Vaikų globos namai Lietuvoje: iššūkiai, tragedijos ir vilties ieškojimas

Pastaruoju metu Lietuvoje daugėja nusižudžiusių paauglių, o kartais ranką prieš save pakelia net vaikai. Ši problema ypač skaudi vaikų globos namuose, kur jaunuoliai patiria įvairių sunkumų ir išgyvenimų. Vaikų globos namuose įvyksta ir kitų tragiškų incidentų, kurie atkreipia dėmesį į vaikų psichologinę būklę bei globos sistemos spragas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai bei kitos institucijos aktyviai aiškinasi šių įvykių aplinkybes ir ieško sprendimų, kaip užtikrinti vaikų saugumą bei gerovę.

Tragiški įvykiai globos namuose ir jų tyrimas

Trečiadienio vakarą Telšių vaikų globos namų darbuotoja tikrino, ar visi vaikai guli lovose. Dvylikametės Ugnės (vardas pakeistas) lova buvo tuščia. Apie 22.15 val. globos namų darbuotoja nuėjusi į prausyklą rado mergaitę mirusią. Atvykę medikai bandė gaivinti nepilnametę, tačiau pastangos buvo bergždžios. Pirminiais duomenimis, dvylikametė iš gyvenimo pasitraukė savo noru.

Ši tragedija sukrėtė visą bendruomenę. Mergaitė, kuriai spalio 25 d. sukako dvylika metų, palaidota penktadienį Plungės kapinėse. Telšių rajono teisėsaugininkai, ėmęsi tirti tragedijos aplinkybes, šį įvykį nuo visuomenės bandė nuslėpti - įvykių suvestinėse apie 12-metės pražūtį apdairiai nutylėta. Telšių rajono policijos atstovė spaudai Vitalija Kazlauskienė tegalėjo pasakyti, kad šis įvykis į suvestines nebuvo įtrauktas komisariato vadovybės sprendimu. „Pagal generalinio komisaro nurodymą, informacija apie įvykį gali būti neviešinama, jei nusprendžiama, kad taip reikalinga“, - aiškino V. Kazlauskienė.

Nepilnametės mirties aplinkybėms ištirti sudaryta speciali komisija. Jai pirmininkauja Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Gusarovas. Telšių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas laikinai einanti Daiva Armalienė nustebo sužinojusi, kad informacija apie 12-metės mirtį nebuvo įtraukta į policijos suvestines. Pasak prokuratūros vadovės, mergaitės mirties aplinkybėms nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Šiuo metu tiriamos įvairios versijos: ir savižudybė, ir privedimas prie savižudybės, ir nužudymas, - teigė D. Armalienė. - Jei tyrimo metu bus nustatyta, kad įvykdyta nusikalstama veika, tyrimas bus perkvalifikuotas pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį“.

Netekties prislėgti nelaimingosios artimieji pasakojo, kad globos namuose augančiomis mergaitėmis nuolat rūpinosi Airijoje gyvenanti ir modeliu dirbanti jų 26-erių vyriausioji sesuo. Pasak artimųjų, maždaug prieš metus 12-metė buvo atiduota globoti svetimai moteriai, nors globoti ją prašėsi ir tikra močiutė. Galiausiai mergaitė grįžo į globos namus. Kai praėjusią vasarą iš Airijos į Lietuvą trumpam atvykusi vyriausioji sesuo jaunėles pakvietė paviešėti pas močiutę, 12-metė jai prasitarė, kad yra globos namuose yra engiama kitų vaikų ir prašėsi paimti ją su savimi į Airiją. Tuo metu darbo laikinai neturėjusi moteris su sesute sutarė, kad pasiims ją kitąkart. Nespėjo.

