Rudos išskyros nėštumo pradžioje: kada nerimauti, o kada džiaugtis?
Nėštumo laikotarpis moteriai yra kupinas ne tik džiaugsmingo laukimo, bet ir nerimo dėl menkiausių kūno pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir daugiausiai baimės sukeliančių simptomų - pakitusios makšties išskyros. Pamačiusios rudos spalvos dėmes ant apatinių drabužių, daugelis nėščiųjų iškart pagalvoja apie blogiausią scenarijų - persileidimą. Tačiau akušeriai-ginekologai ramina: nors bet koks kraujavimas ar tepliojimas nėštumo metu reikalauja atidumo, rudos išskyros toli gražu ne visada reiškia nėštumo pabaigą ar rimtą komplikaciją.
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas iš tikrųjų yra rudos išskyros. Skirtingai nei ryškiai raudonas kraujas, kuris rodo aktyvų ir šviežią kraujavimą, ruda spalva indikuoja seną kraują. Tai reiškia, kad kraujavimas įvyko prieš kurį laiką, o kraujas, būdamas gimdoje ar makštyje, turėjo laiko oksiduotis. Šis procesas dažnai reiškia, kad organizmas valosi nuo seno kraujo likučių ir aktyvus kraujavimo šaltinis jau gali būti užsivėręs. Visgi, rudos išskyros gali būti įvairios konsistencijos ir intensyvumo - nuo vos pastebimo „tepliojimo“ iki gausesnių gleivingų išskyrų.
Pirmasis nėštumo trečdalis (iki 12-osios savaitės) yra laikotarpis, kai rudos išskyros pasirodo dažniausiai. Kraujavimas pirmuoju nėštumo trimestru yra gana dažnas reiškinys - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Kraujavimas nėštumo metu yra gana dažnas, ypač pirmąjį trimestrą. Tačiau jei pastebėjote tepliojimą ar kraujo, nereikėtų pulti į paniką, ne visuomet šis simptomas žada kažką blogo. Tepimo ar kraujavimo nėštumo metu priežastys gali būti skirtingos priklausomai nuo nėštumo trukmės.
Dažniausios rudų išskyrų priežastys ankstyvuoju nėštumu
Implantacinis kraujavimas
Tai viena ankstyviausių priežasčių. Praėjus maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo, kiaušinėlis tvirtinasi prie gimdos sienelės. Šio proceso metu gali būti pažeistos smulkios kraujagyslės, o tai sukelia nedidelį kraujavimą. Kadangi šis kraujas išteka ne iš karto, jis dažnai pasirodo kaip rausvos ar rudos išskyros. Implantacinis kraujavimas labai trumpalaikis ir neskausmingas. Jis paprastai trunka 1-3 dienas.
Hormoniniai pokyčiai
Nėštumo pradžioje moters organizme vyksta audringi hormoniniai svyravimai. Kraujavimas dėl hormonų svyravimų taip pat gali pasireikšti.
Gimdos kaklelio jautrumas
Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa itin aprūpintas krauju ir jautresnis bet kokiam poveikiui. Lytiniai santykiai ar ginekologinė apžiūra (pavyzdžiui, tepinėlio ėmimas ar vaginalinis echoskopas) gali sudirginti jautrią gleivinę ir sukelti nedidelį kapiliarinį kraujavimą. Dažna nežymaus kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis - lytiniai santykiai. Taip pat po lytinių santykių gali pasirodyti negausus kraujavimas. Gimdos kaklelio pažeidimai: nėštumo metu į gimdos kaklelį priteka daugiau kraujo, taigi, jis tampa jautresnis ir labiau pažeidžiamas. Apklausa. Fizinė apžiūra.
Subchorioninė hematoma
Viena iš dažnai ultragarso tyrimo metu nustatomų priežasčių yra subchorioninė hematoma. Tai kraujo sankaupa, susidarusi tarp gimdos sienelės ir choriono (plėvės, gaubiančios vaisių). Kai hematoma valosi arba mažėja, moteris gali pastebėti rudas išskyras. Tai yra ženklas, kad senas kraujas pasišalina iš gimdos. Jei priežastis yra hematoma, rudos išskyros gali pasirodyti protarpiais net keletą savaičių, kol hematoma visiškai išsivalys. Pačios išskyros kūdikiui nekenkia - jos yra simptomas, o ne liga.
Rimtos priežastys, reikalaujančios skubios medicininės pagalbos
Nors daugelis priežasčių yra nepavojingos, ignoruoti rudų išskyrų negalima, nes jos gali būti ir rimtų patologijų pirmasis požymis. Gydytojai vertina visą klinikinį vaizdą. Kreipkitės į gydytoją dėl rudų išskyrų, pirmiausia bus siekiama nustatyti vaisiaus būklę ir kraujavimo šaltinį.
