Neteisėtas abortas: teismų praktika, nusikaltimo objektas, gyvybė ir sveikata
Žmogaus gyvybė ir sveikata yra neįkainojamos visuomenės vertybės. Jų pažeidimas paprastai baudžiamas labai griežtai ir esmingai įtakoja kaltininko tolimesnį likimą. Aukščiau nurodytų vertybių kvalifikacija yra svarbus teismų uždavinys. Teismų praktikoje šis uždavinys ne visada lengvai įgyvendinamas, nes siekiant priimti teisingą teisinį sprendimą, šios kategorijos bylose privalu nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius kaltininko veikos požymius. Pastebėtina, kad būtent subjektyvieji nusikaltimo požymiai nustatymas kaltininko veikoje sukelia daugiausiai problemų nusikalstamos veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose. Apie subjektyviuosius požymius paprastai sprendžiama vertinant visas bylos aplinkybes, o pirmiausia objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, pavyzdžiui, pavojingos veikos pobūdį, pavojingumą. Aukščiau teismų praktikoje gana dažnos situacijos, kai iš kaltininko padarytos veikos pobūdžio negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie jo tikruosius ketinimus. Teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, susiduria su įvairiomis situacijomis. Vienais atvejais nukentėjusiajam gyvybė gali būti atimta suduodant vienintelę smūgį ranka į galvos (veido) sritį. Antra vertus, galima aptikti ir tokius atvejus, kuomet panaudojant įvairius žmogaus gyvybei ir sveikatai pavojingus įrankius (pavyzdžiui, peilį, kirvį ir pan.), sukkeliami tik sveikatos sutrikdymai. Pagaliau, dažnai nusikaltimai, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę ir sveikatą, padaromi asmens, stipriai apsvaigusio nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Aukščiau nurodytas situacijas.
Aukščiau nurodyta problematika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose, darbe keliami klausimai: ar asmuo, suduodamas nukentėjusiajam ranka vieną smūgį, suvokė daromos veikos pavojingumą ir ar numatė kito žmogaus mirtį kaip labai tikėtiną savo elgesio rezultatą? Ar pateisinama asmenį, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojusius pavojingus žmogaus gyvybei ir sveikatai įrankius (pavyzdžiui, peilį, kirvį ir pan.), dėl ko nukentėjusiajam padaromas sveikatos sutrikdymas, traukti atsakomybėn pagal faktiškai kilusius padarinius? Žinant nusikalstamą veiką kito žmogaus gyvybei ar sveikatai, kai jo faktinis daromos veikos aplinkybių suvokimas buvo sutrikdytas? Tai, o galbūt ir viso pasaulio baudžiamajai teisei. Ir jos sprendimas labai priklauso nuo nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos atitinkamos valstybės (ar jos grupės) baudžiamojoje teisėje. Taigi šiame darbe yra tiriama, kaip skirtingos nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos padeda spręsti aktualius subjektyviųjų požymių nustatymo klausimus. Lietuvos mokslinėje literatūroje subjektyviųjų požymių nustatymo probleminiams aspektams juntama dėmesio stoka. Šią problemos analizei dėmesio yra skyręsis V. Piesliakas, nagrinėjęs kaltės nustatymo problemas nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai kategorijos bylose. Taip pat atskirus aptariamus probleminius aspektus yra palietę D. Pranka, E. Riaubaitė. Naujausiai subjektyviųjų požymių nustatymo problematiką analizavo S. Ušienio valstybių baudžiamosios teisės doktrinoje su kaltės nustatymu susijusius probleminius sprendimo būdus paieška yra ganėtinai aktuali tema. Šių Vokietijos mokslininkų galima paminėti T. Fischer, M. Hettinger, H. H. Jescheck, H. Tröndle, J. Wessels ir kt. Šie mokslininkai taip pat domisi nagrinėjamąja problema. Šių paminėtinų A. Ashworth, G. Dingwall, R. A. Duff, B. Fischer, S. Gardner, R. Heaton, B. Hogan, J. Horder, B. Mitchell, P. B. Schabas, J. C. Smith, G. R. Sullivan, J. Tyrimo objektas. Tyrimo dalykas. Hipotezė. Kai kurias subjektyviųjų požymių nustatymo problemas lemia Lietuvos nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos trūkumai. