Placentos funkcijos, sandara ir reikšmė nėštumo metu

Placenta (lot. plax, kilm. plakos - plokštuma, paviršius) - tai laikinas, tačiau gyvybiškai svarbus organas, kuris susidaro nėštumo metu, vystantis moters ir aukštesniųjų žinduolių patelių organizmui. Tai unikalus darinys, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio ryšys, lemiantis jų sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.

Placentos sandara ir formavimasis

Placenta pradeda formuotis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motinos endometriumą. Jos vystymasis prasideda nėštumo pradžioje, o galutinai susiklosto ir subręsta trečiojo nėštumo trimestro pabaigoje. Žmogaus placenta yra disko formos, jos skersmuo siekia 18-20 cm (vidutiniškai 22 cm), storis 2-4 cm, o masė - apie 500-600 g, kas sudaro maždaug šeštadalį vaisiaus svorio.

Placenta susideda iš dviejų dalių: vaisiaus dalies (choriono gaurelių) ir motinos dalies (purios gimdos gleivinės). Vaisiaus dalis su motinos organizmu jungiasi virkštele, kuri yra 55-60 cm ilgio ir turi dvi virkštelines arterijas bei vieną virkštelinę veną. Svarbu pabrėžti, kad nors motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, vaisiaus ir motinos kraujas niekada tiesiogiai nesimaišo.

Placentos tipai žinduolių pasaulyje

• Diskinė placenta: būdinga vabzdžiaėdžiams, šikšnosparniams, graužikams, beždžionėms ir žmogui.
• Difuzinė placenta: gaureliai tolygiai pasiskirstę po visą choriono paviršių (arkliai, kiaulės, banginiai).
• Daugiaskiltė placenta: gaureliai susitelkę grupėmis (atrajotojai).
• Žiedinė placenta: plačiu diržu juosia gemalą (plėšrieji žinduoliai).

Pagrindinės placentos funkcijos

Placenta atlieka daugybę funkcijų, būtinų sėkmingam vaisiaus vystymuisi:

1. Maitinamoji funkcija: Per placentą vaisius gauna deguonį, vandenį, vitaminus, aminorūgštis ir riebalų rūgštis.
2. Šalinimo funkcija: Vaisius atiduoda motinos organizmui anglies dvideginį, šlapalą, šlapimo rūgštį ir kitus metabolizmo produktus.
3. Endokrininė funkcija: Placenta veikia kaip laikina vidaus sekrecijos liauka, gaminanti hormonus: chorioninį gonadotropiną, progesteroną, estrogenus ir placentos laktogeną.
4. Apsauginė funkcija: Placenta sukuria barjerą, saugantį vaisių nuo tam tikrų mikrobų, ir perduoda antikūnus, kurie sukuria pasyvų imunitetą, saugantį naujagimį pirmuosius gyvenimo mėnesius.
5. Imuninė reguliacija: Placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.

Hormonų vaidmuo

Placenta gamina hormonus, kurie reguliuoja gliukozės, baltymų ir riebalų kiekius motinos organizme, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Pavyzdžiui, progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo, o estrogenai skatina gimdos augimą ir pieno liaukų vystymąsi. Placentos laktogenas skatina pieno baltymo biosintezę ir reguliuoja motinos medžiagų apykaitą taip, kad būtų tausojama gliukozė vaisiaus reikmėms.

Placentos patologijos ir klinikinė reikšmė

Viena iš svarbių patologijų yra placentos pirmeiga (placenta praevia), kai placenta prisitvirtina per žemai, arti gimdos kaklelio. Ši būklė gali sukelti gausų kraujavimą, todėl tokioms nėščiosioms reikalinga atidi priežiūra ir dažnai planinė cezario pjūvio operacija. Taip pat svarbu paminėti, kad gimus kūdikiui, placenta turi atsiskirti per 10-20 minučių. Jei dalis placentos lieka gimdoje, kyla infekcijos ar kraujavimo rizika, todėl akušeriai visada kruopščiai apžiūri užgimusią placentą.

Šiuolaikinėje medicinoje vis didesnis dėmesys skiriamas kamieninėms ląstelėms, esančioms virkštelės kraujyje. Jos yra itin vertingos, nes gali virsti įvairiomis organizmo ląstelėmis ir yra naudojamos sunkių ligų gydymui, todėl vis dažniau rekomenduojama pagalvoti apie jų saugojimą audinių bankuose.

tags: #nurodykite #placentos #funkcija #egzaminas

• Marilyn Kerro asmeninio gyvenimo posūkiai
• patarimai perkant naudotą dviratį vaikui
• Mokinių pasiekimų vertinimo tvarka ir taisyklės
• Sužinokite svarbiausius faktus apie Santaros klinikų raidą ir kasdienybę
• Šiuolaikiniai iššūkiai socialinėje globoje