugdymo metais, t.y., kai vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, vyksta privalomas priešmokyklinis ugdymas. Jei tėvai nusprendžia, vaikas priešmokyklinio ugdymo programą gali pradėti lankyti 5 metų. Programa įgyvendinama per vienerius metus. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., baigiasi kitų metų rugpjūčio 31 d. Minimali priešmokyklinio ugdymo programa - 640 val. (arba 4 val. per dieną, 20 val. per savaitę). Šios trukmės programos išlaidas finansuoja valstybė.
Priešmokyklinės grupės savininkas, atsižvelgdamas į bendruomenės poreikius, gali organizuoti ir kitus priešmokyklinės grupės veiklos modelius (trukmė - 6 val., 8 val., 10 val.).
Ikimokyklinio ugdymo sistemos plėtra ir statistika
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo nuolatinį ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir jose ugdomų vaikų skaičiaus augimą. 2010 m. veikė 626 ikimokyklinės įstaigos, kuriose ugdėsi 94,8 tūkst. vaikų. Iki 2019 m. pradžios šis skaičius išaugo iki 731 ikimokyklinės įstaigos ir 517 bendrojo ugdymo mokyklų su ikimokyklinio ugdymo klasėmis, ugdant 120,9 tūkst. vaikų.
Priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje: diskusijos ir nuogąstavimai
Pastaruoju metu ypač aktyvios diskusijos kilo dėl priešmokyklinio ugdymo reformos Alytuje, kur planuojama perkelti priešmokykines grupes iš darželių į mokyklas. Ši iniciatyva sukėlė susirūpinimą tarp tėvų ir darželių darbuotojų.
Argumentai prieš reformą
Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ darbuotoja Beata Purvinienė išreiškė nuogąstavimus, kad reformos tikslai nėra aiškiai komunikuojami, o kokybės kėlimas ir lėšų taupymas kelia abejonių. Ji pabrėžė, kad pasikeitimai palies ne tik įstaigų vadovus, bet ir tiesiogiai paveiks vaikų ugdymą. Tėvams nerimą kelia ir tai, kad mokyklose būna daugiau atostogų nei darželiuose, o tai gali sukelti papildomų sunkumų tėvams, norintiems derinti darbą ir vaikų priežiūrą.
Lopšelio-darželio „Volungėlė“ direktorė Aušra Plytninkaitė teigė, kad darželiai praranda vaikus, o tai lemia jų tuštėjimą. Ji įžvelgia „ikimokyklinio ugdymo mokyklų donorystę dėl bendrojo ugdymo mokyklų išgyvenimo“. Pasak jos, tėvai praranda pasirinkimo teisę, o darželio sąlygos dažnai yra geresnės nei mokykloje. Taip pat prognozuojama, kad darželių mokytojai ir personalas gali netekti darbo, o savivaldybės kaštai, jos manymu, nesumažės, nes darželis-mokykla yra brangus išlaikyti.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Alumnų draugija taip pat kreipėsi į valdžios institucijas, išreikšdama susirūpinimą dėl Alytaus švietimo pertvarkos. Jie pabrėžė, kad tokie pokyčiai atspindi bendras švietimo pertvarkos problemas Lietuvoje.
Pasak LEU Alumnų draugijos rašto, pagrindinė tinklo pertvarkos idėja yra ikimokyklinio ugdymo mokyklas jungti prie Bendrojo ugdymo mokyklų, paliekant šioms mokykloms skyrių statusą. Tai daroma dėl mažėjančio gimstamumo mieste, siekio pagerinti ugdymo kokybę ir dėl „perteklinio“ pareigybių skaičiaus. Taip pat keliamas klausimas dėl miegamųjų grupių steigimo ir mokytojų trūkumo Bendrojo ugdymo mokyklose.
Argumentai už reformą
Alytaus miesto vicemerė Kristina Daugelevičienė teigia, kad pertvarka palies tik ugdymo įstaigų administraciją, o tėvai, vaikai ir pedagogai pokyčių nepajaus. Ji pabrėžė, kad tokie sujungimai vyksta ne tik pasaulyje, bet ir daugelyje Lietuvos mokyklų. Vicemerė taip pat nurodė, kad kai kurių Alytaus darželių užimtumas siekia vos 30 proc., o sujungus įstaigas, darželiai galės naudotis mokyklos patalpomis, įranga, valgykla ar salėmis. Tai leis užtikrinti pilnus etatus sporto treneriams, meno mokytojams, padėjėjams ar logopedams.
