Meniu

Dirbtinis apvaisinimas: kelias į tėvystę ir motinystę

Nevaisingumas yra aktuali problema, su kuria susiduria daugelis porų visame pasaulyje. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų.

Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Šiame straipsnyje apžvelgsime dirbtinio apvaisinimo procesus ir galimybes.

Nevaisingumo diagnostika ir gydymo plano sudarymas

Prieš pradedant bet kokį dirbtinio apvaisinimo gydymą, būtina atlikti išsamius tyrimus ir specialistų konsultacijas.

1. Specialistų konsultacija

Pirmasis žingsnis - specialistų konsultacija. Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan. Ši išsami informacija padeda sudaryti tikslų diagnostikos ir gydymo planą.

2. Išsamūs tyrimai

Siekiant nustatyti nevaisingumo priežastis, atliekami įvairūs tyrimai abiem partneriams.

Moters tyrimai: hormoniniai tyrimai, ultragarsinis tyrimas, kiaušintakių pratekamumo tyrimas, gimdos kaklelio tyrimas, laparaskopija, histeroskopija ir kt.
Vyro tyrimai: pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas.

3. Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas

Atlikus visus reikiamus tyrimus ir nustačius nevaisingumo priežastis, sudaromas individualus gydymo planas. Pagrindinis apvaisinimas yra viena iš galimų gydymo parinkčių, kai natūralus apvaisinimas yra sudėtingas arba neįmanomas.

Pagalbinio apvaisinimo metodai

Pagalbinis apvaisinimas apima įvairias technologijas, padedančias poroms pastoti. Vienos iš dažniausiai taikomų procedūrų yra intrauterininė inseminacija ir apvaisinimas mėgintuvėlyje.

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Intrauterininė inseminacija (angl. intrauterine insemination, IUI) yra paprastesnė pagalbinio apvaisinimo procedūra. Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (angl. In vitro fertilization, IVF) yra sudėtingesnė pagalbinio apvaisinimo technologija, kai sperma ir kiaušialąstė sujungiami už žmogaus kūno ribų, t. y. mėgintuvėlyje.

Tai yra gana sudėtingas procesas, nes reikia surinkti moteriškas lytines ląsteles - kiaušialąstes ir laboratorijoje jas sujungti su spermatozoidais - vyriškomis lytinėmis ląstelėmis.

IVF procedūra pirmą kartą sėkmingai atlikta 1978 m. Kartais poros renkasi IVF siekiant išvengti paveldimų genetinių ligų. Vidutiniškai vienas IVF ciklas tęsiasi nuo 4-6 sav.

IVF yra gana sudėtingas procesas, susidedantis iš daugelio skirtingų etapų. Kiekvienas etapas yra kruopščiai kontroliuojamas ir stebimas specialistų.

IVF procedūros etapai

Tyrimai ir pasiruošimas

Prieš pradedant IVF, gydytojas ne tik paskirs visą tyrimų paketą, bet ir gali skirti vartoti kontraceptikus ir / arba estrogeną. Be to, papildomai gausite informacijos, kaip vartoti vaisingumą didinančius vaistus, pasirašysite sutikimų formas ir t.p.
Kiaušidžių stimuliacija ir stebėjimas

Kiekvieno natūralaus ciklo metu kiekvieną mėnesį pradeda bręsti grupė kiaušialąsčių. Įprastai tik viena jų pakankamai subręsta būsimajai ovuliacijai, o kitos suyra.

IVF ciklo metu suleidžiama hormoninių vaistų, padedančių subrandinti daugiau kiaušialąsčių vieno ciklo metu. Vėliau labai svarbus stebėjimas: kiaušidžių reakcija į vaistus stebima ultragarsu ir hormonų kiekio kraujyje tyrimais.