Negimdinis nėštumas
Tai gyvybei pavojinga būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakyje. Augantis embrionas gali suplėšyti kiaušintakį. Negimdinis (ektopinis) nėštumas: kai vaisius pradeda vystytis ne gimdoje (pavyzdžiui, kiaušintakiuose). Tai reta, tačiau rimta kraujavimo priežastis, kai kiaušinėlis implantuojasi ir pradeda augti už gimdos ribų. Maždaug 1-2 % atvejų jis įsitvirtina kitose vietose: kiaušintakyje (~98 % visų negimdinio nėštumo atvejų), kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar net pilvo ertmėje. Nėštumas taip pat gali būti ektopinis, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina už gimdos ribų, paprastai kiaušintakyje, Tai gali sukeli kraujavimą ir yra pavojinga, nes apvaisintas kiaušinėlis negali tinkamai formuotis už gimdos ribų, todėl turi būti pašalintas - tai atliekama operacijos metu arba medikamentais. Negimdinis nėštumas dažniausiai būna kiaušintakyje. Iš pradžių jis neturi jokių specifinių požymių. Nėštumui augant, kiaušintakis plyšta. Atsiranda staigus stiprus skausmas apatinėje pilvo dalyje arba visame pilve. Moterį pykina, kartais iki vėmimo. Ji gali netekti sąmonės. Dažnai kelias dienas ar net savaites prieš pajuntant stiprų skausmą atsiranda rudos išskyros arba negausus kraujavimas iš makšties, užeina neintensyvūs apatinės pilvo dalies skausmai, silpnumas, spaudimas tiesiojoje žarnoje. Labai svarbu, atsiradus pirmiesiems ligos požymiams, kuo anksčiau išsitirti pas gydytoją. Negimdinį nėštumą galima pašalinti atliekant laparoskopiją - operaciją, kurios metu padaromi du maži pjūviai: vienas bamboje (per jį įvedamas stebėjimo instrumentas), kitas - žemiau pilve (per jį įvedami chirurginiai instrumentai). Tam tikrais atvejais negimdinį nėštumą galima gydyti vaistais. Ektopinio nėštumo simptomai paprastai pasireiškia nuo ketvirtos iki 12 savaitės, bet taip gali nutikti ir vėliau. Be kraujavimo, kiti simptomai dar yra skausmas vienoje apatinėje pilvo pusėje, skausmas peties viršuje, nemalonus jausmas šlapinantis ar tuštinantis bei rudos, vandeningos išskyros.
Gresiantis persileidimas
Nors rudas tepliojimas ne visada reiškia persileidimą, jis gali būti prasidedančio proceso dalis. Persileidimas: nėštumo nutrūkimas iki 20 savaičių. Kraujavimas pirmąjį nėštumo trimestrą gali būti ir persileidimo požymis. Iš pradžių kraujavimas nėra intensyvus, tačiau po truputį stiprėja, kraujas tampa raudonos, rusvos arba rudos spalvos, kartu iš gimdos pasišalina kraujo krešuliai, tirštos ir lipnios išskyros, audinių gabaliukai. Prasidedantis persileidimas pasireiškia stipresniais sąrėmių pobūdžio skausmais, gausesniu kraujavimu. Gimdos kaklelis būna kiek prasivėręs. Įvykus persileidimui, embrionas ir dangalai atsiskiria nuo gimdos sienelių. Vaisius žūsta, o susitraukinėjantys gimdos raumenys jį išstumia pro pravirą gimdos kaklelį. Tuomet kraujuojama gana gausiai, su krešuliais bei audinių gabalėliais. Atsiranda sąrėmių pobūdžio pilvo skausmai. Labai svarbu neleisti savaiminiam persileidimui prasidėti. Todėl moterims, kurioms yra padidėjusi savaiminio persileidimo rizika, rekomenduojama pirmaisiais nėštumo mėnesiais daugiau ilsėtis, vengti sunkesnio fizinio darbo, stresų, atsisakyti lytinių santykių, vartoti specialius vitaminus nėščiosioms. Dideli kiekiai kraujo - jei jis prasigeria pro apatinius - gali būti persileidimo ženklas. Kraujavimas ir stiprūs skausmai, nepraeinantys daugiau nei kelias valandas, gali reikšti, kad reikia susirūpinti - turėtumėte tuoj pat pasitarti su savo gydytoja ar akušere. Persileidimas ankstyvojo nėštumo laikotarpio metu nutinka dažnai - taip baigiasi vienas iš penkių nėštumų. Kas sukelia persileidimą? Jei nėštumas baigiasi iki 24 savaitės, tai vadinama persileidimu. Daugelis persileidimų