Šiandienos vaikams mokymasis turi būti įtraukiantis ir interaktyvus. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias kūrybines veiklas, skirtas vaikams tyrinėti augalų pasaulį, skatinant jų smalsumą, meninius gebėjimus ir gamtamokslines žinias.
Vaikai, tyrinėdami gamtą, atranda naujas ir jau pažįstamas spalvas. Mokymosi procese svarbu skatinti vaikus lyginti ir aptarti spalvų atspalvius, domėtis, kaip maišant spalvas susidaro naujos. Svarbu, kad vaikai sužinotų, kas yra šiltos ir šaltos spalvos, ir išbandytų priemones, kurios labiausiai tinka jų nuotaikai ar sumanymui atvaizduoti. Vaikai turėtų samprotauti apie pastebėtas aplinkos savybes ir požymius (spalvotas ar nespalvotas, kokie vyrauja atspalviai).
Stebimi pasiekimai turėtų atspindėti vaiko gebėjimą žaisdamas, patirdamas pojūčius, tyrinėti gamtos objektus bei pastebėti ryškiausius jų požymius, panašumus ir skirtumus. Svarbu, kad vaikas lygintų objektus, juos grupuotų ir drąsiai eksperimentuotų, kurtų savarankiškai, siūlytų savo idėjas.
Veiklose vaikams siūloma aptarti spalvas, pasakoti, kuri spalva yra mėgstamiausia. Galima žaisti žaidimą „Spalvotas parašiutas“, skaičiuoti nuo vieno iki dešimties ir nuo dešimties iki vieno. Vaikams svarbu priskirti spalvoms jų pavadinimus, akcentuoti pirmąsias spalvų pavadinimų raides. Stebint, kaip keičiasi spalvų atspalviai nuo tamsiausio iki šviesiausio, bei kaip, glaudžiant vieną prie kitos skaidrias plokšteles, keičiasi spalvos, vaikams bus pasiūlyta patiems sukurti atspalvius, naudojant skaidrias spalvotas plėveles.
„Atrask naują spalvą“
Vaikai gauna skirtingų spalvų skaidrias plokšteles. Dėdami vieną ant kitos, stebi, kokia nauja spalva atsiranda. Aptaria: Kokias dvi spalvas sudėjome? Kokia spalva gavosi? Susiskirstome į komandas pagal vaikų pasirinkimą. Viena komanda kurs vitražus - maišydami spalvotus lakštus išgaus naujas spalvas ir atspalvius. Darbai atliekami remiantis STEAM metodika. Vaikai gauna lenteles, kuriose nurodyta, kokias spalvas maišant gaunamos kitos spalvos.

Augalų spalvos gali būti panaudotos ir paprastai spalvinant ant akvarelinio popieriaus lapo. Tai gali būti puiki veikla gamtoje. Pavyzdžiui, vaikai gali prisipiešti apskritimų ir visą likusį plotą spalvinti, naudodami įvairius augalus. Kai viskas išdžiūsta, pagaliukais su vata, pamirkytais citrinos rūgšties tirpale, galima piešti vaikų jau pažįstamas raides.
Pojūčių integracija: kvapas ir tekstūra
Pridėjus natūralių dažiklių (pvz., burokėlių, špinatų, morkų), vaikai ne tik matys spalvą, bet ir jaus kvapą ar tekstūrą. Vaikai jau puikiai geba suvokti, kad maišydami spalvas gali sukurti naujas spalvas ir atspalvius. Provokacinėse erdvėse tyrinėjimui galima pastatyti indelius su spalvotu vandeniu. Mažiesiems labai patinka toks žaidimas, tačiau, žinoma, reikia paaiškinti, kad po kiekvieno indo ištraukimo jį būtina nuvalyti. Jei norite ilgalaikio tyrinėjimo, labai tinka skaidrios plokštelės.

Vaikai gali iškelti klausimą: „Ar spalvos gali būti valgomos ir sveikos?“ Jie sugalvos tyrimo tikslus ir uždavinius, kaip tai išsiaiškinti. Per savaitę reikės atrasti kuo daugiau valgomų ir sveikų spalvų. Užsirašys pagrindines mintis: kaip galima paragauti spalvų, kurios būtų sveikos? Kokios spalvos slepiasi maisto produktuose? Norint ieškoti spalvų maisto produktuose, reikia pradėti nuo susipažinimo su maisto produktais ir sveiko maisto piramide.
Vaisius ir daržoves vaikai suskirstys į pogrupius. Jie kurs „sveiko maisto restoraną“, kur galės pirkti bilietus, įvardindami raides. Tie, kurie moka raidyną, skaitys skiemenis ir žodžius. Siektinas tikslas: susipažinti ir išmokti grupuoti daržoves, vaisius, uogas; išgirsti pirmąsias jų pavadinimų raides; akcentuoti spalvas ir atspalvius.
Vaikai pažiūrės edukacinį filmuką apie sveiką maistą. Vėliau atliks tyrimą, kuri daržovė, vaisius ar uoga dažo ryškiausiai. Jie bus suskirstyti į komandas ir tirs atskiras maisto grupes: daržoves, vaisius ir uogas. Ant mažų lapelių bandys išgauti spalvą ir išrinkti labiausiai dažantį produktą. Tyrimą vaikai galės tęsti namuose - radę daugiau spalvų, galės atsinešti į klasę.
Vaikai kurs sumuštinio receptą „Skaniausių spalvų sumuštinis“. Kulinarijos veiklos metu jie susipažins su higienos įgūdžiais ir sužinos, kaip pasiruošti gaminti maistą. Tada turės išsirinkti penkis maisto produktus ir pagaminti salotas arba sumuštinį. Naudoti maisto produktai bus užrašomi į lapą, o pasigaminę vaikai įvertins, kuri spalva jų receptuose yra skaniausia, ir ją pažymės.

