Pykinimas ir vėmimas yra gana dažni simptomai vaikams, ypač mažiems. Nors dažniausiai šie negalavimai praeina savaime, kartais jie gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Kai vėmimą lydi galvos skausmas, svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir, esant reikalui, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Staiga atsiradęs bet kokio amžiaus vaiko vėmimas dažniausiai yra infekcijos požymis. Tai gali būti gastroenterito ar kitos žarnyno infekcijos simptomas. Taip pat vaikas gali vemti, jei serga gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu. Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui, angina arba gripas. Tačiau svarbu žinoti, kad vėmimas kartu su galvos skausmu gali būti ir pavojingos ligos, tokios kaip meningitas, požymis.
Kitos galimos vėmimo priežastys yra:
Galvos skausmas vaikams yra gana dažnas reiškinys, ypač vyresniems nei 4 metų. Pagrindinės galvos skausmo priežastys, be jau minėtų infekcijų, yra:
Nors dauguma vėmimo atvejų praeina savaime, yra keletas simptomų, kurių negalima ignoruoti:
Ypač svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei įtariate, kad vaikas serga meningitu. Meningitas yra pavojinga infekcinė liga, kuri gali sukelti rimtų komplikacijų, jei negydoma laiku.
Jei vaikui skauda galvą, svarbu atkreipti dėmesį į skausmo pobūdį, trukmę ir lydinčius simptomus. Jei galvos skausmai kartojasi, yra stiprūs ar juos lydi kiti nerimą keliantys požymiai, būtina pasikonsultuoti su vaikų neurologu.

Kai vaikas vemia, svarbiausia - užtikrinti, kad jis gautų pakankamai skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos. Svarbu girdyti vaiką mažais gurkšneliais, bet dažnai (kas 5-10 minučių). Tinka paprastas vanduo, nesaldintos arbatos. Nerekomenduojama duoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir gali sustiprinti viduriavimą.
Jei vaikas vemia ir viduriuoja, po kiekvieno vėmimo ar viduriavimo jam reikia duoti druskų tirpalo, skirto vaikams (pvz., „Rehydron optim“, „Hydral plus“). Dozavimas priklauso nuo vaiko svorio: po kiekvieno vėmimo - 5 ml tirpalo kilogramui kūno svorio, po kiekvieno viduriavimo - 10 ml tirpalo kilogramui kūno svorio.
Svarbu neversti vaiko valgyti, jei jis nenori. Jo virškinimo sistema yra pažeista, todėl netinkamas yra aštrus, keptas, riebus maistas, pienas ir jo produktai, saldumynai. Pasveikęs vaikas atgaus apetitą ir atsigriebs.
Galvos skausmo simptominiam gydymui gali būti naudojamas ibuprofenas (10mg/kg dozė) arba paracetamolis (15mg/kg dozė). Vaikams aspirinas yra kontraindikuotinas.
Jei vaikas yra dehidratuotas, gydytojas gali rekomenduoti elektrolitų tirpalus. Vėmimą slopinantys vaistai turėtų būti vartojami tik gydytojo nurodymu.
Svarbu užtikrinti, kad vaikas ilsėtųsi pakankamai, nes miego metu organizmas greičiau sveiksta.
Profilaktika yra svarbi - kruopščiai plauti rankas, ypač prieš valgį ir po apsilankymo tualete, grįžus iš lauko. Vengti situacijų, kurios gali išprovokuoti pykinimą ir vėmimą, pavyzdžiui, keliaujant automobiliu, skaityti knygas ar žiūrėti filmukus.
Niekada neduokite vaikui vėmimą slopinančių vaistų be gydytojo konsultacijos.
Jei vaikas vemia, tėvai turėtų neleisti jo į mokyklą ar darželį.
Svarbu suprasti, kad vėmimas ir galvos skausmas yra signalai, rodantys, kad kažkas negerai. Atidumas vaiko būklei, tinkama pirmoji pagalba ir laiku suteikta medicininė pagalba gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Tai dažnai pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys, pavyzdžiui, apsinuodijus. Vėmimas gali sukelti dantų emalio pažeidimą.
Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis. Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai. Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinimo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.). Psichologinės priežastys, tokios kaip didelis susijaudinimas ar tėvų dėmesio stoka, taip pat gali sukelti vėmimą.
Centrinės kilmės vėmimui būdinga, jog jis atsiranda staiga, be pykinimo, išsivėmus nepalengvėja. Vemiantis vaikas jaučia silpnumą, nevalgo, verkia, nenori žaisti. Be vėmimo, pasireiškia kiti jį sukėlusios ligos simptomai - pilvo skausmas, karščiavimas, viduriavimas, odos bėrimas, mieguistumas. Gydant vėmimą, svarbu kuo greičiau pašalinti jį sukėlusią priežastį.
Netekus daug skysčių, taikomos lašinės skysčių infuzijos. Vėmimui, sukeltam pusiausvyros aparato dirginimo, slopinti, naudojami histamino receptorių blokatoriai. Labai svarbi vemiančio vaiko slauga ir gydomoji dieta. Svarbu naudoti skysčius (paprastas nesaldintas arbatžolių arbatas, netinka sultys, pienas, sultiniai). Vaikui pradėjus gerti, po 2-3 val. galima duoti džiūvėsių, ryžių košės. Antrąją dieną tinka kruopų ir makaronų košės, miltiniai gaminiai, trečiąją - sultinys, mėsa, bet be aštrių prieskonių.
Jeigu vaikas vemia ir jam skauda galvą, svarbu atkreipti dėmesį į jo amžių ir bendrą būklę. Kūdikiams ir mažiems vaikams vėmimas gali būti susijęs su įgimtomis problemomis, tokiomis kaip skrandžio pyliorinės dalies susiaurėjimas ar žarnyno obstrukcija. Vyresniems vaikams dažnesnės priežastys yra infekcijos, apsinuodijimai, migrena.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml/parą) |
|---|---|
| 5 | 500 |
| 10 | 1000 |
| 15 | 1300 |
| 20 | 1500 |
| 25 | 1800 |
| 30 | 2000 |
| 40 | 2500 |
| 50 | 3000 |
Pastaba: Tai orientacinis skaičius, kai vaikas sveikas. Sergant, ypač vemiant ar viduriuojant, skysčių poreikis ir netekimas gali būti didesnis.
