Tinginio Daržas: Išmanus Sodininkavimas Be Didelių Pastangų

Kas yra "Tinginio Daržas"?

Austrų žurnalistas ir garsus sodininkas parašė „kiek kitokią knygą apie sodą“. Ji skirta visiems, kurie sodo veisimui ir priežiūrai negali arba nenori skirti daug laiko. Knygoje taip pat gausybė naudingų ir neįprastų patarimų ypač tingiems ir inteligentiškiems sodininkams. Pamirškite nuolatinį pjovimą, laistymą ar ravėjimą.

Inteligentiškai sodininkauti gali net tinginys. Šiame sode veja neskuba augti, be to, ją kartais galima "pamiršti" palaistyti. Lysvės bus be piktžolių, o kenkėjai išnyks savaime. Sodininkystė ir daržininkystė - tai ne tik darbas, bet ir puikus būdas atsipalaiduoti bei praleisti laisvalaikį. Daugelis netgi laiko tai sportu, kuris atneša naudą tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Tai maloni pramoga, prieinama kiekvienam besidominčiam.

Jūsų sporto salė yra lauke, gamtos ir gryno oro apsuptyje. Jūsų įrangos galite rasti sodo įrankiuose, tokiuose kaip grėbliai, kapliai, šienapjovės, vežimėliai, kirpimo mašinos, kastuvai ir laistytuvai. Be to, sodininkystė naudinga jūsų sveikatai, ypač jei pasirenkate auginti ir valgyti savo užaugintą maistą.

Lietuvoje sparčiai plintant daržininkystei, vis daugiau miesto gyventojų nori užsiauginti savo daržovių. Anksčiau valgyti savo užaugintus ridikėlius ir salotas atrodė kaimo privilegija, o šiandien jau nieko nestebina ant miestiečių stalo sukrautos sveikos ir skanios daržovės. Užsiauginti daržovių nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Šiame straipsnyje apžvelgsime knygas, kurios padės jums susikurti originalų, praktišką ir dekoratyvų daržą, net jei neturite daug laiko ar patirties. Jis nebūtinai turi būti didelis - pakaks ir mažo sklypelio šalia namo. Aplinka bus puošni ir naudinga, kai prie namo augs ir vaiskrūmiai, ir daržovės, ir gėlės. Skaitydami toliau, sužinosite, kaip sukurti norimą darželio formą, kuo pakeisti nuobodžias lygias lysves, kaip įrengti poilsio vietą ir kokius prieskoninius augalus verta auginti.

Knygos, Padėsiančios Įrengti "Tinginio Daržą"

Štai keletas knygų, kurios padės jums įrengti "tinginio daržą" ir mėgautis sodininkyste be didelių pastangų:

"Inteligentiško Tinginio Sodo" Serija

Ši knygų serija, parašyta austrų žurnalisto ir garsaus sodininko, skirta visiems, kurie sodo veisimui ir priežiūrai negali arba nenori skirti daug laiko. Per dvejus metus išleistos net septynios laidos. Knygoje rasite išsamiai ir žaismingai pateiktą informaciją apie sodininkavimą ir daržininkavimą, gėlių darželį balkone, vaikų kampelį, vijoklinius augalus ant stogų ir sienų, kovą su kenkėjais ir ligomis. Knygos atskleidžia, kaip užsiauginti savaime sudygusį ir užaugusį abrikosą, persiką ar riešutmedį, ką daryti, kad naujos, negirdėtos pietinės veislės nenušaltų žiemą, ir kaip atrodo sodas pačiame miške.

Svarbiausi principai, aptariami serijoje, yra šie:

• Gamtai artimo sodo formavimas
• Tinkamas augalas tinkamoje vietoje
• Kompostas - ekologinio sodo auksas
• Dirvos dengimas - neželia piktžolės, reikia mažiau laistyti
• Mišrios kultūros - sveikoje aplinkoje sveiki augalai
• Švelnus dirvos įdirbimas - jokio perkasimo
• Atsargus kenkėjų naikinimas

Per 50 pateiktų planų padės jums susikurti nepriekaištingą sodą. Idėjos visiems stiliams - nuo vėsių ir ramybe dvelkiančių japoniškų sodų iki universalių šeimos sodų. Autoritetingi ir patikimi patarimai, įskaitant ir pamokymus, kaip pritaikyti planus ir kokiu būdu sutvarkyti prastus sklypus. Atminkite, kad ar sodas gražus ir patrauklus, priklauso nuo tinkamai kiekvienam augalui parinktos vietos. Nepamirškite suteikti joms šviesos!

