Teismas neturėjo globos teisės vaiko grąžinimo Hagos konvencijos bylose
Šiomis dienomis žiniasklaidoje yra plačiai aptariama lietuvės Ingos Sala ir jos sutuoktinio, italo Michele Sala skyrybų drama. Lietuvoje buvo priimtas sprendimas, įpareigojantis I. Berniukas buvo perduotas tėvui, o dukra iki šios dienos nėra grąžinta. Pati I. Sala šiuo metu su dukra yra dingusios be žinios, policijos pareigūnai atlieka aktyvius veiksmus tam, kad mama ir dukra būtų surastos.
Visus šiuos atvejus sieja tai, kad vaikai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kitoje užsienio valstybėje, jų mamų buvo į Lietuvą atvežti neteisėtai, tai yra neturint vaiko tėvo rašytinio sutikimo.
Norint išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę reikia gauti kito tėvo (motinos) rašytinį sutikimą, o jei šis sutikimo neduoda, yra reikalinga kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą. Ginčo atveju nėra svarbu, ar vienas iš tėvų su vaiku grįžta gyventi į savo gimtąją valstybę, ar išvyksta į kitą užsienio valstybę, visais atvejais turi būti gaunamas kito iš tėvų, kuris kartu naudojasi vaiko globos teisėmis, rašytinis sutikimas. Tokio sutikimo negavus, su vaiku siekiantis išvykti tėvas/motina privalo kreiptis į teismą ir gauti teismo leidimą.
Europos Sąjungoje tokios bylos nagrinėjamos vadovaujantis 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas) bei 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija).
Tiek Reglamente, tiek ir Hagos konvencijoje yra numatytas bendrasis principas, jog visais atvejais neteisėtai išvežtas vaikas privalo būti grąžintas į savo gyvenamosios vietos valstybę, išskyrus tam tikras išimtis.
Kas laikoma vaiko grobimu pagal Hagos konvenciją?
Pagal konvenciją tarptautiniu vaiko grobimu laikomas neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje. Išvežimas ar laikymas yra laikomas neteisėtu, kai tai padaroma prieš bet kurio vaiko globos teises turinčio asmens valią.
Lietuvoje vaiko globos teises turinčiais asmenimis laikomi abu tėvai, nepriklausomai nuo jų santuokinės padėties, o tais atvejais, kai abiejų tėvų valdžia yra apribota, - vaiko globėjas (rūpintojas). Nuo 2017 m. įsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimuose aiškiai apibrėžta, kad teisę išvežti vaiką į užsienį nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą, o tuo atveju, jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu tėvai turi kartu spręsti dėl galimo vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo ir kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.
Tiek minėtų įstatymo pakeitimų, tiek teismų praktikos tikslas - užtikrinti tėvų lygiateisiškumą ir švelninti tėvų ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išvengiant situacijos „laimėtojas pasiima viską“, kuri dažnai skatina tėvus itin aršiai bylinėtis.
Taip, konvencijos prasme bet kuriam asmeniui, o tai reiškia - ir tėvui arba motinai, neteisėtai išvežus ar laikant vaiką užsienio valstybėje, tai laikoma vaiko grobimu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina išvykimo teisėtumą tik labai siaura apimtimi - ar išvežimas atitinka nustatytus reikalavimus. Tačiau jiems nepavesta tikrinti, pavyzdžiui, ar tėvas (motina) su vaiku iš Lietuvos išvyksta laikinai, ar nuolatiniam gyvenimui, ar yra gautas kito, Lietuvoje pasiliekančio tėvo (motinos), sutikimas.
Reikia atskirti du dalykus: pirmiau nurodytą tvarką, skirtą apsaugoti, kad vaikas neatsidurtų užsienyje apskritai be teisėto atstovo ar jo paskirto lydinčio asmens, ir Hagos konvenciją, skirtą vaiko teisei į šeimos ryšius su abiem tėvais apsaugoti.