Nelaimingosios giminaičiai svarstė, kad globos namų auklėtiniai 12-metei greičiausiai pavydėdavo dovanėlių, kurias iš Airijos jai siųsdavo sesuo. Artimųjų žiniomis, į dušą 12-metė paskutinį savo gyvenimo vakarą nuėjo paraginta kitos šių globos namų gyventojos. Ir nebegrįžo - duše ji pasitiko mirtį. „Nesveika atmosfera tuose globos namuose, - sunkiai rinko žodžius ponia Laima, viena iš Anapilin išėjusios mergaitės artimųjų. - Jokios užuojautos iš globos namų administracijos nesulaukėme. Jie net drįsta sakyti, jog tokia baigtis jų nestebina, nes esą ir mergaitės giminėje yra kažkas pasikoręs! Tai palaukite, ar čia argumentas?“

Pirminiais duomenimis, komisijai pavyko išsiaiškinti kai kurias įvykio detales. Jos kruopščiai slepiamos nuo žiniasklaidos. Komisija atsisako informuoti atliekant tyrimą paaiškėjusias aplinkybes. „Telšių ŽINIOMS“ iš patikimų šaltinių pavyko sužinoti, kad Telšių vaikų globos namuose yra įrengtos vaizdo kameros, kurios įamžino paskutines nepilnametės gyvenimo valandas. Peržiūrėjus įrašą, buvo padaryta išvada, kad mergaitė lemtingą vakarą elgėsi įprastai. Kameros užfiksavo, kaip ji, prieš ruošdamasi eiti miegoti, atsibučiavo su savo auklėtojomis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Linos Bušinskaitės teigimu, vaizdo kameros Telšių vaikų globos namuose galėjo pažeisti vaikų teisę į privatumą. Pirminiais duomenimis, iš gyvenimo pasitraukusi mergaitė nepaliko atsisveikinimo laiško. Ikiteisminį tyrimą dėl mažametės mirties pradėję policijos pareigūnai rado ir paėmė mergaitės mobilųjį telefoną.

Deja, pastarasis įvykis Telšiuose nebuvo vienintelis. Pirmadienio vakarą į Vilniaus ligoninę buvo pristatytas sumuštas paauglys. Kaip pranešė sostinės policija, 2008 metais gimęs jaunuolis iš Vilniuje esančių globos namų buvo atvežtas apie 22.02 val. Suteikus medicinos pagalbą, vaikinas gydomas ambulatoriškai. Pirminiais duomenimis, prieš jį tą pačią dieną nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas. Policija surinko medžiagą ikiteisminiam tyrimui dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Vaikų psichologinė būklė ir pagalbos poreikis

Psichoterapeutų turimais duomenimis, dažniausiai ranką prieš save pakelia paaugliai, augę asocialiose ar nepilnose šeimose, buvę auklėjami labai griežtai ar beveik neprižiūrint, be tėvų meilės ir palaikymo, jautęsi niekam nereikalingi. Pasitaiko atvejų, kai vaikus į savižudybę pastumia psichikos sutrikimai, atsirandantys dėl pačių įvairiausių priežasčių. Viena iš jų, bene pati ryškiausia - problemos, nesutarimai su tėvais, rečiau - patirtos galvos traumos. Psichoterapeutų tvirtinimu, tarp vaikų (kaip ir tarp suaugusiųjų) jau yra nemažai sergančiųjų depresija, o nuo depresijos iki savižudybės - vienas žingsnis.

Deja, neretai tėvai net neįtaria, kad jų sūnums ar dukterims reikalinga kvalifikuota psichoterapeuto pagalba (kartais gėdijamasi apie tokias problemas kam nors pasakoti, bandoma viską išlaikyti paslaptyje), ir patys ima vaikus gydyti raminamaisiais vaistais. Tačiau raminamieji depresijos neišgydys - reikalingi ir antidepresantai, ir kvalifikuoto psichiatro priežiūra. Be to, depresijos gydymas trunka gana ilgai - nuo 6 mėnesių iki kelerių metų, o nesukūrus atitinkamos socialinės aplinkos ir nepadedant artimiesiems, šią sunkią ligą išgydyti beveik neįmanoma.

