Teismas: vaiko grąžinimo byla ir globos teisės
Pastaraisiais metais vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai tėvai, dažnai po skyrybų ar nesutarimų, be kito tėvo sutikimo išveža vaiką į užsienį arba negrąžina jo po atostogų. Šio komentaro tikslas - atkreipti pačių tėvų dėmesį, kurie savo gyvenime susiduria su tokiomis situacijomis. Tėvai lietuvišką „vaiko gyvenamosios vietos“ nustatymą su vienu iš tėvų dažnai klaidingai supranta kaip tam vienam iš tėvų suteiktas vaiko globos teises.
Neteisėtas vaiko išvežimas ir Hagos konvencija
Pagal 1980 m. Hagos konvenciją tarptautiniu vaiko grobimu laikomas neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje. Tokie veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėtas vaiko išvežimas, o šios situacijos sprendžiamos remiantis tarptautinėmis konvencijomis. Išvežimas ar laikymas yra laikomas neteisėtu, kai tai padaroma prieš bet kurio vaiko globos teises turinčio asmens valią. Lietuvoje vaiko globos teises turinčiais asmenimis laikomi abu tėvai, nepriklausomai nuo jų santuokinės padėties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi kartu spręsti dėl galimo vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo. Nuo 2017 m. įsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimuose aiškiai apibrėžta, kad teisę išvežti vaiką į užsienį nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.
Taikos sutartis vykdymo procese | Teisinėkonsultacija.lt
Teisinės procedūros ir "paliktojo" tėvo teisės
Paliktas Lietuvoje tėvas pagal ES reglamentą ir Hagos konvenciją turi teisę taikyti specialią procedūrą ir reikalauti grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką į Lietuvą. Tokiu atveju sprendžiama dėl kuo greitesnio vaiko grąžinimo, o pati byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar bendravimo tvarkos yra nagrinėjama Lietuvos teismuose. Svarbu žinoti, kad jei paliktas tėvas nedelsiant nesiima teisinių veiksmų ir nusprendžia vėliau kreiptis dėl bendravimo tvarkos, jam jau teks bylinėtis užsienyje, o tai reiškia reikšmingus laiko, energijos ir finansinius praradimus.
| Veiksmas | Teisinės pasekmės |
|---|---|
| Neteisėtas vaiko išvežimas | Priverstinio grąžinimo procedūra pagal Hagos konvenciją. |
| Bylinėjimasis užsienyje | Didelės laiko, energijos ir finansinės sąnaudos. |
| Sutikimo gavimas | Teisėtas vaiko išvykimas ir gyvenamosios vietos keitimas. |
Išimtys, kai vaikas gali būti negrąžinamas
Pagal bendrąją taisyklę vaikas visada grąžinamas į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, tačiau Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtas išimčių sąrašas, kada teismas gali nenurodyti grąžinti vaiką:
- Jei procesas pradėtas praėjus vienerių metų terminui ir vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.
- Jei „paliktasis“ tėvas neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas.
- Jei yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba jis paklius į netoleruotiną situaciją.
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai ryžtasi pagrobti vaiką, yra smurtas šeimoje. Esant smurtui, Hagos konvencija padeda apginti ne auką, o smurtautoją, ir dažniausiai tai būna mamos, kurios turi priimti sprendimą: arba likti su vaiku ir grįžti į užsienio šalį, arba atsiskirti nuo vaiko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtas šeimoje byloja apie vertikalų smurtautojo ir aukos jėgos santykį, kas sąlygoja šalių nelygybę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
