Klausimas „kodėl vaikas daug geria skysčių“ tėvams kyla gana dažnai. „Noriu gerti“, - šią frazę vaikas išmoksta vieną pirmųjų, o išgirsti ją teks dešimtis kartų per dieną. Nėra nustatyta griežtų normų, kad per parą vaikas nuo gimimo iki paauglystės turi išgerti tiek ir tiek skysčių ir nė stiklinės daugiau. Svarbiausia prisiminti, kad kūdikio ir bet kurio amžiaus vaiko organizmas geriau už bet kokius paskaičiavimus žino, kada ir kiek jam reikia skysčių.
Skysčių ir maisto suvartojimas nėra pastovus dydis. Jis keičiasi nuo aplinkos temperatūros, fizinio krūvio ir sveikatos būklės (karščiuojantis vaikas išgers daugiau). Tačiau būtina atskirti įprastą troškulį nuo simptomų, signalizuojančių apie galimas sveikatos problemas.

Neaišku, ką reiškia „daugiau skysčių“. Jei vaiko noras gerti padidėjo du kartus, jis dažniau šlapinasi bet kuriuo paros laiku, padidėjo apetitas, tačiau svorio nepriauga, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, t.y. galima įtarti diabetą. Troškulys, kuriam numalšinti vartojama daug skysčių - tiek dieną, tiek naktį - dažniausiai būdingas hiperglikemijai. Tai reiškia, jog kraujuje yra padidė gyvenęs gliukozės, t.y. cukraus, kiekis.
Kita vertus, ne visada gausus skysčių vartojimas reiškia ligą. Jeigu vaikas naktį prašo gerti, reikėtų pagalvoti: gal jis miega per šiltoje patalpoje ir daug prakaituoja, gal miega išsižiojęs ir dėl to džiūsta jo burnos gleivinė, tuomet atsiranda nenumaldomas noras gerti. Jeigu vaikas miega išsižiojęs, knarkia, būna išsižiojęs dieną, ypač tuomet, kai yra paniręs į žaidimą, dera kreiptis į ausų, nosies ir gerklės gydytoją - gal išvešėjo adenoidai.
Dažnas vaikų ligų simptomas - dehidratacija. Vanduo sudaro 60 proc. suaugusiųjų kūno masės, o vaikų - 65 proc. Kadangi kūdikių ir vaikų organizme vandens yra daugiau ir metabolizmas spartesnis, jie greičiau pajunta dehidratacijos simptomus nei suaugusieji. Netekus 1 proc. kūno masės dėl karščiavimo, viduriavimo ar kitų priežasčių, pasireiškia dehidratacijos simptomai.
Sergant pasigamina daugiau medžiagų apykaitos galutinių produktų, toksinų, kuriuos būtina pašalinti su skysčiais - prakaitu, šlapimu ar tuštinantis. Todėl būtina gauti gerokai daugiau skysčių, nei vaikui esant sveikam. Jeigu kūdikis ar vaikas vemia, kas kelias minutes duokite atsigerti mažais gurkšneliais - taip organizmas skysčius geriau pasisavins.
| Sąlyga | Poveikis organizmui |
|---|---|
| Karščiavimas | Netenkama apie 400 ml skysčių su kiekvienu temperatūros laipsniu. |
| Viduriavimas/Vėmimas | Netenkama vandens ir svarbių elektrolitų (natrio, kalio). |
| Didelis fizinis krūvis | Padidėja prakaitavimas, auga skysčių poreikis. |
Kūdikiui geriausias maistas ir atsigėrimas yra jo motinos pienas. Tol, kol kūdikis žindomas, jam nereikėtų duoti jokių skysčių, arbatos, o juo labiau vaistažolių. Kai kūdikiui sukanka 6,5 mėn., jam galima duoti sulčių, skirtų kūdikiams. Nerekomenduotini įvairiausiai pavadinti ir pagaminti spalvoti vandenys, t.y. limonadai.
Medikės teigimu, tinkamiausias yra natūraliai šarminis vanduo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikiams ir vaikams duoti gerti didesnio šarmingumo vandenį, kurio pH yra apie 8-9. Tačiau tėvams svarbu atsiminti, kad bet kokie gėrimai, tokie kaip sultys, vaisvandeniai arba pienas, turi savyje pakankamai daug kalorijų ir todėl yra labiau traktuojami kaip maistas. Nuolat gurkšnodamas minėtus gėrimus, vaikas jausis sotus ir nenorės valgyti kitokio maisto.

Jei pastebite, kad vaiko gėrimas yra pernelyg gausus ir lydi kitų simptomų, tokių kaip dažnas šlapinimasis, nuovargis ar svorio pokyčiai, būtina kreiptis į gydytoją. Svarbu stebėti simptomus, kurie parodo, kad vaikui trūksta vandens - t.y. sausos lūpos, baltas apveltas liežuvis, sausa oda, retas šlapinimasis, labai koncentruotas tamsiai geltonos spalvos šlapimas.