Pagal telšių incidentą, pagalbą globos namų darbuotojams ir čia gyvenantiems vaikams teikia ir psichologai, ir krizių centro specialistai. Telšių krizių centro psichologė Rasa Vintalienė pasakojo apie darbą po tragedijos: „Penktadienį mergaitę laidojo. Mūsų užduotis buvo paruošti vaikus laidotuvėms. Vaikščiojom po koridorius, kalbinome vaikus - ne visi išdrįsta patys ateiti.“ Pašnekovė yra viena iš penkių psichologų, šiuo metu konsultuojančių vaikus. „Visada teikiame vaikams psichologinę pagalbą, kai nutinka panašūs dalykai“, - lrytas.lt sakė R. Vintalienė. Šis darbas iš jos reikalauja daug jėgų. „Emociškai turime daug atiduoti. Paskui mes kalbamės su kolegomis, kurie nebuvo įtraukti į procesą. „Išsiventiliuojam“, išsipasakojam, kaip jaučiamės“, - kalbėjo R. Vintalienė. Keliasdešimt 5-18 metų vaikų buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes - iki 16 metų ir vyresni, iki 18 metų. Psichologai taip pat lankė mokyklą, kurioje mergaitė mokėsi, kalbėjo su jos auklėtojais, mokytojais bei administracija. Paklausta, kaip vaikai jaučiasi, psichologė paaiškino, kad negali detalizuoti - tai būtų neetiška: „Pažadėjome vaikams, kad niekam nesakysime, nei kaip jie reagavo, nei kaip kalbėjo“.

Vaiko teisių apsauga ir pagalbos užtikrinimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius teigia, kad apie Vilniaus įvykį sužinojo iš policijos. „Gydymo įstaigoje vaikui suteikta visa reikalinga pagalba“, - sako Gedas Batulevičius. „Šiuo metu vaiko teisių gynėjai aiškinasi įvykio aplinkybes ir vertina vaiko situaciją. Spręsime, kokia pagalba gali būti reikalinga galimai nukentėjusiam vaikui, kad ji būtų veiksminga“. Anot specialistų, smurtą patyrusiam vaikui gali reikėti rimtos pagalbos, ypač psichologinės paramos, tad tai jam yra užtikrinama jo gyvenamojoje vietoje.

Pasitaiko situacijų, kai vaikas pats susiduria su elgesio ar emocijų valdymo sunkumais, kurie gali prisidėti prie konfliktinių situacijų atsiradimo. Tokiais atvejais itin svarbu, kad vaikui kylantys iššūkiai, jų priežastys ir aplinkybės būtų kuo anksčiau tinkamai įvertinti, o reikalinga pagalba suteikta laiku. Tai leidžia ne tik užtikrinti vaiko saugumą, bet ir padėti jam mokytis tinkamų reakcijų bei spręsti sunkumus, su kuriais jis pats dar nemoka susitvarkyti.

Siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms, itin svarbu nuo mažens mokyti vaikus atvirai kalbėti apie savo patirtis - tiek apie tai, ką jie patiria patys, tiek apie tai, ką pastebi bet kurioje aplinkoje. Vaikams būtina žinoti, kad vaiko teisių gynėjai ir kiti vaiko saugumu besirūpinantys specialistai yra pasirengę juos išklausyti, suprasti ir suteikti reikiamą pagalbą. Tokia pagalba padeda vaikui jaustis saugiam, o šeimai - atpažinti smurtą lemiančias priežastis ir ieškoti sprendimų.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad kiekvienas vaikas turi teisę augti saugus ir sveikas, tad pastebėjus gatvėje ar bent kurioje kitoje vietoje bent menkiausią įtarimą keliančius pavojaus ženklus ar bet kurios rūšies smurtą prieš vaiką, prašome žmonių nelikti abejingiems ir visada nedelsiant pranešti šią informaciją policijai arba vaiko teisių gynėjams.

Emocinės paramos tarnybos ir pagalbos linijos:

• „Vaikų linija“: 116111 (kasdien nuo 11 iki 23 val.)
• „Vilties linija“: 116 123 (nemokama, visą parą)

Globos sistemos pertvarka ir bendruomeniniai vaikų globos namai

Lietuvoje vis labiau siekiama pereiti nuo didelių institucinių vaikų globos namų prie bendruomeninių, šeimai artimos aplinkos modelio. Vilniaus rajono savivaldybė yra pavyzdys, kaip stiprinama pagalba labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms - vaikams, šeimoms, neįgaliesiems, ir visiems žmonėms, kuriems nėra lengva išgyventi. Vaikai - jautriausia ir labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, kuriai reikia atidaus ir nuolatinio dėmesio.