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Atskleisti nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ar sveikatai, padarytas asmeniui esant fiziologinio apsvaigimo būsenoje, teisinio vertinimo ypatumus Lietuvos, Vokietijos bei bendrosios teisinės sistemos valstybių teisinėje praktikoje. Darbe taikyti tyrimo metodai. Šiais efektyviai pasiekti tyrimo tikslą. Sisteminis analizės metodas tyrimo objektą leido nagrinėti kaip sistemos dalį. Šios problemos nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose, tiek jos sprendimo būdai buvo analizuojami kaip sistema, atskleidžiant jos elementų tarpusavio ryšius. Loginis metodas buvo panaudotas aiškinant įvairias sąvokas, vertinant autorių nuomones. Naudojant lyginamąjį metodą buvo lyginami įvairių mokslininkų požiūriai, argumentai. Šie subjektyviųjų požymių nustatymo problemas bei lyginant jų sprendimo būdus Lietuvos ir užsienio valstybių teisinėse sistemose. Aukščiausiojo Teismo nutartis. Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, keturios dalys, kurios skirstomos į smulkesnius skyrius, šio vado, literatūros sąrašas, anotacija bei santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Tyrimo šaltiniai. Darbe buvo naudotasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos ir užsienio valstybių baudžiamosios teisės vadovėliais, mokslinėmis publikacijomis, moksliniais straipsniais šių duomenų bazės, internetiniais šaltiniais. Aukščiausiojo Teismo praktika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai baudžiamosiose bylose. Iš viso darbe panaudoti 97 šaltiniai. Šios teisinėse sistemose, pirmiausia norėtasi apžvelgti šios nusikaltimų sistemos charakteristikas, atskleidžiant jos specifiką skirtingose valstybėse. Kadangi darbe bus analizuojama nusikalstamos veikos teisinio vertinimo pagal subjektyviuosius požymius problematika, todėl šiam skyriuje dėmesį sutelksime į nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai klasifikaciją pagal subjektyvųjų kriterijų, t. y. kaltės formą. Tiek, tiek neatsargias veikas prieš žmogų. Tyčinio nužudymo ir sveikatos sutrikdymo sudėtys, tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 132, 137, 139 straipsniuose numatytos neatsargaus gyvybės atėmimo bei sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl neatsargumo, sudėtys. Taigi matyti, jog baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą bei sveikatos sutrikdymą įstatyme yra numatyta atsižvelgiant į kaltės formą, t. y. Tinis nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai, baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę ir už neatsargius nusikaltimus, kuriais yra kėsinamasi į žmogaus gyvybę ar sveikatą. Šios nusikalstamas veikas, nes veikos teisinis vertinimas bus teisingas tik tuomet, kai bus tinkamai nustatyta kaltės forma. Tiesa. Sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tiesa, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veiką kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali ją sutrikdyti ir norėjo taip elgtis. Aukščiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Tyčinio sveikatos sutrikdymo atvejais sutampa. Tai abejingas. Tyčinio privilegijuoto nužudymo bei sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtys. Tine kaltės forma, tik skiriasi pagal pavojingumo laipsnį. Tinis nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai, baudžiamajame įstatyme yra numatyta atsakomybė ir už neatsargius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus gyvybę ar sveikatą. Neatsargi kaltė tiek gyvybės