Vitamino D svarba kūdikiams: kada ir kaip duoti?
Vitamino D trūkumas gali turėti labai rimtas sveikatos pasekmes: vystymosi sutrikimus, rachitą, silpnėja raumenys, imunitetas. Tai viena iš priežasčių, kodėl vienam kūdikiui rachito profilaktikai yra veiksminga viena vitamino D dozė, o kitam - kita. Lietuvoje saulės mažai, o vitaminu D vitaminizuoto pieno, sulčių irgi nėra. O tų maisto produktų, kuriuose natūraliai yra vitamino D, šalies vaikai suvalgo mažai, pvz., riebios žuvies arba masiškai nevartoja rekomenduojamų žuvų taukų. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad vaikai reguliariai gautų reikiamą vitamino D kiekį iš įvairių šaltinių.
Vitamino D nauda vaikams
Vitamino D yra viena svarbiausių maistinių medžiagų, reikalingų sveikam vaikų vystymuisi. Jis ne tik padeda užtikrinti stiprius kaulus ir dantis, bet taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant stiprią imuninę sistemą bei normalią raumenų funkciją. Šis vitaminas ne mažiau svarbus ir nervų sistemai. Vaikų organizmui būtinas pakankamas vitamino D kiekis nuo pat ankstyvos vaikystės, nes jo trūkumas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.
Skeleto ir kaulų vystymasis
Pagrindinė vitamino D funkcija yra padėti organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą, du svarbiausius mineralus, reikalingus sveikam kaulų ir dantų augimui. Vaikystėje, kai kaulų augimas yra ypač spartus, pakankamas vitamino D kiekis užtikrina, kad vaiko kaulai stiprėtų ir vystytųsi tinkamai. Trūkstant vitamino D, kalcio įsisavinimas sumažėja, o tai gali lemti rachitą - ligą, kai kaulai tampa silpni, deformuojasi, ypač kojose. Todėl vitaminas D yra būtinas kaulų stiprinimui ir siekiant išvengti kaulų problemų vaikystėje.
Imuninės sistemos stiprinimas
Vitaminas D taip pat svarbus vaikų imuninės sistemos veiklai. Jis padeda organizmui kovoti su infekcijomis, didina atsparumą virusams ir bakterijoms. Vaikai, kurių organizme yra pakankamai vitamino D, yra mažiau linkę sirgti kvėpavimo takų infekcijomis. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai infekcijos pasireiškia dažniau. Taigi, reguliarus vitamino D vartojimas gali padėti apsaugoti vaikus nuo dažnų ligų.
Raumenų ir nervų sistemos funkcijos palaikymas
Šis vitaminas taip pat turi svarbią reikšmę raumenų ir nervų sistemoms. Vitaminas D padeda užtikrinti, kad raumenys veiktų efektyviai, o tai ypač svarbu augantiems vaikams, kurie nuolat aktyviai juda, mokosi naujų motorinių įgūdžių ir stiprina savo fizinį gebėjimus. Tinkamas vitamino D kiekis padeda išvengti raumenų silpnumo ir spazmų, kurie gali atsirasti dėl šio vitamino trūkumo.
Smegenų vystymasis
Vitaminas D gali turėti įtakos vaikų kognityviniam vystymuisi bei vaikų nuotaikai. Vaikai, gaunantys pakankamai vitamino D, gali būti atsparesni emociniams sutrikimams, tokiems kaip depresija, ypač paauglystėjė. Be to, pakankamas vitamino D kiekis gali būti susijęs su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis, tokiomis kaip atmintis ir mokymasis.
Vitamino D šaltiniai
Vitamino D organizmas sugeba pasigaminti pats, jo gamyba vyksta odoje veikiant saulės spinduliams. Tačiau mūsų klimato sąlygomis jo daug kam trūksta. Didžioji dalis vitamino D pasigaminama natūraliai mažyliui vasarą būnant saulėje, tačiau šio vitamino yra vos keliuose produktuose, todėl iš maisto jo gauti sunku. Mažyliai, nevalgantys vitamino D turinčių produktų (pavyzdžiui, riebios žuvies, kiaušinių) arba juo praturtintų gaminių (pusryčių dribsnių, pieno ar kitų gėrimų), rizikuoja negauti pakankamai vitamino D. Patenkinti vitamino D poreikį maistu yra labai sunku.