Vilniaus rajono savivaldybė yra įsigijusi 5 namus, kuriuose savo veiklą šeimyniniu principu vykdo bendruomeniniai vaikų globos namai. Sausį ten buvo apgyvendinti ir globojami 45 vaikai. Savivaldybės taryba pritarė sprendimui, kuriuo nustatyti didesni maksimalūs socialinės globos išlaidų finansavimo dydžiai. Tėvų globos (rūpybos) netekusiam vaikui bus skiriama daugiau kaip 2,5 tūkst. Eur per mėnesį; vaikui su negalia ir vaikui, turinčiam emocijų ir elgesio sutrikimų - beveik 2,7 tūkst. Eur.

Mickūnų miestelyje duris atvėrė naujas socialinis būstas. Pastate įrengta 16 vieno-keturių kambarių butų, iš kurių 2 yra pritaikyti asmenims su judėjimo negalia. Atidaryti naujai įrengti bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose apsigyvens be tėvų globos likę nepilnamečiai vaikai. Dviejų aukštų pastate įrengtos erdvios ir jaukios patalpos, teritorija aptverta, išpuoselėta, yra pavėsinė, vaikų žaidimo aikštelė. Bendruomeniniai vaikų globos namai įkurti renovuotame ir modernizuotame buvusios Rukainių policijos nuovados pastate. Renovacijai bei vaikų globos namų pritaikymui savivaldybė skyrė apie 180 tūkst. Eur.

Šiuo metu rajone iš viso veikia 15 Vaikų dienos centrų, juose socialinės priežiūros paslaugas gauna 306 vaikai. Vilniaus rajono savivaldybė didina Vaikų dienos centrų skaičių. Didindami atlygius siekėme išlaikyti sudėtingą, daug atsidavimo reikalaujantį darbą dirbančias budinčių globotojų šeimas ir pritraukti naujas. Globotojų pagalba yra užtikrinama kokybiška be tėvų globos likusių vaikų priežiūra šeimos aplinkoje, tinkamas ugdymas, auklėjimas ir kasdienė priežiūra. Globėjams savivaldybė sumoka už teikiamą pagalbą. 2023 metais tam skirta daugiau kaip 460 tūkst. Eur.

Vilniaus rajono savivaldybė ir toliau padėjo nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams. Nuo 2022 m. kovo mėnesio 83 Ukrainos vaikams nustatyta globa (rūpyba) tiek Lietuvos piliečių šeimose, tiek ukrainiečių, turinčių giminystės ryšių su vaikais ir atradusių prieglobstį Lietuvoje, šeimose. Įgyvendinus projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų tinklo plėtra Vilniaus rajono savivaldybėje“, Vilniaus rajone nebeliko institucinių vaikų globos namų - vaikai apgyvendinti nedideliuose, jaukiuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.

Vilniaus rajono savivaldybės parama vaikams ir šeimoms (2023 m. duomenys):

Žemiau pateikiami duomenys apie Vilniaus rajono savivaldybės teikiamą paramą ir paslaugas.

Iššūkiai ir sėkmės istorijos globos sistemoje

Nors statistika ir instituciniai pokyčiai rodo pastangas, vaikų globa išlieka kupina iššūkių. Kuršėnų globos centro (Šiaulių raj.) specialistė Raminta Kudulė sako: „Vis dar tenka išgirsti įvairiausių nuomonių apie globą - klausiama, kodėl vaikai turi palikti biologinę šeimą, abejojama, ar globėjai jais tinkamai pasirūpins. Daugiausia dvejonių juntama mažesniuose miesteliuose. Matydami, kokie pažeisti pas mus atkeliauja vaikai, nusprendėme menine forma aprašyti vaikų istorijas ir atskleisti nenudailintą realybę. Taip pat norėjosi ir viduje susikaupusias emocijas išlieti popieriaus lape.“

Vaizdingi pasakojimai, kurie pavadinti „Vieno vaiko istorija“, nuo 2020 m. reguliariai publikuojami Kuršėnų globos centro puslapyje. Ten šiuo metu jau yra trylika tekstų. Juos netikėtai, internete ieškodama temų apie vaikus, surado žinoma teatro režisierė Laimutė Pocevičienė. Istorijos menininkę taip sudomino ir įtraukė, kad ji kartu su Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ sukūrė spektaklį „Gyvenimas, kuriame aš - ne namie“, kuris bus rodomas Trakų rajone liepos 1 d. minint globos sistemos pertvarkos Lietuvoje dešimtmetį. Spektaklio centre - keturios jautrios ir tikros vaikų istorijos.