atėmimo, tiek sveikatos sutrikdymo atveju gali pasireikšti kaip nusikalstamas pasitikėjimas, kuomet kaltininkas suvokia rizikingą savo veiksms pobūdį, numato galimus padarinius, t. y. Tinius ir neatsargius. Tinis nusikalstama veika, kuria kėsinamasi į žmogaus gyvybę, yra numatyta Vokietijos BK § 211 straipsnyje (Kvalifikuotas nužudymas, vok. Mord). Tiesa. Tini nužudymą numatyta Vokietijos BK § 212 (Paprastas nužudymas, vok. Totschlag) straipsnyje, kurio sudėtis panašaus į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paprasto nužudymo sudėtį. Tine gyvybės atėmimo atvejis, vok. Minder Schwerer Fall des Totschlags) straipsnyje įtvirtinta privilegijuoto nužudymo sudėtis, o § 216 straipsnyje - atsakomybė už gyvybės atėmimą nukentėjusiojo prašymu (vok. Tötung auf Verlangen). Tinis sveikatos sutrikdymas, vok. Körperverletzung), § 224 (Kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas, vok. Gefährliche Körperverletzung), § 225 (Prievartinis elgesys su globotiniu, vok. Mißhandlung von Schutzbefohlenen), § 226 (Sunkus sveikatos sutrikdymas, vok. Schwere Körperverletzung), § 228 (Sutikimas, vok. Einwilligung) straipsniuose. Tiesa. Šis, vok. Šios formos, jei kaltininkas siekė nukentėjusiojo mirties ir visiškai nesvarbu, ar jis buvo įsitikinęs, kad nukentėjusiajam gyvybė bus atimta, ar tik numatė tokią galimybę. Tinius kaltininko veikoje siekė sutrikdyti sveikatą, veika bus vertinama kaip sveikatos sutrikdymas, padarytas turint ketinimą. Tiesa. Tiesa, vok. Tiesa. Šios momentas). Tyčinio sveikatos sutrikdymo atveju kaltininkas turi žinoti ar neabejotinai numatyti sveikatos sutrikdymą kaip savo elgesio rezultatą. Tiesa atveju kaltininkas suvokė nukentėjusiojo nužudymo galimybę ir, nors kaltininkui tokie padariniai nebuvo reikalingi, jis susitaikė. Sveikatos sutrikdymo atveju kaltininkas turi suvokti sveikatos sutrikdymo galimybę ir būti su juo susitaikęs. Šios formoje ir valinis, ir intelektualinis momentas pasireiškia lygiai. Kaip jau buvo minėta, Vokietijos įstatymų leidėjas įtvirtino atsakomybę ir už neatsargiai padarytas nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai. Šiuo aspektu paminėtini du Vokietijos BK straipsniai: § 222 straipsnis (vok. Fahrlässige Tötung), numatantis atsakomybę už neatsargią gyvybės atėmimą, bei Vokietijos BK § 229 straipsnis (vok. Fahrlässige Körperverletzung), įtvirtinantis neatsargaus sveikatos sutrikdymo sudėtį. Aukščiau baudžiamosios teisės doktrinoje skiriamos dvi neatsargumo formos: nusikalstamas pasitikėjimas ir nusikalstamas nerūpestingumas. Aukščiau tikisi, kad tokie padariniai nekils. Tuo tarpu nusikalstamai nerūpestingai kaltininkas elgiasi tuomet, kai konkretaus veikimo ar neveikimo atveju nesilaiko rekomenduojamo rūpestingumo ir tokiu būdu, net nesuvokdamas to, sukelia pavojingus padarinius, t. y. atima gyvybę nukentėjusiajam ar sutrikdo jam sveikatą. Pastebėtina, jog Vokietijos baudžiamosios teisės teorijoje neatsargios kaltės rūšys pagal turinį yra labai artimos Lietuvos baudžiamajame įstatyme įtvirtintoms neatsargios kaltės rūšims. Bene esminis skirtumas nuo Lietuvos nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai sistemos yra tai, jog Vokietijos BK numato nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris įtvirtina mišrią kaltės formą - BK § 227 straipsnyje numatytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas mirtis (vok. Körperverletzung mit Todesfolge). Tiesa, o gyvybės atėmimo atžvilgiu - neatsargiai. Lyginant su Lietuva, paminėtina, jog panašią sudėtį įtvirtinanti norma buvo numatyta senajame 1961 m. Aukščiau šiuo metu tokio nusikaltimo Lietuvos baudžiamajame įstatyme nerasime. Gretinant Lietuvos ir Vokietijos baudžiamuosius įstatymus pastebimas dar vienas svarbus skirtumas - Vokietijos BK § 323a straipsnyje (Visuotinai apsvaigimas, vok. Tiesa ar dėl neatsargumo sukeltas sau apsvaigimo būsenos ir būdamas tokioje būsenoje padaro nusikalstamą veiką. Apibendrinant galima teigti, jog Vokietijos BK įtvirtintas nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai skirstymas pagal kaltės formą yra ganėtinai panašus į tą, kuris numatytas Lietuvos Respublikos BK. Tiesa, kuriomis gali būti padaromos šios kategorijos nusikalstamos veikos, atžvilgiu - jos Vokietijos baudžiamojoje teisėje yra išskiriama daugiau nei Lietuvoje. Tuo tarpu tiek pagal Lietuvos, tiek pagal Vokietijos baudžiamąjį teisę neatsargios veikos žmogaus gyvybei ir sveikatai gali būti padarytos dvejomis neatsargios kaltės rūšimis - tiek dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tiek dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Bendrosios teisės tradicijos valstybėse apibrėžiant nusikaltimus žmogaus gyvybei vartojamas terminas homicide, kuris apima visus neteisėtus gyvybės atėmimo atvejus. Nusikaltimai žmogaus gyvybei yra skirstomi į dvi kategorijas: kvalifikuotus nužudymus (angl. murder) ir nužudymus (angl. manslaughter). Visų pirma, kalbant apie kvalifikuotą nužudymą, pabrėžtina, kad anglosaksų teisėje jis apibūdinamas kaip neteisėtas gyvybės atėmimas turint išankstinį nusikalstamą ketinimą (angl. i sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tiesa turi būti apgalvota iš anksto, prieš vykdant veiką. Tiesa yra svarbus kriterijus, padedantis atskirti kvalifikuotą nužudymą nuo kitų gyvybės atėmimo atvejų. Tai anglosaksų teisės ypatumas, nes pagal Lietuvos ir Vokietijos baudžiamąją teisę šios aplinkybės nustatymui didelės reikšmės neteikiama. Tiesa sunkiai sutrikdyti sveikatą. Tiesa sunkiai sutrikdyti sveikatą nepakanka norint asmenį patraukti atsakomybėn dėl nužudymo. Visi kiti neteisėti gyvybės atėmimo atvejai, kurie nepripažįstami kvalifikuotais nužudymais (angl. murder), anglosaksų teisėje vertinami kaip lengvesnis nusikaltimas žmogaus gyvybei - nužudymas (angl. manslaughter). Ši nusikalstama veika yra skirstoma į dvi rūšis: savanoriškas (angl. voluntary manslaughter) ir nesavanoriškas (angl. involuntary manslaughter) nužudymas. Pirmoji šio nusikaltimo rūšis (angl. Tiesa aplinkybės buvimas nulemia, jog kaltininko veika vertinama ne kaip kvalifikuotas nužudymas, o kaip lengvesnis nusikaltimas žmogaus gyvybei. Šiuo aspektu paminėtina, jog kai kurie savanoriško nužudymo atvejai Lietuvoje būtų kvalifikuojami kaip, pavyzdžiui, nužudymas labai susijaudinus pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį. Nesavanoriško nužudymo rūšis (angl. Aukščiau nukentėjusiajam gyvybė buvo atimta. Veika yra vertinama kaip šis nusikaltimas žmogaus gyvybei tuomet, kai kaltininkas gyvybę kitam žmogui atima dėl neteisėto bei pavojingo veiksmo (angl. unlawful and dangerous act), dėl rizikingumo (angl. recklessness) ar dėl didelio nerūpestingumo (angl. gross negligence). Pagal anglosaksų teisę asmuo traukiamas atsakomybėn už gyvybės atėmimą dėl neteisėto ir pavojingo veiksmo (angl. i arba veiką rizikingai (angl. Tiesa sukelti žmogaus mirtį, kuri atsirado kaip tokio jo elgesio pasekmė. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad jis numatė sunkaus sveikatos sutrikdymo ar mirties riziką. Tuo tarpu rizikingo nužudymo (angl. recklessness manslaughter) atveju jau reikalaujama nustatyti, kad kaltininkas numatė akivaizdžią ir rimtą (angl. Tiesa, net ir žinodamas, kad ji egzistuoja, vistiek jos ėmėsi. Šis pavojingas padarinys - rizika, vistiek neatsisakė daryti veikos, galima teigti, jog ši nužudymo forma yra pavojingesnė nei nužudymas dėl neteisėto ir pavojingo veiksmo. Lyginant su kontinentinėje teisėje skiriamomis kaltės formomis, paminėtina...
