Nors kūdikio gimimas turėtų būti viena džiaugsmingiausių akimirkų tėvų gyvenime, realybė dažnai būna sudėtingesnė. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama moterų patirtims gimdymo stacionaruose, ypač susijusioms su cezario pjūvio (CP) operacijomis. Šiame straipsnyje aptarsime moterų informuotumą apie cezario pjūvį, pasirinkimo laisvę ir su tuo susijusias patirtis Lietuvoje.
Didžioji dalis žmogaus fiziologinių funkcijų yra neskausmingos, tačiau gimdymo metu moterys patiria didelį skausmą. Gimdymo skausmas yra individualus, bet tik 10-15 proc. gimdyvių nejunta skausmo arba jis būna nestiprus. Apie 35-40 proc. junta vidutinio stiprumo skausmą, 30-35 proc. - stiprų skausmą, o 15-20 proc. gimdyvių junta labai stiprų, nepakeliamą skausmą.
Skausmo intensyvumą lemia individualios gimdyvės savybės (psichoemocinis pasiruošimas, socialinė ir kultūrinė aplinka, informuotumas) ir gimdymo eigos ypatumai (užsitęsęs gimdymas, medikamentais sužadinta veikla, siauras dubuo).
Gimdymo skausmas malšinamas įvairiais būdais, priklausomai nuo akušerinės situacijos, gimdyvės norų, gydymo įstaigos galimybių ir personalo kvalifikacijos. Natūralūs būdai (masažas, muzika, kvapų terapija, kvėpavimo pratimai, judėjimas) leidžia atsipalaiduoti ir mažiau jausti skausmą. Medikamentiniai metodai (opioidai, linksminančios dujos, epidurinė nejautra) yra efektyvesni, tačiau turi šalutinį poveikį.
Populiariausias metodas - epidurinė nejautra - turi privalumų ir trūkumų. Trūkumai: gali sumažėti kraujo spaudimas, atsirasti silpnumas, niežulys, pakilti temperatūra, pasireikšti kojų tirpimas, susilpnėti gimdymo veikla, užtrukti vaisiaus išstūmimo laikotarpis, dažniau prireikti instrumentinio gimdymo.
Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis (Cezario operacija, vakuumo ar replių panaudojimas, gimdymo sužadinimas ar skatinimas, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas). Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos. Nepaisant to, devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra, 84 proc. statytas kateteris arba lašinė, 57 proc. nuleisti vaisiaus vandenys.

2022 m. kas ketvirtai gimdyvei intervencijos darytos negavus jos informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama.
Trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. 77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos.
Pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių.
Moterų informuotumas apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc.
| Ligoninė | Procentas gimdyvių, teigiančių, kad pakako informacijos apie intervencijas |
|---|---|
| Tauragės ligoninė | 88% |
| Kauno Krikščioniškieji gimdymo namai | 85% |
| LSMU ligoninė Kauno klinikos | 84% |
| Panevėžio ligoninė | 64% |
| Šiaulių respublikinė ligoninė | 69% |
Nuo 2023 m. sausio 1-osios Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, suteikiantis moterims galimybę rinktis cezario pjūvio operaciją nesant medicininių indikacijų. Tai reiškia, kad moteris turi teisę ne tik į sveikatos priežiūrą, bet ir informacijos gavimą, (ne)sutikimą atlikti vienas ar kitas procedūras. Akušerė Alina Liepinaitienė teigia, kad kiekviena moteris turi teisę rinktis, ar nori gimdyti natūraliai, ar darant cezario pjūvį, tačiau privalo žinoti tikslią informaciją, kad galėtų nuspręsti atsakingai.
Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc. Ši operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti. Ji taip pat gali būti atliekama dėl moters sveikatos būklės indikacijų.
Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Tačiau, anot A. Liepinaitienės, moterys turėtų būti labiau informuotos apie natūralaus gimdymo ir cezario pjūvio operacijos ypatybes, privalumus ir trūkumus.
Cezario pjūvis gali sumažinti galimybę vėlesniu gyvenimo laikotarpiu nelaikyti šlapimo, taip pat nereikia kęsti gimdymo skausmo. Tačiau atliekant šią operaciją, gimdyvės netenka daugiau kraujo nei gimdant natūraliai, o 5-6 iš 1000 gali patirti gimdos, pjūvio vietos infekcijas. Naujagimiams, gimusiems per cezario pjūvį, yra mažesnė vaisiaus hipoksijos rizika, tačiau jie dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, plaučių uždegimu, turi silpnesnę imuninę sistemą nei vaikai, gimę natūraliais gimdymo takais.

Pasiruošimas cezario pjūvio operacijai priklauso nuo to, ar ji yra planinė, ar skubi. Prieš planinę operaciją atliekami bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošiantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę ir į veną, suleidžiama vienkartinė antibiotikų dozė infekcijos profilaktikai.
Atlikus operaciją, stengiamasi neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dedama vaikelį jai ant krūtinės. Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo. Todėl daugeliui moterų patogiausia poza žindyti po cezario pjūvio operacijos yra gulint ant šono.
Po CPO moteris prižiūrima gydytojų anesteziologų poanestetinėje palatoje, kol atsistato jutimai. Maždaug po 6 val. moteris grįžta į pogimdyminę palatą. Pirmomis paromis skiriami skausmą malšinantys vaistai. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina.
Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos. Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš, ko gero, labiausiai neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių forma.
Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti.
Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika.

Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija.
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga kasmet atlieka gimdymo patirčių apklausą „Mano gimdymas“. Surinktais duomenimis siekiama išsiaiškinti, su kokiomis sąlygomis susiduria moterys gimdymo stacionaruose, koks buvo personalo elgesys, kokia suteikiama pagalba jau gimusiam kūdikiui, pasirinkimo laisvės propagavimas.
Pasak M. Pukelienės, visuomenė nėra linkusi dalintis tokiomis patirtimis, tačiau apklausos rodo, kad kasmet apie 16 proc. moterų patiria psichologinį akušerinį smurtą.
tags: #moteru #informuotumas #apie #cezario #pjuvio #apklausa