Kvadratinio Metro Daržas: Kūrybiškumas ir Mažai Priežiūros

Kvadratinio metro daržas - ši daržo sistema populiari visame pasaulyje. Didžiausias kvadratinio metro daržo pranašumas - nereikia daug priežiūros, specialios technikos ar didelio meistriškumo. Norint įrengti tokio tipo daržą, reikia sumeistrauti dėžę ir taip pakelti lysvę. Pakeltas lysves lengviau pasiekti ir prižiūrėti.

Daugelis žmonių daržą įsivaizduoja kaip taisyklingai eilėmis pasėtas daržoves. Vieno kvadrato darže galite duoti valią savo fantazijai. Suskirstykite daržą į norimo dydžio ir formos plotelius ir sėkite norimas daržoves ar prieskoninius augalus. Kvadratinio metro daržas - tai puiki galimybė išreikšti kūrybinius gebėjimus. Iš skirtingų spalvų salotų ar bazilikų galima sukurti puošnių kompozicijų. Puoselėkite arbatų darželius, juose auginkite melisas, mėtas, ramunėles.

Gamtinės Žemdirbystės Principai ir Asmeninės Patirtys

Dariaus Ražausko "Tinginio Daržas"

Pasak Dariaus Ražausko, užsiimti gamtine žemdirbyste nesunku. Kita vertus, ji verčia mąstyti, analizuoti, ugdyti intelektą ir tokiu būdu padeda žmogui tobulėti. Lemtingi pokyčiai Dariaus gyvenime įvyko jam lankantis Kauno Vladimiro Megre knygų skaitytojų klube. „Man labai patiko V.Megre knygos apie Anastaziją idėja: tai, kad reikia kurti savo ekonamelį, ekobendruomenę, ten savarankiškai gyventi, pačiam užsiauginti kuo daugiau švarių daržovių, vaisių. Ieškojau bendraminčių. Taip pradėjau bendrauti su „anastaziukais“, susipažinau su Laimiu Žmuida - aktyviu ekologu, gamtosaugininku, kuris puikiai išmanė gamtinę žemdirbystę ir dirbo šioje srityje“, - sakė pašnekovas.

Darius su bendraminčiais iš Kauno įsigijo žemės Lazdijų rajone, Ročkiuose. Ten įkūrė ekobendruomenę ir, pasikonsultavęs su L.Žmuida, įsirengė netradicinį daržą. Daug keliaujantis D.Ražauskas prisipažino, kad „tinginio“ daržą, kurio nereikia nei laistyti, nei ravėti, įrengė norėdamas išauginti sveikų produktų ir suprasti naująją daržininkystės sistemą. „Mėgstu studijuoti, rašyti straipsnius, iš daržo neketinu daryti verslo. Šiuo metu įsirengiau mažą žemės plotelį - 2 arus. Sveikas daržoves auginu vien dėl jų energijos. Vėliau, kai sukursiu šeimą, daržą išplėsiu“, - atviravo jaunuolis.

Apsisprendusiems eiti netradicinės žemdirbystės keliu D.Ražauskas pataria „tinginio“ daržą pradėti įrenginėti prieš metus. Gamtine žemdirbyste galima užsiimti ir itin prastos kokybės dirvoje. Būtina pavasarį vietą, skirtą daržui, storu sluoksniu (iki 50 cm) uždengti šiaudais. Jais dirvą dar kartą teks papildomai apkloti ir rudenį. „Žemė bus minkšta ir tinkama sodinti tik po metų. Gerokai papuvęs apatinis šiaudų sluoksnis taps puikia trąša. Sodinant sėklas nereikės net kauptuko, žemėje lengvai bus galima padaryti duobutes. Po kelerių metų žemė taps tokia minkšta, jog bus galima ranką į žemę sukišti iki alkūnės. Šis požymis rodo, kad žemė - ypač gera“, - entuziastingai pasakojo pašnekovas.