Saulės šviesa
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip žmogaus organizmas sintetina vitaminą D, yra saulės spindulių poveikis odai. Kai ultravioletiniai B (UVB) spinduliai patenka ant odos, organizmas pradeda gaminti vitaminą D. Saulėje pabuvus 10 min nuogu kūnu arba 30 min. atviromis rankomis, kojomis ir veidu, arba 2 val., jeigu atviras tik veidas, kad pasigamintumėte savaitės vit D dozę. Tačiau svarbu atsiminti, kad apsauginiai kremai sulaiko ir atspindi ultravioletinius spindulius, kurie veikia odą ir taip stabdo joje vitamino D gaminimosi pradžią. Jei mama mano, kad tuo metu yra reikalingi nuo saulės odą apsaugantys kremai - jais galima ištepti vaiko odą po to, kai jis 10-30 min. lauke pabus neišteptas. Odos ištepimas saugančiais kremais nereiškia, kad vaikas gali ir turi „kepti“ neribotą laiką saulėje.
Maistas
Apie 10-20% reikiamos vitamino D normos gaunama su maistu. Gausiausiai jo yra riebiose žuvies rūšyse (lašišoje, skumbrėje, silkėje, upėtakyje, tune), ikruose, žuvies taukuose, kiek mažiau jautienos kepenyse, kiaulienoje, kiaušinio trynyje, kai kuriuose grybuose, pieno produktuose. Vitamino D kiekis maisto produktuose labai priklauso nuo sezono, saulėtų dienų skaičiaus, ūkininkavimo būdo. Gaminkite įvairius riebios žuvies pyragus, lašišos ir brokolių apkepą. Paragaukite skrudintos duonos su skumbrės užtepėle ar sardinėmis.
Maisto papildai
Tais atvejais, kai organizmas vitamino D dėl saulės trūkumo pagamina nepakankamai, rekomenduojama naudoti vitamino D papildus. Didžiosios Britanijos The National Institute for Health and Clinical Excellence (NICE) rekomenduoja nėščioms ir žindyvėms vartoti 10 mikrogramų (arba 400 vienetų) vitamino D papildomai kasdien, o sveikatos priežiūros darbuotojai turi informuoti visas nėščiasias apie vitamino D svarbą jų pačių ir būsimai kūdikio sveikatai. Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje). Žindomiems kūdikiams rekomenduojama vartoti vitamino D lašiukus profilaktiškai, kadangi motinos piene jo yra labai nedaug. Mišinėliu maitinamiems kūdikiams papildomai vitaminas D skiriamas atsižvelgiant į mišinėlio sudėtį - kai kuriuose mišinukuose yra papildomai pridėta vitamino D. Geriausi vitaminai paaugliams turintys vitamino D yra žuvų taukai. O ypač menkių kepenų aliejus, kadangi pastarasis yra labai koncentruotas šio vitamino šaltinis.
Kada ir kaip duoti vitamino D kūdikiams?
Dažniausiai laiku gimę kūdikiai, kurių motinos turėjo pakankamas vitamino D atsargas, turi jo pakankamai ir būdami saulės šviesoje gali toliau gamintis jo odoje vykstančių procesų metu. Norint užtikrinti, kad kūdikis gimtų su geromis vitamino D atsargomis, yra svarbu nėštumo metu pasirūpinti, kad motinos vitamino D atsargos būtų gausios. Kūdikiai motinų, kurios laikėsi šių rekomendacijų, turėtų pradėti vartoti vitamino D papildus nuo 6 mėnesių (multivitaminų sudėtyje).