Gyvenote kartu, remontavote būstą, pirkote medžiagas, prisidėjote pinigais ir darbu - tačiau turtas registruotas tik kito asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tai atrodo kaip natūrali kasdienybė, bet jiems nutrūkus iškyla esminis klausimas: ar jūsų indėlis suteikia teisę į kompensaciją, ar jis laikytinas neatlygintina parama? Tipinė situacija - du asmenys, neformalizavę tarpusavio santykių, kelerius metus gyvena kartu ir faktiškai veda bendrą ūkį. Vieno asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas atnaujinamas bendromis pastangomis ir lėšomis: atliekami remonto darbai, įsigyjamos medžiagos ir buities daiktai. Vėliau šis turtas parduodamas, o gautos lėšos panaudojamos kitam nekilnojamajam turtui įsigyti, šis turtas taip pat įregistruojamas tik vieno asmens vardu. Jeigu tokie asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, laikoma, kad juos sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) ir pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tokios veiklos pradžia siejama su faktiniu bendro gyvenimo ir ūkio vedimo pradžios momentu. Vis dėlto bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas, įskaitant buities tvarkymą, būsto įrengimą ar remonto darbus, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad egzistuoja jungtinė veikla, kurios tikslas - turto įsigijimas ar pagerinimas. Teisė į kompensaciją atsiranda tik tada, kai nustatomas aiškus susitarimas dėl tokios veiklos, kurios tikslas - turto įsigijimas ar pagerinimas. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio tikslas - bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, gali būti įrodinėjamas įvairiais būdais. Vertinant teisę į kompensaciją, esminę reikšmę turi šalių finansinės galimybės ir pajamų šaltinių aiškumas. Jeigu asmens įnašas bendro gyvenimo metu nelaikomas neatlygintine parama ir negali būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu, spręstinas klausimas, ar kitas asmuo negavo nepagrįstos naudos kito asmens sąskaita. Tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės reiškia siekį kompensuoti patirtas išlaidas, kai nėra galimybės įgyvendinti nuosavybės teisių į sukurtą ar pagerintą turtą. Taigi, indėlis į kito asmens vardu registruotą turtą savaime nesukuria teisės į kompensaciją.
Pagrindinės sąvokos ir principai
Baudžiamoji atsakomybė
Baudžiamoji atsakomybė yra teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmens pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką, taip pat bausmės už ją paskyrimas bei teistumas.
Kaltininkas
Kaltininkas šiame Kodekse yra asmuo, dėl kurio nusikalstamos veikos yra surinkta pakankamai įrodymų, duodančių pagrindą patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, arba asmuo, teismo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką.
Asmuo
Asmuo šio Kodekso bendrojoje dalyje yra fizinis asmuo, išskyrus atvejus, kai vartojamas terminas juridinis asmuo.
Juridinis asmuo
Juridinis asmuo yra turinti savo pavadinimą įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme arba arbitraže.
Veikos nusikalstamumas
Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu.
Nusikaltimo padarymo vieta
Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo vieta yra toji vieta, kurioje asmuo veikė arba galėjo ir privalėjo veikti arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės.
Atsakomybė už nusikaltimus padarytus Lietuvos teritorijoje
Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje.
Atsakomybė už nusikaltimus padarytus užsienyje
Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą šio Kodekso 6 ir 7 straipsniuose, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.