Pasak Dariaus, netradiciniame darže jam lengviausia auginti bulves, nes jos, turėdamos stiprų daigą, puikiai prasikala pro šiaudų apklotą. Jei lietus suplakė šiaudus, ar jų daug supuvo, rekomenduojama kelis kartus per sezoną ant viršaus užmesti naujų šiaudų. „Kiekvienai daržovei skiriamas skirtingas šiaudų kiekis. Vasarą virš pasodintų bulvių gali būti apie 35 cm šiaudų apkloto. Reikia daržoves stebėti ir taikyti tinkamiausią joms sistemą“, - pridūrė D.Ražauskas. Mažiausiai priežiūros reikia bulvėms, topinambams, griežčiams, moliūgams, saulėgrąžoms, cukinijoms. Sudygus šioms kultūroms, dažnai prie jų tupinėti nereikia. „Man, kaip keliautojui, tai labai patogu."

Pasak Dariaus, šalia augalų esančias duobutes būtina uždangstyti šiaudais, kad nedygtų piktžolės, neįkaistų žemė ir neišgaruotų drėgmė. Jei įkišus ranką po šiaudais jaučiasi, kad trūksta drėgmės, vadinasi, kažkas padaryta netinkamai. Darius sakė, kad pasodinus daržoves, išskyrus bulves, nedidelį žemės plotelį aplink jas reikia palikti atvirą. „Tame nedideliame plotelyje aplink pasodintas daržoves ima augti piktžolės. Jų gamtinės žemdirbystės šalininkai netraukia su šaknimis, bet nulaužia. Piktžolė vėl gali ataugti, tačiau būna nusilpusi. Nulaužta ir čia pat, kur augo, padėta piktžolė tampa daržo trąša“, - pasakoja jaunuolis. Jis prisipažino, kad sunkiausia kovoti su varpučiu, kuris prasiskverbia pro storą šiaudų sluoksnį. Tačiau šių piktžolių daržuose būna nedaug. Paprastos piktžolės dažniausia nenaikinamos, bet paliekamos dėl daržo biologinės įvairovės.

Pasak pašnekovo, daugiausia priežiūros reikia morkoms, tačiau joms paūgėjus, vargas baigiasi. Darius gamtinės žemdirbystės mylėtojams patarė kuo rečiau vaikštinėti po daržą, nešokinėti. Būtina pasidaryti takelius ir vaikščioti tik jais, kad kuo mažiau būtų trypiama žemė. Pašnekovas primena, kad pirmais metais netradicinės daržininkystės rezultatai gali būti prastesni negu įprastinės. „Jei žemė buvo stipriai nualinta, jos biocheminė sudėtis greitai neatsikuria. Todėl praeina ne vieni metai, kol gauni gerą, norimą derlių“, - aiškino D.Ražauskas. Jis pasakojo, kad pradžioje beveik visiems naujokams nepavyksta išvengti klaidų. Tačiau mokantis, stebint ir analizuojant atliktą darbą, gamtinė žemdirbystė tampa malonumu. Darius džiaugiasi, kad interneto puslapyje apie gerą žemdirbystę yra gana daug informacijos ir puikių patarimų.

Pastebėta, kad bulvių, auginamų po šiaudais, nepuola kolorado vabalai. Jų derlius būna didelis. Pasodinę vieną maišą bulvių D.Ražausko kaimynai, gamtinės žemdirbystės puoselėtojai, prikasė net 14 maišų. Pasak pašnekovo, daržovių, išaugintų šiaudais dengtoje žemėje, skonis yra geresnis, jos turi daugiau vitaminų. Darius tikina, kad „tinginio“ darže auga net baravykai. Gamtinės žemdirbystės mylėtojai tarpusavyje mielai dalijasi senosiomis veislių sėklomis, kurių šiandien prekyboje jau nebėra. Visa kita - niuansai (nors ir esminiai): savitas požiūris į gyvenimą, atsakingas požiūris į aplinką, pagarba gamtai.