Tėvų ginčai dėl leidimo išvykti su vaiku į užsienį nuolatiniam gyvenimui
Kaip minėta, tėvams nepavykus susitarti gražiuoju, ginčą sprendžia teismas pagal vaiką išvežti siekiančio tėvo (motinos) ieškinį. Naujausioje teismų praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spręstinas toks tėvų ginčas, pavyzdžiui: ar vaiko perkėlimas yra būtinas; ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravimą su Lietuvoje liekančiu tėvu (motina); ar Lietuvoje liekantis tėvas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar tėvų tarpusavio santykiai nėra konfliktiški; kokia vaiko pozicija dėl galimo persikėlimo ir šios pozicijos susiformavimo prielaidos.
Ar pagal Hagos konvenciją pagrobtas vaikas visada grąžinamas į jo nuolatinės gyvenamosiosios vietos valstybę?
Pagal bendrąją taisyklę - taip. Tačiau Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose apibrėžtas išimčių sąrašas, kada teismas gali nenurodyti grąžinti vaiką: jei procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos; jei „paliktasis“ tėvas (motina) neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas; jei yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
Be to, teismas gali atsisakyti nurodyti grąžinti vaiką, jei nustato, kad vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
Minėtų išimčių taikymas priklauso nuo konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių ir teismo atlikto jų įvertinimo. Kadangi išimtis taiko kiekvienos valstybės nacionaliniai teismai, jų aiškinimas gali skirtis.
Teismo sprendimų vykdymas dėl neteisėtai į Lietuvą atvežto ar čia laikomo vaiko grąžinimo
Šios kategorijos bylose teismų priimti sprendimai vykdomi be išlygų, jei tai neišvengiama - panaudojant prievartą. Laikoma, kad teismo sprendimas yra įgyvendintas, kai vaikas perduodamas „paliktajam“ tėvui (motinai).
Apie tokių teismų sprendimų vykdymui keliamus reikalavimus plačiai pasisakyta 2020 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime byloje Rinau prieš Lietuvą. Jame 2007-2009 metais Lietuvoje vykusios vaiko grąžinimo procedūros politizavimas, išnaudojant visuomenėje vis dar gajus stereotipus ir nacionalinius jausmus, buvo pripažintas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu, priteisiant pažeidimo aukoms iš Lietuvos net ir Strasbūro teismo standartais solidžią 30 000 Eur kompensaciją bei turėtų išlaidų, kurios sudarė dar 93 000 Eur, atlyginimą.
Naujausios tendencijos ir iššūkiai
Lietuvos teismuose nagrinėjamų bylų dėl neteisėtai išvežtų ar negrąžintų vaikų skaičius turi potencialą augti. Daugėja atvejų, kai anksčiau iš Lietuvos emigravę ir užsienyje vaikų susilaukę asmenys grįžta į Lietuvą kartu su vaikais, nepaisydami ankstesnėje gyvenamojoje vietoje liekančio tėvo (motinos) valios, neišsprendę vaiko globos klausimų pagal tos užsienio valstybės, kurioje iki tol gyveno, teisę.
Tai padarę, Lietuvos teismuose bando inicijuoti bylas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kartu prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikinai nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su jais, kol bus išnagrinėtas ginčas.
Toks gudravimas draudžiamas tiek pagal Hagos konvenciją, tiek pagal ES teisę, kurių esmė paprasta: tėvų ginčus dėl vaiko globos turi spręsti teismai tos valstybės, kurioje buvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta iki neteisėto išvežimo.
Pasitaiko situacijų, kai buvę sutuoktiniai susiranda naujus partnerius ir apsigyvena nebūtinai Lietuvoje. Šiuo klausimu įstatymas kalba vienareikšmiškai: bet kuris iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Jei tokio sutikimo nėra, tėvų ginčą dėl galimybės išvežti vaiką į užsienio valstybę sprendžia teismas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Smurtas šeimoje ir Hagos konvencija
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėtis/mama ryžtasi pagrobti vaiką, yra smurtas šeimoje. Esant smurtui šeimoje, Hagos konvencija padeda apginti ne auką, o smurtautoją. Ir dažniausiai tai būna mamos, kurios turi priimti sprendimą: arba likti su vaiku ir grįžti į užsienio šalį iki baigsis visos teisinės su santuoka ir vaiko globa susijusios procedūros, arba atsiskirti nuo vaiko, kas gali turėti neigiamą įtaką vėliau sprendžiant vaiko globos klausimus.