Gimusieji vasarą, jei jų motinos nevengė kūno parodyti saulėje ir tai darė tuomet, kai mūsų klimatinėje zonoje buvo įmanoma, naujagimiai gimsta su didesnėmis vitamino D atsargomis. Žindančioms irgi pravartu parodyti kūną saulei. Kiekvienas apnuogintas mažylis prie tiesioginių ar išsklaidytų saulės spindulių (tai yra, kai saulė yra už debesėlio) turi būti pratinamas saikingai, pvz., vieną dieną apie 3 min. ant galvos uždėjus plačiabrylę kepurę, kitą dieną 5 min., dar po paros kitos 10 min. Nuolatos saulei turėtų būti atvertos rankos ir kojos (suprantama - ne tik delnai ar pėdos). Buvimas saulėje (apie 10 min. per dieną) irgi padeda gaminti vitaminą D organizme.
Vitamino D lašiukai 500-1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausia yra stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Vitaminą D vaikui reikėtų duoti iki 1,5 metų. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Nuo 1,5 metų svarbu užtikrinti, kad vaiko racione būtų pakankamai vitamino D turinčių produktų (žuvies, pieno ir pieno produktų, kiaušinių), bei skatinti kuo ilgesnį buvimą lauke.
1 - 2 lašeliai daugelio Lietuvoje parduodamų vitamino D aliejinių tirpalų. Žindant vitaminas D3 yra įlašinamas į nedidelį, pvz., 10-20 ml nutraukto pieno kiekį ir kūdikiui sugirdomas. Lygiai taip pat elgiamasi ir maitinant pieno mišiniais. Lašinama į tokį maisto kiekį, kurį, manoma, mažylis suvalgys.
Kūdikiams iki 2 metų vitaminą D rekomenduojama vartoti ištisus metus, dozę koreguojant priklausomai nuo metų laiko ir laike praleidžiamo laiko lauke.
Vitamino D trūkumo požymiai ir diagnostika
Vitamino D trūkumas gali turėti rimtų pasekmių vaikų sveikatai, todėl svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali signalizuoti apie šio vitamino stygių organizme. Vienas iš pirmųjų vitamino D trūkumo požymių yra nuovargis ir sumažėjęs energijos lygis. Vaikai gali tapti labiau pavargę nei įprastai, jaustis silpni ir mieguisti, net jei miega pakankamai valandų. Raumenų ir kaulų skausmai yra dar vienas dažnas vitamino D trūkumo požymis. Kadangi vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį, jo trūkumas gali lemti kalcio stygių kauluose, dėl ko jie tampa silpni. Vaikai gali skųstis nuolatiniu skausmu kojose, nugaroje ar kitose kūno dalyse. Taip pat gali pasireikšti ir raumenų silpnumas.
Vitamino D trūkumas gali susilpninti vaiko imuninę sistemą, todėl vaikai tampa labiau pažeidžiami įvairioms infekcijoms. Vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant imuninės sistemos atsaką į virusus ir bakterijas, todėl jo trūkumas gali padidinti riziką sirgti peršalimo ligomis, gripu ir kitomis infekcijomis. Tad jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, tai gali būti ženklas, kad jo organizme trūksta vitamino D.
Vitamino D trūkumas gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir psichinei vaikų būklei. Žemas vitamino D lygis gali būti susijęs su depresijos simptomais, nuotaikų svyravimais ir padidėjusiu dirglumu. Vaikai gali tapti labiau neramūs, irzlūs, juos slegia prasta nuotaika, o tai gali paveikti jų socialinę sąveiką bei mokymosi procesą.
Vartojant vitaminą D organizme susidaro 2 vitamino D formos: nestabili, kuri dalyvauja medžiagų apykaitoje, ir stabili - atspindinti vitamino D atsargas organizme. Stabili vitamino D forma atspindi jo atsargas organizme ir yra laboratoriniu būdu nustatoma. Tyrimas objektyvus, atliekamas paėmus kraują iš pirštuko. Už tyrimo atlikimą moka patys tėvai - valstybė nekompensuoja tyrimo atlikimo kaštų. Tai pats tiksliausias tyrimo metodas, leidžiantis spręsti, kokią vitamino D3 dozę skirti rachito profilaktikai ar gydymui. Kiti tyrimai, pvz., kalcio nustatymas kraujyje ar šlapime - nėra tikslūs, nes kalcio apykaitą reguliuoja ir kiti veiksniai.