Sauliaus Jasionio Įžvalgos: Mulčiavimo Mokslas

Apie gamtinės žemdirbystės principus pasakoja Saulius Jasionis, šių idėjų pradininkas ir puoselėtojas Lietuvoje. Saulius Jasionis gamtine žemdirbyste susidomėjo prieš septynerius metus, kai į rankas pateko rusų agronomo N. I. Kurdiumovo knygos apie tai, kaip „nereikia“ dirbti žemės. S. Jasionis su bendraminčiais ne tik tris knygas išvertė ir išleido jas lietuvių kalba, bet ir patys pradėjo taikyti tuos principus savo žemės sklypuose. Tradicinės agronomijos žinios kardinaliai skyrėsi nuo N. I. Kurdiumovo mokymo, todėl iš pradžių į šią patirtį Saulius žvelgė su nepasitikėjimu. Tačiau gilinantis, kaupiant žinias, bandant jas praktikoje, ilgainiui susiformavo savita teorija, kuri buvo gerokai platesnė ir gilesnė nei rusų agronomo. „Galima sakyti, kad Lietuvoje jau susiformavo unikali gamtinės žemdirbystės mokykla, kurios nėra niekur kitur“, - sako Saulius.

Gamtinė žemdirbystė nėra jo pagrindinis užsiėmimas, tačiau ir pomėgiu jos nepavadinsi. Tiesiog jam patinka kapstytis po netyrinėtas sritis: „Man svarbu ne gausų daržovių derlių užauginti, o eksperimentuoti, siekiant išsiaiškinti augalininkystės principus.“ Prieš kelerius metus interneto svetainėje (www.gerazemdirbyste.lt) atsirado forumas, į kurį pradėjo burtis bendraminčiai. Taip kilo poreikis rengti seminarus, kuriuos veda Saulius: „Žmonės, kurie nori daržininkauti pagal naujus metodus, gyvena išsibarstę po visą Lietuvą, o suėję kartu, turi galimybę keistis žiniomis. Kai visą patirtį susistemini, rezultatų gali pasiekti daug greičiau ir kitiems perduoti jau sukurtus metodus. Juk ne kiekvienas nori ar sugeba eksperimentuoti, geriau eiti jau pramintu keliu.“

Lysvių kasti nereikia - tai vienas pagrindinių principų. S. Jasionis anksčiau galvojo, kad gamtinės žemdirbystės principai turėtų sudominti savito gyvenimo būdo ieškančius žmones. Tačiau gamtinės žemdirbystės bendraminčių ratas pasirodė daug platesnis. Tai žmonės, kurie nori valgyti ekologiškus vaisius ir daržoves. Pasak Sauliaus, tokių žmonių yra dvi kategorijos. Vieni tai daro dėl taupumo, nes užsiauginti - pigiau nei pirkti. Kiti turėtų už ką nusipirkti, bet suvokia, kad parduotuvėje tikrų ekologiškų daržovių nė su žiburiu nerasi. Tarp šių žmonių yra ir tokių, kurie nori gyventi nepažeisdami gamtos dėsnių, puoselėti šias idėjas.

Gamtinės žemdirbystės esmė yra tai, kad dirvožemio nereikia kasti ar purenti, visą laiką jis turi būti uždengtas mulču. Tai gamtinis principas, nes natūralioje aplinkoje žemės paviršius užklotas pievų velėna ar miško paklotu. „Reikia žinoti du pagrindinius dalykus. Pirma, mulčio storis turi būti toks, kad apatinis jo sluoksnis neišdžiūtų. Antra, pro jį turi laisvai cirkuliuoti oras. Jei dažnai lyja, mulčio galima dėti plonesnį sluoksnį. Jeigu karšta, plonas sluoksnis išdžius ir perniek nueis visas darbas. Jeigu prikrausime storai ir lis lietus, mulčias susiplaks ir nesivėdins, todėl nevyks fermentacija“, - sako Saulius.

Mulčias būna įvairus - nuo jaunos žolės, smulkintos žoliapjove, iki pjuvenų ar šiaudų. Kuo daugiau celiuliozės (pjuvenų), tuo ilgesnis fermentacijos laikas. Į tai atsižvelgiama parenkant mulčių skirtingoms kultūroms. Jei daržovių brendimo laikas yra trumpas, pavyzdžiui, morkų ar kopūstų, vadinasi, reikia tokio mulčio, kurį bakterijos greitai „suvirškina“. Jeigu auginame daugiametes kultūras (braškes, uogakrūmius), reikia pamaitinti dirvožemį, kad maisto medžiagų užtektų ilgam ir nereikėtų jo nuolat atnaujinti. „Daugelis mulčiuoja augalus, tačiau tai nėra gamtinė žemdirbystė. Jeigu į tarpus tarp lysvių pridėsi nupjautos žolės, bet nesuprasi, kam tai padarei, kokie procesai vyksta, augalus puls ligos ir nebus nieko gero. Mulčias reikalingas ne tam, kad saugotų drėgmę ir neleistų augti piktžolėms - jis yra pagrindinis augalų mitybos šaltinis. Per seminarus žmonių paklausiu, ar jie žino, ką augalai valgo? Niekas negali atsakyti, nors visą gyvenimą augina daržoves. Keista, juk jei turime karvę ar šunį, žinome, kuo jį šerti“, - sako Saulius.