Artėjant kiaušialąsčių paėmimo momentui, jos brandinamos specialia hormonų injekcija: vaistų suleidžiama likus 36 val.
Spermos surinkimas

Spermos surinkimas yra svarbus etapas. Partneris gali pateikti spermos mėginį punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo) dieną.
Kiaušialąsčių paėmimas (punkcija)

Taikant bendrąją nejautrą bei kontroliuojant ultragarsu per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Procedūra įprastai trunka iki 15 min.

Po to kiaušialąstės dedamos į talpą su specialiu tirpalu, o talpa - į inkubatorių.

Po kiaušinėlių paėmimo (punkcijos) gali pasireikšti nemalonūs simptomai: lengvas pilvo pūtimas, maudimas; dėl didesnio estrogenų kiekio atsiradęs krūtų jautrumas; nedidelis tepliojimas; vidurių užkietėjimas.
Apvaisinimas

Kiaušialąstės yra patalpinamos į mėgintuvėlius su specialiomis terpėmis ir į juos sulašinama sperma. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, kontroliuojant drėgmę ir temperatūrą. Įvyksta toks apvaisinimas, koks vyksta ir moters kūne, tačiau procesas vyksta mėgintuvėlyje.

Neretai atliekama kiek sudėtingesnė procedūra - intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI), kuomet spermatozoidas sušvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. Šis metodas pasitarnauja, jeigu partnerio spermos kokybė yra prasta, apvaisinimui tinkamų spermatozoidų yra mažai ir kt.
Embrionų auginimas

Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas. Ateinančias kelias dienas embrionai auginami laboratorijoje, inkubatoriuje iki kol jie bus tinkami perkėlimui į moters gimdą.

Atsižvelgus į konkrečią situaciją, į gimdą perkeliami geriausios kokybės 2-5 dienų embrionai.
Embriono perkėlimas į gimdą

Šaldytų embrionų perkėlimas - dažnesnė praktika, nes jie į gimdą gali būti perkeliami net ir po metų ar vėliau.

Moteris prieš tai dar turi vartoti hormoninius preparatus, paruošančius gimdą embriono implantacijai. Įprastai 14-21 d. skiriama geriamųjų preparatų ir dar 6 d. leidžiamos injekcijos (nors terminai gali skirtis).

Pats embriono perkėlimas - gana paprasta procedūra, atliekama be nuskausminimo ir primenanti PAP tyrimo ėmimą. Per makštį į gimdos kaklelį įvedamas plonas kateteris, o prie jo pritvirtintame švirkšte būna vienas ar keli embrionai. Embrionai per kateterį įšvirkščiami į gimdą.
Nėštumo patvirtinimas ir tolimesnė priežiūra

Nėštumo užsimezgimas įvyksta, kai embrionas sėkmingai implantuojasi į gimdos gleivinę. Po embriono perkėlimo praėjus maždaug 9-14 d. galima patvirtinti nėštumą. Vėliau seka tolimesnė nėščiosios priežiūra.

IVF procedūros kaina ir rizikos

Vien tik pati IVF procedūra mokant iš savo lėšų vidutiniškai kainuoja ~2 500 eurų.

Galimos rizikos ir sėkmės veiksniai

Apskritai nėštumas po IVF nėra laikomas rizikingesniu, lyginant su įprastu. Tačiau yra keletas aspektų, į kuriuos svarbu atsižvelgti:

Komplikacijos kiaušialąsčių paėmimo metu: kraujavimas, infekcija, šlapimo pūslės, žarnyno ar reprodukcinių organų pažeidimas.
Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (OHSS).
Priešlaikinio gimdymo rizika.

Lemtingas faktorius - poros, ypač moters, amžius, sveikatos būklė. Tikimybė pastoti yra didesnė, jei moteris - jaunesnė nei 35 m., o jei vyresnė nei 40 m. IVF gali būti nesėkmingas dėl daugelio priežasčių bet kuriame etape.

Tarp IVF ciklų medikai rekomenduoja padaryti bent 1 mėn. pertrauką.