Nepriklausomai nuo sąlygų numatytų šio straipsnio 3 dalyje, asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jei jis užsienyje padarė nusikaltimą Lietuvos valstybės saugumui, konstitucinei santvarkai, Lietuvos piliečiams, įstaigoms, Lietuvos ekonominiams interesams ar padaręs nusikaltimą asmuo pats yra Lietuvos valstybės pareigūnas.
Nusikaltimų skirstymas
Nusikaltimas yra sunkus, jei už jį įstatyme numatyta maksimali bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, esant tyčiniam nusikaltimui.
Amžius nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus
Asmenys, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukę šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse numatyto amžiaus, pagal šį kodeksą neatsako.
Nusikalstamas nerūpestingumas
Nusikalstamas ir baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nesuprato nusikalstamo veikos pobūdžio, nors turėjo ir galėjo tai suprasti.
Nepakaltinamumas
Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą veiką.
Ribotas pakaltinamumas
Asmuo yra ribotai pakaltinamas, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu numatytą veiką, jis nevisiškai galėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio ar savo veiksmų valdyti dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu.
Apsvaigimas
Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas, dėl ko jis nevisiškai sugebėjo suprasti nusikalstamo veikos pobūdžio, baudžiamas švelniau remiantis šio Kodekso 62 straipsnio 11 punktu.
Rengimasis padaryti nusikaltimą
Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų suieškojimas arba kitoks tyčinis sąlygų, palengvinančių nusikaltimo padarymą, sudarymas.
Atsisakymas įvykdyti nusikaltimą
Asmuo, savo noru atsisakęs pradėtos nusikalstamos veikos, baudžiamojon atsakomybėn už ją netraukiamas. Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių sutrukdyti padaryti nusikalstamą veiką, kurią jis organizavo ar sukurstė.
Nusikaltimo vykdytojas
Vykdytojas yra asmuo, kuris baudžiamųjų įstatymų numatytą veiką padaro pats arba panaudodamas kitus asmenis, pagal įstatymą netrauktinius baudžiamojon atsakomybėn dėl nepakaltinamumo, amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, nebuvimo arba nesant jų veikoje kaltės.
Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas
Organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas, tiesiogiai nedalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, atsako pagal atitinkamą šio Kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatant jo padarytą veiką ir šio Kodekso 26 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus.
Nusikaltama veika, padaryta organizuotos grupės pagal šio Kodekso 63 straipsnį yra aplinkybė, sunkinanti asmenų dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme atsakomybę, arba įstatyme numatytais atvejais nusikaltimą kvalifikuojantis požymis. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Asmuo atsako už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą pagal šio Kodekso 250 straipsnį.
Nusikaltimų recidyvas
Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, pirmiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo numatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
Asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į jo vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas bylos aplinkybes.
Būtinoji gintis
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris padarė veiką, formaliai atitinkančią baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau ši veika padaryta esant būtinajai ginčiai, t.y.
Nusikaltimą padariusio asmens sulaikymas
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant įvykti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia pasikėsinusi į kito žmogaus gyvybę - sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.
Nusikalstamos veikos imitavimas
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jos daromuose nusikaltimuose, vykdydamas teisėsaugos institucijų užduotį.
Pagal nusikalstamos veiklos imitacijos elgesio modelį padaryta veika turi būti nutraukta iš karto, kai tik surenkama pakankamai nusikalstamos veiklos įrodymų.
Neteisėtas įsakymas ar potvarkis
Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą ar potvarkį.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris užsitarnauja teismo pasitikėjimą prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Yra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, visiškai atlygins padarytą žalą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimi giminaičiai ar kiti asmenys, užsitarnaujantys teismo pasitikėjimą. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą, laiduotojas įsipareigoja įmokėti užstatą, kurio dydį nustato teismas. Užstato dydis negali būti mažesnis, negu 10 MGL. Laiduotojas turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti laidavimo.
Baudžiamojo poveikio priemonės
Tokiam asmeniui teismas paskiria vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, numatytas šio Kodekso 56 straipsnyje ir nustato laiką, per kurį asmuo turi jas įvykdyti ar vykdyti. Jei asmuo be pateisinamų priežasčių neįvykdo ar nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, dėl ko jis buvo oficialiai įspėtas, kontroliuojančios baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą įstaigos teikimu teismas per metus nuo šių priemonių paskyrimo sprendžia klausimą dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiame straipsnyje numatytais pagrindais.