Idėja aprašyti vaikų globos istorijas po vieno sukrečiančio įvykio kilo Kuršėnų šeimos namų globos koordinatorei R. Kudulei. Tik pradėjusi dirbti, ji priėmė į globos centrą atvežtus ketverių ir šešerių metų brolius - jie buvo suplyšusiais drabužiais, purvinais „kroksais“, o ant vaikų ropinėjo įvairūs vabalai. Globos centro specialistės teigimu, vaikų istorijos atsiranda tuomet, kai pajunti, kad reikia apie tai papasakoti. „Aš paruošiu pagrindinius faktus, o kolega Renatas Šemeta įvelka juos į meninį rūbą. Dažniausiai istorijos gimsta po labai išskirtinių atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas buvo paimtas ir sugrąžintas į šeimą penkis kartus. Tokios situacijos labai skaudžios ir įsirėžia į atmintį“, - sako R. Kudulė.

Pasak R. Šemetos, globėjų ir įtėvių rengimo specialisto, visi vaikai į globos centrą atkeliauja psichologiškai traumuoti, jaučiasi niekam nereikalingi, jų menka savivertė. „Globėjai, pas kuriuos laikinai apsigyvena vaikai, pasakoja, kad jų sveikata būna apleista, sulėtėjusi raida. Šeimos aplinkoje jie dažnai nelavinami, patiria psichologinį ar fizinį smurtą. Tenka vaikus supažindinti su maisto įvairove, ne tik duona, vandeniu ar dešrelėmis, mokyti elementarių higienos dalykų. Žmonės turi suprasti, koks pažeistas vaikas atkeliauja pas mus ir kiek gėrio globėjai sugeba duoti globotiniams, parodyti, kokia gali būti mylinti šeima“, - pasakoja R. Šemeta.

Sėkmės istorijos, nors ir retai, bet vis tiek pasiekia. Pavyzdžiui, Majamio elito gretose nuolat matomai batų dizainerei, šiuolaikinio meno galerijų savininkei bei filantropei Aurai Copeland šiandien sėkmės pavydėti gali kiekvienas. Ir kai atrodė, kad gyvenime nieko blogiau būti negalėjo, Auros pasaulį supurtė žinia apie tėvo savižudybę. Į skurdo kamuojamą Haitį Aura su drauge Raminta pirmąkart išvyko 2014-aisiais, ieškodamos bendradarbiavimo galimybių, tačiau vietos vaikų namuose pamatyta kraupi realybė iškart joms pasufleravo filantropinės veiklos kryptį - edukaciją pasitelkiant menus. Idėją Haičio vaikų namuose įgyvendinti vizualiųjų menų programą vietiniai priėmė labai palankiai, todėl nieko nelaukusi Aura ėmė mokyti likimo nuskriaustus Haičio vaikus.

Auros patirtis Haičio vaikų reabilitacijos centre atskleidžia pasaulinę vaikų pažeidžiamumo problemą: „Įeinam į vieną kambarį ir seselė sako: „Šita mergaitė nuo vaikystės yra užauginta kaip šuniukas. Ji vaikšto keturiomis - ant rankų ir kelių. Ji loja ir daug metų jai ant kaklo buvo dėtas antkaklis“. Mes įeinam ir ta mergaitė iš tikrųjų ant žemės klūpi ant keturių. Galite įsivaizduoti tokį dalyką?“ - šiurpą keliančiais prisiminimais dalijosi filantropė.

tags: #telsiu #vaiku #globos #namuose #pasikore

• Eterinių aliejų naudojimas nėštumo metu: svarbiausios rekomendacijos
• „Vaikystės takeliais“ programa
• Nosies valymas kūdikiui: žingsnis po žingsnio
• Informacija apie „Vyturėlį“ Švenčionėliuose
• Apie vaikų daineles ir jų ugdomąją reikšmę