Jei mama nusprendžia grįžti su vaiku, dažniausiai ji susidurs su daugybe įvairių iššūkių užsienio valstybėje, t. y. ji neturi darbo, būsto ir finansinių išteklių arba ji tampa finansiškai priklausoma nuo vaiko tėčio ir rizikuoja vėl atsidurti smurtaujančiame santykyje, jai trūksta emocinės paramos ir ji turi menkesnes galimybes dalyvauti teisiniuose procesuose užsienio valstybėje ir pan.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad smurtas šeimoje byloja apie vertikalų smurtautojo ir aukos jėgos santykį, kur smurtautojas yra aukštesnėje pozicijoje nei auka, kas sąlygoja šalių nelygybę, taip pat ir mediacijos procesuose.
Teisėjas atkreipia dėmesį į tai, kad vargu, ar dažnu atveju smurtą šeimoje patirianti moteris, gyvenanti užsienio valstybėje, sugalvos skambinti į policiją, medikus, ieškoti krizių centrų ir pan., kad būtų surinkti pakankami įrodymai smurtui šeimoje pagrįsti. Be to, smurtas šeimoje paprastai vyksta ciklais, t. y. jo dažnumas, intensyvumas ir pavojingumas auga bėgant laikui.
Vaiko nuomonė
Vaiko nuomonės išklausymas tokiose bylose yra itin svarbus. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nagrinėjo bylą, kurioje pareiškėjas D.S. (vaiko tėvas) kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti nepilnametį sūnų į Jungtinę Karalystę, teigdamas, kad vaiko motina S.V. neteisėtai, be jo sutikimo išvežė vaiką į Lietuvą. Teismas konstatavo, kad per buvimo Lietuvoje laikotarpį vaikui buvo sukurta kokybiška, stabili ir saugi aplinka, kurioje jis prisitaikė tiek fizine, tiek socialine prasme. Taip pat buvo nustatyta, kad tėvas nedalyvavo aktyviai vaiko auklėjime ir neturėjo glaudaus ryšio su sūnumi. Teismas laikėsi principo, kad vaiko interesai yra svarbiausi.
„Nauja diena“. Kaip stiprinti vaiko teisių apsaugą didmiesčiuose
Šeimos teisė - tai sritis, kurioje susipina privatūs asmenų interesai ir viešasis interesas, o teismo vaidmuo yra ypač svarbus. Vaiko teisių apsauga ir užtikrinimas yra vienas svarbiausių prioritetų, o teismas, spręsdamas šeimos bylas, turi užtikrinti ne tik formalų teisės normų taikymą, bet ir realią vaiko teisių apsaugą.
Teismas, nagrinėjantis šeimos bylas, turi veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, siekti taikaus ginčo sprendimo ir visapusiškai apsaugoti vaiko teises bei interesus. Tai reiškia, kad teisėjo vaidmuo šeimos bylose yra dar didesnis nei kitose civilinėse bylose.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) nustato galimybę teismui veikti savo iniciatyva, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), išreikalauti papildomus dokumentus, apklausti liudytojus ir atlikti kitus procesinius veiksmus. Ši teismo teisė yra ypač svarbi šeimos bylose, kuriose dažnai sprendžiami vaiko teisių ir interesų apsaugos klausimai.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra tarptautinis susitarimas, skirtas užtikrinti greitą vaikų grąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyveno, jeigu jie buvo neteisėtai išvežti ar laikomi kitoje valstybėje. Pagal šią konvenciją, neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas pažeidžia globos teises, priskirtas asmeniui, institucijai ar bet kuriam kitam organui, individualiai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš išvežimą ar laikymą, įstatymus.
Konvencijos tikslas - operatyvus vaikų grąžinimas į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę, siekiant užtikrinti, kad globos teisės būtų sprendžiamos toje valstybėje, kurioje vaikas nuolat gyveno.