Ką valgo augalai?

Įrodyta, kad dirvos derlingumas priklauso ne nuo joje esančių maistingųjų medžiagų kiekio, o nuo mikrobiologinio aktyvumo. Norint suaktyvinti bakterijas, joms reikia augalinių atliekų. Fermentacija vyksta tame sluoksnyje, kur pakanka drėgmės ir deguonies. Bakterijos „valgo“ ir išskiria anglies dioksidą, kuris sunkesnis už orą ir tirpsta vandenyje. Kadangi dirvožemis po mulčiu yra purus (daug puresnis nei rūpestingiausiai tradiciniu būdu prižiūrimo daržo, nes žemę išvagoja bakterijos, sliekai ir kiti gyviai), ištirpęs anglies dioksidas patenka tiesiai ant augalų šaknų. Didžiąją dalį augalų mitybos sudaro anglies dioksidas (apie 70 proc.). Likusi dalis tenka azotui, mineralinėms medžiagoms ir kt.

Klaidingai manoma, kad virtuvės atliekas reikia kompostuoti krūvoje ir tik po to permaišyti į dirvožemį. Tokiu atveju, vertingiausia medžiaga, labiausiai reikalinga augalams, t. y. anglies dioksidas, išgaruoja. Augalinių atliekų pagrindinė vertė yra ne kompostas, o jo fermentacijos metu išskiriamas anglies dioksidas. Jeigu organines atliekas užkastume į žemę, kur mažai deguonies, prasidėtų puvimo procesas, kenkiantis augalams. Be to, puvimo bakterijos naudoja anglies dioksidą, todėl augalus dar labiau nuskurdina. Reikia žinoti ir tai, kad komposte daug azoto, dėl kurio pertekliaus augalas pradeda kaupti nitratus. Taigi, virtuvės atliekos dedamos tiesiai ant lysvių, tik uždengiamos žole ar šiaudais, kad gražiai atrodytų, neskleistų blogo kvapo. „Naudojame ir karvių mėšlą, bet ne kaip azoto trąšą, o fermentų ir mikrobų „injekciją“, kad jie būtų aktyvesni. Nors tai labiau aktualu daržininkaujantiesiems mieste, o kaime mikrobų aktyvumas ir taip yra pakankamas“, - sako S. Jasionis.

Gamtinė žemdirbystė daug efektyvesnė nei ekologinė, nes augalų nepuola ligos. Pavyzdžiui, nei bulvės, nei pomidorai neserga maru. Retas svečias ir kolorado vabalas (tik dar nėra aišku, kodėl). „Augalas kaip ir žmogus: nėra visavertės mitybos, nėra sveikatos. O liga yra požymis, kad kažką darai negerai“, - teigia naujosios kartos daržininkas.

Kaip Pradėti Kurti "Tinginio Daržą"?

Jeigu turite tradicinį daržą, kurį nuolat skersai išilgai kasate kastuvėliu, jau nuo šiandien galite liautis. Geriau atsigulkite į hamaką medžio pavėsyje ir pamąstykite, ką ir kaip daryti, kad darbas darže nesurytų visos dienos - liktų valandėlė paganyti debesis danguje ir sulauktumėte gero derliaus. Kitaip tariant, laikas prakaitu aplaistytas lysves paversti inteligentiško tinginio daržu. Pradėti galite bet kuriuo metų laiku, nors geriausia tai daryti nuo pavasario, o kol kas domėkitės, rinkite informaciją, planuokite darbus.