K. Daugelevičienė taip pat akcentavo, kad vaikai, lankantys priešmokyklinę klasę mokyklose, vėliau lengviau adaptuojasi pirmoje klasėje, o jų pažangumas būna geresnis. Ji paminėjo, kad atlaisvintose patalpose bus galima įrengti miegamas grupes mažesniems vaikams. Be to, priešmokyklinis ugdymas ir maitinimas mokyklose yra nemokamas, o vaikų saugumu bus užtikrintas, nes priešmokyklinio ugdymo grupės įrengtos atskirai nuo kitų klasių.
Alytaus miesto savivaldybė parengė Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021-2025 m. bendrojo plano pakeitimo projektą, kuriame numatyta šešis Alytaus miesto lopšelius-darželius prijungti prie progimnazijų ar pradinių mokyklų.
Švietimo sistemos reformos ir jos tikslai
Vyriausybė pristatė švietimo sistemos reformą, kurios tikslai apima mokytojų, dėstytojų ir mokslininkų algų didinimą, atotrūkio tarp kaimo ir miesto mokyklų mažinimą bei jaunimo nedarbo mažinimą. Ši reforma apima visus sistemos lygius - nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Viena iš reformos dalių - mokyklų tinklo optimizacija ir švietimo paslaugų kokybės didinimas.
Buvo vykdomos struktūrinės reformos, įskaitant universitetų jungimus. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetai buvo sujungti. Taip pat vykdoma ugdymo turinio atnaujinimo programa.
Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įgyvendinamas ugdymo turinio atnaujinimas. Nuolat kintantis pasaulis, globalizacijos iššūkiai, pokyčiai darbo rinkoje, ugdymo varomąja jėga tampantis problemų sprendimas, atradimai, mokymasis tyrinėjant ir aktyvus mokinių dalyvavimas procese kelia naujus iššūkius ugdymo turiniui. Todėl, atsižvelgus į visuomenės poreikius, mokinių pasiekimų rezultatus, pedagogikos mokslo naujoves ir iššūkius švietimui, būtina ugdymo turinio kaita.
Atvykusiųjų ir grįžtančiųjų asmenų ugdymo organizavimas
Iššūkiai ir perspektyvos
Švietimo reformos procese kyla įvairių iššūkių. Vienas iš jų - mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos įvedimas, kuris sukėlė nepasitenkinimą ir streikus. Taip pat kyla klausimų dėl ugdymo programų gairių rengimo ir mokyklų finansavimo pokyčių.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje iš esmės keitėsi priešmokyklinio ugdymo turinys, metodai ir technologijos. Vykdant ikimokyklinio ugdymo reformą pedagogai buvo nuolat raginami atsisakyti iki reformos vienintelio naudojamo tiesioginio metodo. Pedagogams buvo suteikiama informacija apie šiuolaikines ugdymo technologijas. Pedagogai lengviausiai išmoko kurti ugdančiąją aplinką - 22,65 proc. grupių ugdančioji aplinka ir nuolatinis jos keitimas yra svarbiausias vaikų ugdymo būdas; tik 5,56 proc. grupių aplinka nėra patraukli ir veiksminga. Sunkiausia pedagogams perimti konstruktyvios sąveikos būdus: remtis partneryste, bendravimu, bendradarbiavimu, susitarimais palaikyti vienas kito idėjas. Ugdymo filosofijos ir su ja susijusių praktinių gebėjimų kaita - ilgas, sudėtingas ir laipsniškas procesas. Iki švietimo reformos Lietuvos darželiuose taikytą akademiškai orientuotą ugdymą per dešimt metų pavyko pakeisti tik iš dalies. Pedagogai dažniausiai derina kelias ugdymo technologijas, naujas technologijas taikydami kartu su senosiomis, dažniausiai tai daro stichiškai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme yra taikomas mišrus finansavimo principas. Tai reiškia, kad kiekvienai ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupei pagal jos dydį ir vaikų skaičių joje ir tam tikroms kiekvieno vaiko išlaidoms padengti valstybė skiria lėšų sumą. Ji apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytą metodiką. Ūkio lėšas padengia įstaigos savininkas. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme paskaičiuota, kad valstybės skiriamos lėšos turi padengti vaiko ugdymą 20 val. per savaitę. Jei vaikas lanko ilgesnę ugdymo programą nei 20 val. per savaitę, už papildomas ugdymo valandas moka tėvai (globėjai). Tėvai (globėjai) taip pat moka už vaiko maitinimą.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #reforma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
