Pastaraisiais metais globos srityje Lietuva padarė didelę pažangą: atradome naujas globos formas, pritraukiame daugiau norinčių globoti šeimų bei pamažu atsisveikiname su paskutiniais instituciniais vaikų globos namais. Visa tai šiandien leidžia mums empatiškai pažvelgti į tėvų globos netekusio vaiko situaciją ir palengvinti jam kelią iki rūpestingų, atsakingai globos misijai pasirengusių žmonių širdžių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad bet kuris vaikas, o ypač netekęs tėvų globos, nori būti pastebėtas, matomas, jaustis suprastas, priimtas ir saugus.

Lietuvoje vykdomos institucinės globos pertvarkos vienas iš pagrindinių tikslų yra sukurti tėvų globos netekusiems nepilnamečiams šeimos aplinką. Kas tie bendruomeniniai vaikų globos namai? Trumpai tariant, tai socialinę globą teikianti įstaiga, kur bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį gyvena nedidelė grupė vaikų - ne daugiau kaip aštuoni.
Pavyzdžiui, Plungės mieste atidaryti bendruomeniniai namai parodė teigiamus pokyčius. Čia persikraustę gyventi vaikai pakliuvo tarsi į namus: kasdien supa šeimyninis mikroklimatas, tad pagerėjo emocinė būsena, vaikai jaučiasi drąsesni ir labiau pasitiki savimi. Nors bendruomeniniuose namuose maistą gamina socialinės darbuotojos, pagal galimybes vaikai taip pat įtraukiami į maisto gamybos procesus, kartu sudarinėja meniu.
Lietuvoje sėkmingai siekiama, kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų gyventų šeimos aplinkoje. Žemiau pateikiami duomenys rodo teigiamas tendencijas:
| Rodiklis | 2023 m. liepa | 2025 m. liepa |
|---|---|---|
| Vaikų dalis šeimos aplinkoje (proc.) | 79% | 81% |
| Vaikų skaičius šeimos aplinkoje | 4682 | 4416 |
| Laikinai apgyvendinti pas budinčius globotojus (proc.) | 58% | 71% |
Džiugu, kad dauguma savivaldybių nustatytą rodiklį viršija, o visos šalies mastu mes galime lygintis su tokia gilias vaikų globos tradicijas turinčia šalimi kaip Norvegija, kur šeimose gyvenančių vaikų skaičius siekia 88 proc.
Pastebima, kad auga ir saugaus laikino apgyvendinimo pas budinčius globotojus, kurie nesusiję su vaiku giminystės ryšiais, atvejų skaičius. Nuo 2023 m. daugiau nei 80 proc. į krizę patekusių vaikų pas budinčius globotojus sėkmingai apgyvendino Palangos, Rietavo, Zarasų, Kėdainių, Pakruojo ir kitų miestų globos centrai. Ekspertai pabrėžia, kad ten, kur rezultatai geri, jau sukurtas ganėtinai patikimas ir efektyvus vaikų laikino apgyvendinimo mechanizmas.
Visgi, budinčių globotojų išties trūksta - tai labai pasiaukojantis darbas. Pasitaiko situacijų, kai budintys globotojai ruošiasi į draugų vestuves, o išvakarėse atvyksta du tėvų priežiūros netekę vaikai. Turi pasiryžti įvairioms situacijoms, nebijoti neprognozuojamų pokyčių.

Ugdant vaikų savarankiškumo įgūdžius socialiniai darbuotojai taiko žodinius metodus, skiria individualias ir grupines praktines užduotis. Specialistai pasitelkia įvairias kūrybiškas priemones:
Ruošiant vaikus savarankiškam gyvenimui, didelis dėmesys skiriamas buitinių įgūdžių (maisto gaminimo, mokesčių mokėjimo), socialinių įgūdžių (bendravimo ir bendradarbiavimo) bei asmeninių įgūdžių (savikontrolės ir pasitikėjimo savimi) ugdymui.
Inovacijos apima ir bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos miesto globos namai pasirašė sutartį, siekdami telkti akademines žinias ir praktinę patirtį. Viena iš pagrindinių naujosios partnerystės naudų - galimybė į kasdienybę įtraukti papildomosios ir alternatyviosios sveikatinimo krypties metodus. Tai leidžia kelti darbuotojų kvalifikaciją ir užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas gyventų kuo kokybiškesnį ir visavertiškesnį gyvenimą.

Be to, svarbu mažinti įvairias nuostatas ir nuolat investuoti į paslaugų kokybę. „Mes tampame atviresni, jautresni vienas kitam, pamažu keičiasi mūsų nuostatos ir elgsena“, - teigia specialistai, pabrėždami, kad visuomenės sąmoningumas auga bendraujant tarpusavyje.
tags: #inovacijos #vaiku #globos #namuose