Situacijos, kai vyras įrašytas kaip vaiko tėvas, bet vėliau pradeda abejoti tėvystės tikrumu, nėra retos. Tėvystės klausimų gali kilti įvairiose situacijose - kai santykiai tarp tėvų nutrūksta, kai atsiranda naujų aplinkybių ar kyla abejonių dėl vaiko kilmės. Tėvystės nuginčijimas - tai teisinis procesas, kuriuo siekiama pripažinti, kad asmuo, įrašytas vaiko gimimo įraše kaip tėvas, nėra biologinis tėvas.

Tėvystės nuginčijimas galimas tik tuomet, kai asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas. Įprastai tokiais atvejais kreipiamasi į teismą, pateikiant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad ieškinį galima pateikti per vienerius metus nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Jei terminas praleidžiamas, vėliau tokį ieškinį pateikti galima tik teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pagrindinis ir svarbiausias įrodymas tėvystės nuginčijimo bylose - DNR tyrimas. Jei vaiko motina ar įrašytas tėvas nesutinka su genetinės ekspertizės atlikimu, teismas neturi teisės jos skirti priverstinai. Todėl, kai genetinė ekspertizė neatliekama, vertinama visuma - liudytojų parodymai, susirašinėjimai, finansiniai dokumentai, bendro gyvenimo faktai ar kiti įrodymai.
Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik biologinius duomenis, bet ir vaiko interesus bei emocinį ryšį su asmeniu, įrašytu kaip tėvu. Pavyzdžiui, jeigu tarp vaiko ir įrašyto tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas gali spręsti, kad šis ryšys yra svarbesnis nei biologinis tėvystės faktas. Nuginčijus tėvystę, teisinis ryšys tarp vyro ir vaiko nutrūksta: vyras nebeturi pareigos mokėti alimentų, o vaikas netenka paveldėjimo teisių iš buvusio tėvo. Tačiau svarbu žinoti, kad praeityje sumokėti alimentai atgal negrąžinami.
Vaikų auginimas - nelengva ir labai atsakinga pareiga. Nors Lietuvoje galiojantys įstatymai nenumato galimybių atsisakyti savo vaiko, pasitaiko atvejų, kai tėvai pareiškia nebeauginsiantys savo vaiko. Tokiu atveju dažnai tenka spręsti globos klausimus. Globa yra teisinė atsakomybė už vaiką kaip fizinį asmenį. Asmuo, kuriam priklauso globa, turi teisę ir pareigą priimti sprendimus dėl vaiko asmeninių reikalų, pavyzdžiui, kur vaikas gyvens ir kokią mokyklą lankys.
| Situacija | Teisinės pasekmės |
|---|---|
| Tėvystės nuginčijimas | Nutrūksta teisiniai ryšiai, nebelieka prievolės išlaikyti |
| Vaiko globa | Pareiga užtikrinti vaiko saugumą, auklėjimą ir gyvenamąją vietą |
Vaiko globos vykdymas nėra savitikslis. Kiekvienos globos atveju yra keliami atitinkami uždaviniai, leidžiantys geriau atliepti globojamo vaiko poreikius. Jeigu tėvai nutraukia santuoką, bendra globa galioja toliau. Jeigu kuris nors iš tėvų nori pakeisti globos statusą, globos klausimą galima spręsti teisme. Paprastai tėvai pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę ir bandyti išspręsti ginčą padedant Socialinės paramos valdybai.

Jeigu, įvertinus vaiko situaciją, nustatoma, kad vaikui kyla realus pavojus arba gali būti padaryta reikšminga žala jo sveikatai, tuomet su į krizę patekusia šeima intensyviai dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinių skyrių mobiliosios komandos. Tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui ir, šiai pagalbai nedavus pozityvių rezultatų, yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą.
tags: #tevystes #atsisakymas #ir #globa