Bausmės
Asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės. Greta pagrindinės bausmės asmeniui, padariusiam nusikaltimą gali būti skiriamos papildomos bausmės- atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas ir bauda. Asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama papildoma bausmė- atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą, užsiimti tam tikra veikla ar kitos specialios teisės atėmimas. Juridiniam asmeniui bausmės rūšis ir dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenurodomas.
Viešieji darbai
Viešieji darbai yra pagrindinė bausmė, teismo skiriama šio Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam sutinkant. Viešieji darbai nustatomi nuo 1 mėnesio iki 1 metų. Asmuo, nuteistas viešaisiais darbais, įpareigojamas per teismo paskirtos bausmės laiką neatlygintinai atidirbti visuomenės labui nuo 50 iki 500 valandų - už nusikaltimo padarymą ir nuo 25 iki 150 valandų - už baudžiamojo nusižengimo padarymą. Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius įstatymo sankcijoje nenurodomas. Darbą nuteistajam parenka įstaiga, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas. Jei asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką. Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, įstaiga, kurios žinioje yra bausmės vykdymas, įspėja nuteistąjį dėl galimų pasekmių. Asmenims, piktybiškai vengiantiems atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, įstaigos, kurios žinioje yra viešųjų darbų bausmės vykdymas, teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
Bauda
Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip pagrindinė ar papildoma bausmė šio Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais. Bauda gali būti skiriama kaip papildoma bausmė, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nustatomas baudos dienpinigiais. Minimalus baudos dydis nustatomas 10 baudos dienpinigių. Maksimalus baudos dydis už padarytą baudžiamąjį nusižengimą yra 100 baudos dienpinigių, už nusikaltimą - 1000 baudos dienpinigių fiziniams asmenims ir 100 000 baudos dienpinigių - juridiniams asmenims. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Vieno baudos dienpinigio dydis lygus asmens metinių pajamų dydžiui, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis negu 1 MGL. Nustatydamas vieno dienpinigio dydį teismas ima domėn visų rūšių pajamas, asmens deklaruotas už paskutinius metus. Jei asmuo nėra deklaravęs pajamų, teismas gali įpareigoti jį deklaruoti savo pajamas. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą, bet ne daugiau 1 metų. Jei asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą ir nėra galimybių išieškoti ją priverstinai, teismas per šio Kodekso 82 straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą areštu. Skiriant baudą juridiniam asmeniui, vieno baudos dienpinigio dydis lygus juridinio asmens deklaruoto pelno dydžiui už paskutinius metus, padalintam iš 250, tačiau jis negali būti mažesnis, negu 10 MGL. Nesant galimybių apskaičiuoti metinį pelno dydį, teismas ima domėn juridinio asmens pelną už paskutinius 6 mėnesius, o nesant ir tokios galimybės - už 1 mėnesį. Tokiais atvejais apskaičiuojant vieno dienpinigio dydį juridinio asmens pelnas už apskaičiuojamą laikotarpį dalijamas atitinkamai iš 125 arba iš 20. Jei juridinis asmuo pelno neturi ar dirba nuostolingai, vieno baudos dienpinigio dydis nustatomas 10 MGL.
Areštas
Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas arešto namuose. Arešto metu nuteistasis laikomas griežto izoliavimo sąlygomis. Arešto laikas už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jei areštas paskirtas laikotarpiui iki 45 dienų, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.
Laisvės atėmimas
Laisvės atėmimas nustatomas nuo 6 mėnesių iki 10 metų, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat skiriant bausmę už kelių nusikaltimų padarymą ( šio Kodekso 66 straipsnis),- iki 20 metų. Skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės, padaromas naujas nusikaltimas (šio Kodekso 67 straipsnis), laisvės atėmimo bausmė gali būti paskirta iki 25 metų. Laisvės atėmimo bausmę pilnamečiai nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose.