Vitamino D perdozavimas
Nors vitamino D trūkumas vaikams atsiranda žymiai dažniau nei perteklius, ilgą laiką vartojant didelę gydomąją dozę galimas ir perdozavimas, kadangi vitaminas D kaupiasi kūno riebaluose ir nereikalingas kiekis nėra pašalinamas. Vitamino D perdozavimas yra ne mažiau pavojingas nei trūkumas. Perdozavimas gali sukelti hiperkalcemiją - kalcio kiekio padidėjimą kraujyje, o tai gali sukelti daugybę nemalonių simptomų ir sveikatos problemų. Vieni iš pagrindinių perdozavimo simptomų yra pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, troškulys, dažnas šlapinimasis, silpnumas ir nuovargis. Vaikams taip pat gali pasireikšti galvos skausmai, raumenų skausmai ar mėšlungis. Ilgalaikė hiperkalcemija gali pažeisti inkstus, nes per didelis kalcio kiekis gali kauptis inkstuose ir sukelti inkstų akmenis ar net inkstų nepakankamumą. Todėl labai svarbu atsargiai dozuoti vitaminą D ir vartojant papildus visada laikytis gydytojo ar vaistininko rekomendacijų.
Drėgnų padukų ir delniukų priežastis yra ne viena. Viena iš jų: padukai ir delniukai vienu ar keliais sluoksniais „supakuoti“ į drabužėlius, plius kojinaitės ir pan. Kita priežastis: aplinkoje šilta. Dar viena priežastis - vegetacinis kūdikio, vaiko jautrumas. Prakaitavimas yra normalus reiškinys. Prakaitą išskiria prakaito liaukos, išsidėsčiusios visame kūne. Prakaitavimas kūnui padeda apsiginti nuo šilumos pertekliaus. Pakilus aplinkos temperatūrai ir susijaudinus prakaituojama labiau. Prakaitavimą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Kitiems žodžiais tariant, jautrios, labilios sistemos, greitai susijaudinantys bet kurio amžiaus žmonės prakaituoja gausiau ir greičiau. Prakaituodamas kūnas atiduoda perteklinę šiluma, t.y. perdėm aprengto mažylio kūnas nuo šilumos pertekliaus ginasi prakaitavimu. Taip pat žrIki metukų mes bijome rachito, kad kauliukai augs ir jie iškryps, bet juk vaikai auga iki 18 metų, ir kaulams reikia toliau vitamino D ir kalcio. O jo paprastai vyresni vaikai nebegauna.
Gydytojo skirta vitamino D dozė negali būti pakeista jokiais papildais, tarp jų ir žuvų taukais. Gydytojas paros vitamino D dozę apskaičiuoja taip: jo skirta vitamino D dozė plius papildo, pvz., žuvų taukų rekomenduojamame kiekyje esantis vitamino D kiekis. Kol kas šalyje nėra papildo, kuriame būtų visiems kūdikiams reikiama vitamino D paros dozė.
Vaikų regėjimą profilaktiškai reikia tikrinti kasmet
Akių klinikos „Lirema“ vyriausioji gydytoja, oftalmologė Lilija Socevičienė teigia, kad intensyviam regos silpimui kelią galima užkirsti anksti pastebėjus akių funkcijos pakitimus. Būtina kasmet atidžiai tikrinti vaikų regą, o esant bent menkiausiems pakitimams - siųsti konsultacijai akių ligų specialistams. Deja, nuolat susiduriame su užleistų ir įsisenėjusių akių ligų atvejais, kuomet prireikia net chirurginių operacijų. Tėveliai turėtų žinoti, kad iki šešerių metų dar galima diagnozuoti ir sustabdyti daugelio akių ligų progresavimą, o vėliau - daug sunkiau. Dėl to profilaktinės patikros yra būtinos norint užkirsti kelią įvairiems negalavimams.
Moksliniai tyrimai patvirtino faktą, kad vaikams aktyviai laiką leidžiant lauke, o ne prie kompiuterio, sumažėja trumparegystės rizika.
Jei perskaitę šį straipsnį vis tiek nerimaujate, kad jūsų vaikas negauna pakankamai vitamino D, kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