Teismo vaidmuo nagrinėjant Hagos konvencijos bylas
Teismas, nagrinėdamas Hagos konvencijos bylas, turi veikti ypač operatyviai. Konvencija numato, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo turi būti priimtas per šešias savaites nuo kreipimosi į teismą. Tačiau Lietuvos teismams šioje vietoje, ko gero, yra kur pasitempti, kadangi vis dar yra bylų, kuriose teismai atmeta prašymus apklausti apie tikrąją šeimos padėtį žinančius liudytojus, atsisako priimti į bylą reikšmingus įrodymus, išklausyti vaikų nuomonę (nors vaiko nuomonės išklausymas yra ypač reikšmingas tokiose bylose ir tai numato net pati 1980 m. Hagos konvencija).
Teismas, nagrinėdamas Hagos konvencijos bylą, turi nustatyti:
- Ar vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas kitoje valstybėje.
- Ar pareiškėjas (vienas iš tėvų) turėjo globos teises į vaiką.
- Ar prašymas dėl vaiko grąžinimo buvo pateiktas per vienerius metus nuo vaiko išvežimo ar laikymo pradžios.
Jeigu teismas nustato, kad visos šios sąlygos yra įvykdytos, jis privalo priimti sprendimą dėl vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Tačiau Hagos konvencija numato ir išimtis, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką.
Išimtys, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką
Hagos konvencija numato kelias išimtis, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę:
- Jeigu pareiškėjas (vienas iš tėvų) nesirūpino vaiku arba sutiko su vaiko išvežimu ar laikymu kitoje valstybėje. Šiuo atveju teismas turi įvertinti pareiškėjo elgesį ir nustatyti, ar jis realiai rūpinosi vaiku ir ar jo sutikimas su vaiko išvežimu buvo sąmoningas ir pagrįstas.
- Jeigu vaikas prieštarauja grąžinimui ir yra pakankamai subrendęs, kad jo nuomonė būtų išklausyta. Teismas turi išklausyti vaiko nuomonę ir įvertinti jo brandumą. Vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į jo amžių, išsilavinimą ir gebėjimą suvokti situaciją.
- Jeigu yra didelė rizika, kad grąžinus vaiką jam bus padaryta fizinė ar psichologinė žala arba vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Šiuo atveju teismas turi įvertinti visus įrodymus, susijusius su vaiko saugumu ir gerove. Teismas gali atsižvelgti į smurto šeimoje faktą, vaiko ligas, socialinę aplinką ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko saugumui.
- Jeigu vaikas yra integravęsis į naują aplinką. Teismas turi įvertinti, ar vaikas yra prisitaikęs prie naujos aplinkos, ar jis lanko mokyklą, ar turi draugų, ar moka kalbą. Tačiau vien ta aplinkybė, jog vaikams yra suteiktas gyvenamasis būstas ir yra patenkinti būtinieji vaikų poreikiai nesudaro pagrindo spręsti, kad vaikai yra visiškai prisitaikę prie naujos aplinkos.
Teismas, spręsdamas dėl šių išimčių taikymo, turi vadovautis vaiko interesų prioriteto principu.
Lietuvos teismų praktika Hagos konvencijos bylose
Lietuvos teismai, nagrinėdami Hagos konvencijos bylas, vadovaujasi vaiko interesų prioriteto principu ir stengiasi užtikrinti greitą ir efektyvų vaiko teisių apsaugą. Tačiau Lietuvos teismų praktikoje pasitaiko įvairių situacijų, kurios reikalauja atidaus ir individualaus vertinimo.
Pavyzdžiui, vienoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad prašymas grąžinti vaikus sprendžiamas atsižvelgdama į Hagos konvencijoje įtvirtintus tikslus bei vaikų interesus, kuriems suteikta apsauga. Anot teisėjų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme motina nekėlė klausimo dėl vaikų nuomonės išklausymo tikslingumo ir tik pateikusi atskirąjį skundą teigia, kad vaiko teisių specialistai netinkamai išsiaiškino vaikų poziciją, nes vaikai, jos teigimu, nenori grįžti į JK. Tačiau, teismo teigimu, motina galėjo teismo prašyti įpareigoti specialistus atlikti pakartotinį nuomonės išklausymą arba inicijuoti vaikų išklausymą teismo posėdyje.
Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas patenkino tėvo prašymą ir leido vaikus grąžinti į JK. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra JK, vaikai gimė bei augo JK, tėvai 13 metų gyveno JK, nuomojosi būstą, tėvas JK turi nuolatinį darbą. „Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tėvo ir motinos paaiškinimus, taip pat byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad nepilnamečiai vaikai buvo išvežti bei atitinkamai šiuo metu laikomi Lietuvoje neteisėtai, t. y. nesant tėvo sutikimo tokiam nepilnamečių vaikų išvežimui bei laikymui Lietuvoje, dėl ko buvo pažeistos jo globos teisės“, - nurodė pirmosios instancijos teismas.
Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos teismai, nagrinėdami Hagos konvencijos bylas, atidžiai vertina visas aplinkybes ir stengiasi priimti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų vaiko interesus.
Vaiko nuomonės išklausymas
Vaiko nuomonės išklausymas yra vienas svarbiausių aspektų nagrinėjant šeimos bylas, įskaitant ir Hagos konvencijos bylas. CPK 380 straipsnis numato, kad teismas privalo išklausyti vaiko, kuris gali išreikšti savo nuomonę, nuomonę. Teismas, vertindamas vaiko nuomonę, turi atsižvelgti į vaiko amžių ir jo brandumą. Vaiko nuomonė taip pat turi būti vertinama jo interesų atžvilgiu. Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, ar vaiko nuomonė atitinka jo interesus ir ar ji nėra paveikta kitų asmenų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko norams turi būti skiriamas didelis dėmesys, tačiau vaiko noras nėra absoliutus ir teismas gali į jį neatsižvelgti, kai vaiko noras prieštarauja vaiko interesams.
Vaiko teisių apsaugos institucijų dalyvavimas
Vaiko teisių apsaugos institucijos turi teisę dalyvauti šeimos bylose, įskaitant ir Hagos konvencijos bylas. CPK 49 straipsnis numato, kad vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę įstoti į bylą savo iniciatyva arba būti įtraukta į bylą teismo iniciatyva, siekiant apginti vaiko teises ir interesus.
Vaiko teisių apsaugos institucija, dalyvaudama byloje, turi teisę teikti teismui išvadas dėl ginčo, rinkti įrodymus, apklausti liudytojus ir atlikti kitus procesinius veiksmus. Teismo išvada dėl ginčo teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas gali į ją neatsižvelgti, jeigu ji prieštarauja vaiko interesams.
Teismo aktyvumas renkant įrodymus
Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi būti aktyvus renkant įrodymus. CPK 376 straipsnis numato, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu šalių pateiktų duomenų nepakanka bylai išspręsti teisingai.
Teismo aktyvumas renkant įrodymus yra ypač svarbus Hagos konvencijos bylose, kuriose dažnai sprendžiami vaiko teisių ir interesų apsaugos klausimai. Teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su vaiko išvežimu ar laikymu kitoje valstybėje, ir įvertinti, ar vaiko grąžinimas atitiktų jo interesus.
Teismo nešališkumas
Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo būti nešališkas. Teismo nešališkumas reiškia, kad teismas neturi būti suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi teikti pirmenybės vienai iš šalių.
Teismo nešališkumas yra ypač svarbus Hagos konvencijos bylose, kuriose dažnai sprendžiami sudėtingi ir emociškai įkrauti klausimai. Teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi užtikrinti, kad visos šalys turėtų vienodas galimybes pateikti savo argumentus ir įrodymus.
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Šeimos bylose, įskaitant ir Hagos konvencijos bylas, yra skatinami alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, tokie kaip mediacija. Mediacija yra procesas, kuriame neutralus trečiasis asmuo (mediatorius) padeda šalims susitarti dėl ginčo sprendimo.
Mediacija gali būti ypač naudinga šeimos bylose, nes ji leidžia šalims rasti abipusiai priimtiną sprendimą ir išsaugoti gerus santykius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