nutinka ne todėl, kad moteris kažką padarė, bet dėl kūdikio vystymosi sutrikimų. Manoma, kad daugelį persileidimų sukelia kūdikio chromosomų anomalijos, o tai - kūdikio vystymąsi vedantys genetiniai „statybiniai blokai“. Jei kūdikis chromosomų turi per daug ar per mažai, jis negalės tinkamai vystytis. Persileidimai taip pat įvyksta dėl placentos vystymosi sutrikimų, ilgalaikių moters sveikatos problemų, infekcijų, gimdos formos problemų ar dėl silpno gimdos kaklelio. Persileidimas gali nutikti tik vieną kartą, ir jį išgyvenusi moteris po to gali turėti sveiką nėštumą. Maždaug vienai iš 100 moterų persileidimų nutinka dažnai (tai reiškia, trys ar daugiau iš eilės) - taip pat ir šioms moterims vėliau pavyksta išnešioti sveiką kūdikį. Kokie ženklai rodo persileidimą? Tai gali būti kraujavimas - taip pat ir krešuliais - iš makšties, o taip pat kitokių skysčių ar audinių išskyros iš makšties. Dar vienas ženklas - jei nebepatiriate įprastų nėštumo simptomų, pavyzdžiui, rytinio pykinimo bei krūtų pajautrėjimo. Kokios spalvos kraują matėte persileidimo metu? Persileidimo metu kraujas gali būti rausvas, raudonas, rudas ar beveik juodas. Raudonas kraujas yra šviežias, ką tik ištekėjęs iš kūno, o rudos ir juodos spalvos kraujas gimdoje jau yra praleidęs daugiau laiko. Kraujavimas gali prasidėti pamažu arba atvirkščiai - staiga, lyg netikėtas pliūpsnis.
Nesivystantis nėštumas
Kartais vaisius nustoja vystytis, tačiau gimda nepradeda iš karto jo šalinti.
Placentos pirmeiga
Placentos pirmeiga (Placenta Previa). Jei placenta dengia gimdos kaklelį, ji gali kraujuoti. Nors dažniau tai pasireiškia ryškiu kraujavimu be skausmo, kartais gali būti stebimas ir rudas tepliojimas. Tai nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Jei gimdos kaklelis pradeda atsiverti arba gimda susitraukinėja, nėščioji gali pradėti kraujuoti. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko gali kilti pavojus moters gyvybei. Nėštumo pradžioje placenta dažnai prisitvirtina žemai, bet, augant gimdai, ji dažniausiai pakyla į viršų. Kraujavimas gali prasidėti be jokios priežasties naktį. Kraujavimas gali būti vienkartinis arba pasikartojantis, kraujas ryškiai raudonas, pilvo neskauda. Priežastis - nuo gimdos atsiskyrusi placentos dalis. Kiekviena moteris, nors ir negausiai pakraujavusi, turi būti guldoma į ligoninę ir kruopščiai ištiriama. Jeigu diagnozuojama pirmeigė placenta, nėščioji lieka ligoninėje iki pat gimdymo. Tikslas - pratęsti nėštumą bent iki 36-tos savaitės. Jei tyrimais nustatoma, kad vaisiaus plaučiai išsivystę, atliekamas cezario pjūvis.
Pūslinė išvisa
Pūslinė išvisa. Ji išsivysto tuomet, kai normalus gaurelinis dangalas, iš kurio vystosi placenta, pavirsta į masę pūslelių, užpildytų skystu turiniu. Negaudamas maitinimo, apvaisintas kiaušinėlis žūsta. Labai dažna ligos priežastis - genetiniai apvaisinto kiaušinėlio defektai. Tokio nėštumo požymiai - nuolatinės ,,tepančios” rudos išskyros, kartais su smulkiomis pūslytėmis, stiprus pykinimas rytais. Labai padidėjęs nėštumo hormono kiekis kraujyje. Ši liga gydoma pašalinus gimdos turinį bei skiriant medikamentus.
Infekcijos
Infekcijos. Lytiniu keliu plintančios ligos arba bakterinė vaginozė gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą, dėl kurio atsiranda pakitusios spalvos išskyros.
Netikėtas nėštumo poveikis
Kitos priežastys
Gleivių kamštis
Nėštumo pabaigoje, likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo, pasišalina gleivių kamštis. Jis gali būti skaidrus, bet dažnai būna su kraujo gyslelėmis arba rusvos spalvos. Tai natūralus procesas, rodantis, kad gimdos kaklelis ruošiasi gimdymui. Gleivių kamštis yra tiršta, želatinos konsistencijos masė, kuri gali būti skaidri, gelsva arba su kraujo priemaišomis (rusva).