Jeigu turite „pliką“ žemės sklypą, tiesiog ant pievos patieskite kartono lapą ir per vasarą kraukite ant jo nupjautą žolę, išrautas piktžoles, rudenį nukritusius lapus, šiaudus, pjuvenas. Per sezoną kartonas sunyks. Jis reikalingas tam, kad neišlystų piktžolės. Pirmaisiais metais geriausia sodinti bulves, nes joms reikia storo mulčio sluoksnio, kuris bus geras kitų daržovių pagrindas. Taigi, kartone išpjaukite skylutes, padėkite bulves ir storu sluoksniu (apie 40 cm) uždenkite šiaudais. Nuimti derlių labai paprasta - pakėlei šiaudus, nurinkai didesnes bulves, nereikia iškasti viso kelmo, o po savaitės jau užaugo kitos.

Pasak Sauliaus, tokios žemdirbystės praktika nėra didelė, Rusijoje ji žinoma dar tik apie 15 metų. Skelbiama, kad iš vieno kvadratinio metro prikasama dvidešimt kilogramų bulvių. Skamba nerealiai, tačiau manoma, kad tai nėra riba, nes kiekvienais metais derlingumas didėja. „Šios žemdirbystės esmė - rūpintis ne būsimu derliumi, bet visa augalų ir kitų dirvos organizmų bendrija. Mulčiavimas yra tik viena priemonių, o jos esmė - natūralus gamtinis procesas, pasiekiamas uždengus dirvožemio paviršių. O jį dengti gali ne tik mulčias, bet ir kiti augalai. Svarbiausia, skirtingas kultūras derinti taip, kad visos draugiškai augtų, nenustelbtų vienos kitų. Kita vertus, jei norime gauti kuo didesnį derlių iš mažo ploto, reikia kuo intensyviau maitinti dirvožemį: 2,5-3 kartus daugiau organikos įterpti į dirvą, nei iš jos paimti“, - dėsto S. Jasionis.

Derliaus Kokybė ir Vertė

Žemdirbystė nebūtinai turi būti intensyvi. „Kuo skurdesnės augimo sąlygos, tuo augalas sukaupia daugiau vertingų medžiagų. Į tai atsižvelgiama auginant prieskoninius ar vaistinius augalus - mulčiuojama labai plonai, galima šaknis apdėti ir akmenukais (po jais kaupiasi drėgmė, jie išlygina dienos ir nakties temperatūrų skirtumus). Augale esančių biologiškai aktyvių medžiagų kiekis priklauso ne tik nuo augalo mitybos, bet ir nuo kitų faktorių, ekstremalių aplinkos sąlygų. Eterinių aliejų sukaupiama tuo daugiau, kuo labiau skiriasi dienos ir nakties temperatūra, todėl kalnų augalai tokie aromatingi“, - sako Saulius.

Jei norite užauginti didelį braškių derlių, mulčiuokite storai, pilkite mėšlo, kad fermentacija būtų dar intensyvesnė. Uogos bus raudonos ir stambios. Bet jei norite aukščiausios kokybės uogų, auginkite skurdžiai, kitų augalų bendrijoje. Juk augalas neaugs sterilioje aplinkoje, jis kontaktuoja su kitais mikroorganizmais. Kuo sudėtingesnės augimo sąlygos, tuo intensyviau augalas ieško simbiozės. Net iki pusės savo pagamintų medžiagų, gautų fotosintezės būdu, atiduoda per šaknis į dirvožemį, taip pat išskiria per eterinius aliejus. Yra ištirta ir įrodyta, kad vitaminai ir kitos mineralinės medžiagos, dėl kurių vertiname augalus, dažniausiai yra ne augalinės, o mikrobinės (bakterinės ir grybinės) kilmės, t. y. gaunamos iš aplinkos „sugyventinių“. Todėl braškes pasodinus į pievą, be jokio mulčio, uogos bus mažytės, bet labai vertingos ir aromatingos. „Žinant šią informaciją, kiekvienam augalui galima sukurti skirtingas augimo sąlygas, nelygu, kokio rezultato siekiama“, - teigia gamtinės žemdirbystės pradininkas Saulius Jasionis.

tags: #tinginio #darzas #knyga

• Nėštumo įtaka regėjimui
• esminiai pokyčiai ikimokykliniame ugdyme
• Kaip paskatinti kūdikį apsiversti
• Naudojimas ir paskirtis
• ar galima gerti kavą nėštumo metu