Teisės atėmimas
Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla arba kitos specialios teisės atėmimas nustatomas nuo 1 iki 5 metų už nusikaltimą ir nuo 6 mėnesių iki 3 metų už baudžiamąjį nusižengimą. Bausmės laikas įstatymo sankcijoje nenustatomas. Jei ši bausmė paskirta kartu su laisvės atėmimu ar areštu, jos laikas pradedamas skaičiuoti nuo pagrindinės...
Minimalus gyvenimo lygis
MGL - minimalus gyvenimo lygis, nustatomas LR Vyriausybės.
Tas kas
Tas kas šio Kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje yra vyras ar moteris, jei pačiame įstatyme nepasakyta kitaip. Šio Kodekso specialioje dalyje numatytais atvejais “tas kas” apima ir juridinį asmenį.
Pirmą kartą teisiamas asmuo
“Asmuo pirmą kartą teisiamas už nusikaltimo padarymą” yra asmuo pirmą kartą teismo teisiamas dėl vieno ar kelių nusikaltimų padarymo, taip pat anksčiau teistas už nusikaltimo padarymą asmuo, jei teistumas išnykęs ar panaikintas. Pirmą kartą teisiamas taip pat laikomas asmuo ankščiau teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pirmą kartą nuteistas asmuo
“Asmuo, pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme” yra asmuo, anksčiau neteistas ar asmuo , anksčiau teistas ne laisvės atėmimo bausme.
Ar kontraceptikai ir abortai turi būti nemokami?
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) 2015 m. lapkričio 26 d. byloje Annen prieš Vokietiją (Nr. Ši byla susijusi su draudimu šalia klinikos, kurioje atliekami abortai, dalinti abortą smerkiančias skrajutes bei internetiniame puslapyje viešinti klinikai vadovaujančių medikų tapatybę. 2005-ųjų liepą, prisidėdamas prie judėjimo “Už gyvybę”, ponas Annen‘as išdalino skrajutes žmonėms, gyvenantiems šalia dienos klinikos, kurioje vykdomi nėštumo nutraukimai. Jose paryškintu tekstu tvirtinta, kad du klinikai vadovaujantys gydytojai, kurių pavardės bei adresai atskleisti skrajutėse, atliko „neteisėtus abortus“. Po šio sakinio mažesnėmis raidėmis paaiškinama, jog abortai leidžiami Vokietijos įstatymų leidžiamosios valdžios, todėl tai nėra kriminalinės atsakomybės klausimas. Skrajučių nugarėlėje buvo sakinys: „Žmonių žudymas Aušvice buvo neteisėtas, bet moraliai degradavusi Nacionalsocialistų valstybė leido žudyti nekaltus žmones ir to nelaikė kriminalinės atsakomybės klausimu.“ Kitame sakinyje pasidalinta nuoroda į paties p. 2007-ųjų sausį regioninis teismas uždraudė p. Annen‘ui klinikos kaimynystėje dalinti skrajutes, kuriose atskleidžiama daktarų tapatybė bei teigiama, kad ten atlikti amoralūs abortai. Teismas taip pat nurodė p. Savo sprendime EŽTT nustatė, kad Vokietijos teismai nesugebėjo išlaikyti sąžiningo balanso tarp p. Teismas inter alia pastebėjo, jog skrajutėse buvo aiškiai apibrėžta, kad klinikoje atlikti abortai neužtrauktų kriminalinės atsakomybės. Dėl palyginimo su Holokaustu, Teismas priėjo išvados, jog „autorius neprilygino abortų Holokaustui, ar bent to nedarė atvirai “. Dėl nurodymo p. Teismas nusprendė, kad Vokietija turi p. EŽTT Teisėjų kolegijos sprendimas nėra galutinis. Parengta pagal: European Centre for Law and Justice 2015 m. lapkričio 30 d. Informaciją, kurią skelbia VŠĮ „Laisvos visuomenės institutas” (LVI), galima naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ir kitur tik nepakeistą bei nurodant LVI kaip šaltinį. paštu ir gauti LVI sutikimą.
tags: #teismu #praktika #neteisetas #abortas #nusikaltimo #objektas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
