Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis gali atnešti ir naujų iššūkių, tarp kurių - miego sutrikimai. Nors miego sutrikimai yra dažni nėštumo metu, svarbu suprasti, kad bet koks motinos vartojamas medikamentas gali turėti įtakos vaisiui. Todėl skiriant bet kokius vaistus miego kokybei pagerinti, būtina atidžiai įvertinti jų riziką ir naudą tiek motinai, tiek vaisiui.
Pirminės ir antrinės nemigos gydymo strategijos apima kognityvinę elgesio terapiją ir farmakologinį gydymą, o antrinės - psichinių ir (arba) medicininių sutrikimų gydymą. Ilgai trunkantys miego sutrikimai nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims didina naujų ar pasikartojančių nuotaikos sutrikimų riziką, yra siejami su pailgėjusia gimdymo trukme, didesne priešlaikinio gimdymo rizika bei didina cezario pjūvio atlikimo pirmagimio besilaukiančioms nėščioms moterims tikimybę.
Dažniausi miego sutrikimai nėščiosioms yra nemiga (pirminė ir antrinė), neramių kojų sindromas (NKS) ir narkolepsija. NKS sergantys pacientai skundžiasi nemaloniu pojūčiu, kuris kelia didžiulį norą judinti kojas. Šis noras paprastai sustiprėja naktį ir ilsintis. NKS yra susijęs su dopamino metabolizmo disfunkcija centrinėje nervų sistemoje, kurią nėštumo metu gali sukelti geležies trūkumas serume, folio rūgšties trūkumas ir hormonų, tokių kaip estradiolis, poveikis. Daugeliui moterų NKS išnyksta po gimdymo.
Narkolepsija - tai klinikinis sindromas, kuriam būdingas mieguistumas dieną, pasireiškiantis dėl nefunkcionalaus perėjimo tarp miego stadijų, dažnai lydimas katapleksijos, hipnagoginių haliucinacijų ir miego paralyžiaus. Pastebėta, kad iki nėštumo buvusi narkolepsija neretai pablogėja pastojus. Nėščios moterys, sergančios narkolepsija, turi didesnę anemijos ir gliukozės toleravimo sutrikimo išsivystymo riziką.
Miegą gerinančių vaistų skyrimas nėščiosioms reikalauja ypatingo atsargumo.
Toliau aptariami farmakologiniai preparatai ir jų poveikis perinataliniu laikotarpiu, atsižvelgiant į miego sutrikimus, kuriems jie skirti gydyti.
Benzodiazepinai veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį poveikį. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką, kas susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo ir pažintinių funkcijų sutrikimo rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad jie nėra teratogeniški. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
HBRA, dar vadinami Z vaistais, yra dažniausiai skiriami migdomieji vaistai. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie veikia panašiai, trumpina užmigimo laiką ir gerina miego kokybę. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė. HBRA pereina placentos barjerą, tačiau, vartojami terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai didelės zolpidemo dozės pirmąjį nėštumo trimestrą sukėlė nervinio vamzdelio defektus. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę ir yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais.
Antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), mirtazapinas, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas mažomis dozėmis naudojami sutrikus miegui dėl jų antihistaminerginio poveikio. Mirtazapinas dažnai naudojamas gydant depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu. Trazodonas, nors iš pradžių sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką.

Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau šiuos rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų rizika naujagimiams, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Antidepresantų vartojimas nėštumo metu gali būti siejamas su trumpalaikiu neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas.
Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Nors kai kurie antipsichoziniai vaistai pasižymi raminamuoju poveikiu ir gali būti naudingi gydant psichozę bei nuotaikos sutrikimus, dėl galimų nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti, jei pagrindinė indikacija yra nemiga. Naujausi tyrimai rodo, kad kai kuriuos antros kartos antipsichozinius vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu, nenustatytas ryšys su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. Vis dėlto JAV federalinė vaistų administracija yra paskelbusi įspėjimą dėl šios vaistų klasės, susijusio su naujagimių abstinencijos ir ekstrapiramidiniais simptomais.
Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis cirkadinį ritmą. Nors jis gaminamas ir placentoje, apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų, o tyrimų rezultatai prieštaringi.
Difenhidraminas ir hidroksizinas plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug saugumo tyrimų. Kai kurie tyrimai rodo, kad šie vaistai gali pagerinti miego trukmę ir efektyvumą, sumažinti depresijos simptomus. Nors viename tyrime buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu, kiti tyrimai nenustatė reikšmingų sąsajų su apsigimimais.
Dopamino agonistai, tokie kaip pramipeksolis, ropinirolis ir rotigotinis, laikomi pirmo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas, kai simptomai pasireiškia vakarais arba prieš miegą. Literatūros apie farmakologinį NKS gydymą nėštumo metu yra nedaug. Ekspertų darbo grupė rekomenduoja įvertinti dopamino agonistų vartojimo rizikos ir naudos santykį. Nors yra daugiau įrodymų apie neskalsių dopamino agonistų veiksmingumą, palyginti su karbidopa-levodopa, daugiau saugumo duomenų yra apie karbidopa-levodopa vartojimą nėštumo metu. Registruoti karbidopa-levodopos vartojimo atvejai nėštumo metu neparodė didelių malformacijų ar kitų nepageidaujamų reiškinių. Dėl galimo neigiamo poveikio kaulų vystymuisi derėtų vengti levodopos ir benserazido derinio. Skalsių dopamino agonistų rekomenduojama vengti dėl jų fibrozinių reakcijų potencialo.

tags: #antidepresantai #nestumo #metu