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas. Trečiajame trimestre kraujavimas gali būti ir priešlaikinio gimdymo požymis. Kraujuoti gali dėl prasidėjusio priešlaikinio gimdymo (tokiu laikomas gimdymas nuo 22-osios iki 37- osios savaitės). Gresiančio priešlaikinio gimdymo požymiai: nereguliarūs gimdos susitraukimai (daugiau nei 3-4 per valandą), sukietėjusi gimda, maudimas pilvo apačioje ir tamsiai rudos arba rožinės spalvos kraujingos išskyros. Svarbu, kad būsimoji mama ir jos artimieji žinotų, kas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Placentos atšoka
Priešlaikinis normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimas. Paprastai placenta nuo gimdos sienų atsiskiria tik gimus vaikui, tačiau gali atsiskirti ir prieš laiką. Kai atsiskiria labai nedidelė placentos dalis, gali nežymiai pakraujuoti, šiek tiek paskaudėti pilvą. Daliai moterų nebūna jokių simptomų, ir atsiskyrusi placentos dalis nustatoma tik po gimdymo. Jei atsiskyrusi nedidelė placentos dalis, nėščiajai skiriamas lovos režimas, nėštumą sulaikantis ir kraujavimą stabdantis gydymas. Dėl tokio atsidalinimo motinai ir vaikui kyla pavojus. Retai, iki 1-2 % visų nėštumų, pasitaiko sutrikimas, kai placenta nuo gimdos sienos atsiskiria dar prieš kūdikio gimimą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors straipsnyje pabrėžiama, kad rudos išskyros dažnai yra nepavojingos, savidiagnostika nėštumo metu nėra rekomenduojama. Nedelsiant vykite į ligoninės priėmimo skyrių, jei rudas išskyras lydi stiprus pilvo skausmas, alpimas ar bendras silpnumas. Taip pat skubi pagalba būtina, jei tepliojimas staiga tampa ryškiai raudonu kraujavimu, primenančiu mėnesines arba dar gausesniu. Jei esate vėlesniame nėštumo etape ir jaučiate sumažėjusius vaisiaus judesius kartu su išskyromis, tai taip pat yra signalas nedelsti. Atminkite, kad ramybė ir savalaikė gydytojo konsultacija yra geriausia, ką galite padaryti dėl savo ir būsimo kūdikio sveikatos. Jei pasirodė bet kokios kraujingos išskyros, rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių (taip pat vadinamo „dubens ramybės režimo“), kol pasikonsultuosite su gydytoju ir bus nustatyta priežastis. Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Kraujavimas ir tepimas nėštumo metu yra gan dažni ir tai nebūtinai reiškia, kad įvyks persileidimas.
Diagnostika ir gydymas
Kraujavimo nėštumo pradžioje diagnostika apima kelis metodus. Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų simptomus ir nustatytų jų priežastį. Ultragarsas yra vienas iš pagrindinių tyrimų, leidžiančių matyti embriono būklę ir gimdos struktūrą. Taip. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą ir fizinę apžiūrą, kad nustatytų kraujavimo priežastį. Jis taipogi gali rekomenduoti atlikti laboratorinius kraujo tyrimus. Vienas informatyviausių nėštumo pradžioje - nėštumo hormono chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimas. Hormonų kiekis gali suteikti gydytojui svarbios informacijos apie nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi. Echoskopija (ultragarsinis tyrimas). Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 sav. Kraujavimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Jei kraujavimas yra lengvas ir nėra kitų komplikacijų, gydytojas gali rekomenduoti poilsį ir stebėjimą. Esant rimtesnėms situacijoms, tokioms kaip persileidimas ar ectopinis nėštumas, gali prireikti medicininės intervencijos, pavyzdžiui, chirurginio gydymo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip hormonų terapija, gali būti taikomos tam, kad būtų stabilizuota nėštumo eiga. Visada geriausia laikytis gydytojo specialisto rekomendacijų. Daugeliu atvejų gydytojas gali rekomenduoti tausojantį režimą. Taipogi gali padėti ribojimas intensyvių fizinių pratimų ar sunkių daiktų kėlimo.
Normalaus nėštumo metu, kuris trunka 38-40 savaičių, kraujavimo neturėtų būti. Labai svarbu nepamiršti, kad kraujavimas gali būti visai normalus dalykas - jį patiria daugelis moterų, kurios išnešioja sveikus kūdikius. Taigi, jei pastebėjote kraujo, nepanikuokite, bet tiesiog kuo greičiau pasitikrinkite pas gydytoją. Atsarga gėdos nedaro.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