Vaikai gali susipažinti su Giuseppe Arcimboldo darbais. Jie pamatys kurtus portretus iš vaisių ir daržovių. Vaikai aptars, ką joms reiškia spalvos ir ar jos gali pakelti nuotaiką. Diskutuos, kaip žmonės piešė, kai nebuvo dažų. Naudos gamtoje surinktus augalus, pagaliukus, akmenukus ir bandys išgauti įvairias spalvas. Kad spalvų būtų daugiau, mokytoja gali atnešti spalvotų gėlių. Augalus suskirstys pagal spalvas ir atras, kad kiekvienas augalas turi savo dažus, kuriais galima piešti.
Stebės, kaip džiūstant dažams, kinta spalvos ir keičiasi piešinys. Ant piešinio, padedant mokytojai, užrašys spalvų pavadinimus. Ant išgautų spalvų fono pieš arba klijuos gėles.
Vaikai susipažins su šaltomis ir šiltomis spalvomis. Analizuos, kodėl vienos spalvos vadinamos šaltomis, o kitos - šiltomis. Pirma komanda pasirinks šiltas arba šaltas spalvas ir kurs raidyną. Išgautus spalvų atspalvius apibarstys druska ir stebės cheminę reakciją - kaip akvarelė reaguoja su druska. Kita komanda pritaikys liejimo techniką, liejant spalvas su pienu.
Vaikams duodamas stebėjimo lapas su apskritimu ir šonuose nupieštais burbuliukais. Kiekvienas vaikas supažindinamas su seka ir paprašomas iš tam tikrų spalvų (priklauso nuo to, kokių saldainių turite) sudaryti seką bei nuspalvinti ją stebėjimo lape. Tuomet, sukūrus schemą, ant lentos surašomos priemonės, kurias vaikai turi pasiimti ir pasiruošti tyrimui (mažiesiems visuomet šone nupiešiama priemonės piktograma ir aptariama žodžių reikšmė). Reikės: plastikinės lėkštės, mažo stiklainio su vandeniu, spalvotų saldainių. Pagal schemą vaikai lėkštėje išdėlioja saldainius, atsargiai užpila vandeniu ir stebi procesą. Po stebėjimo aptariama tyrimo eiga: kas pavyko, o kas ne.

Rudeninius lapus galima atnešti į grupę ir aptarti, kokių spalvų juose galima rasti. Susipažįstama su keliais naujais atspalviais, kaip kaštoninė, bordo, alyvinė. Tuomet vaikams duodami lapų trafaretėliai, tampomo popieriaus gabaliukai ir vanduo su teptuku. Vaikai pasirenka norimas spalvas, sušlapina trafaretą ir priglaudžia tampomo popieriaus gabaliukus.
Spalvotos manų kruopos
Veiklai atlikti reikės manų kruopų ir spalvotų kreidelių. Sutarkuokite kreideles ir sumaišykite su manų kruopomis. Pasigaminkite keletą spalvų ir sudėkite į patogius indelius. Vaikui duokite stiklinį indą, kuris užsisuktų bei šaukštelį. Reikia parodyti, kaip lėtai pilti, kad spalvos nesusilietų, ir leisti vaikams tai atlikti patiems.
Daržovės yra ne tik sveikos, gardžios ir be galo naudingos, bet gali būti puikiai panaudojamos vaikų kūrybiškumui skatinti. Vaikai gali tyrinėti augalų dalis, ieškoti žiedadulkių, žiūrėti edukacinį filmą, kaip bitės gamina medų.
Mažiausias pasaulyje augalas yra plūdena - lyg maži žali burbuliukai. Vaikams pristatomi didžiausi ir mažiausi augalai, parodomos nuotraukos ir aptariama, kuriose pasaulio šalyse jie auga. Siūloma pasigaminti savo mažiausių augalų sodą. Jums reikės stiklių indelių, aliejaus, spalvoto pieno (nudažykite pieną maistiniais dažais), pipetės.
Pienės yra nuostabios gėlės ir su jomis galima atlikti daug eksperimentų, tyrinėjimų. Vieną iš eksperimentų galima pasidaryti prisiskynus nužydėjusių, bet dar neišsiskleidusių pūkais pienių. Su vaikais jais užverkite ant vėlutės ir pritvirtinkite prie lego kaladėlių. Palikite ant palangės sausai - vos tik pumpurai pradės žiūrėti, ims ir išsiskleis.

Pertrauką galima paįvairinti, sukuriant erdvę, kur vaikai galėtų pasidaryti arbatos ir skaityti knygas. Suteikite progą patiems vaikams pilstyti arbatą, pasigardinti cukrumi ir prie arbatos skaityti knygeles, vartyti, dalintis istorijomis.
Pavasarį visi turi atliekamų sėkloms sodinti indelių, todėl juos galima panaudoti skaičiavimui. Surašykite vaikams uždavinius ir leiskite skaičiuoti.
Tyrinėjant sėklas, būtina padaryti kampelius su didžiausiomis ir mažiausiomis sėklomis, kurias tik galite rasti. Vaikams tikrai įdomu pamatyti kitokias sėklas.
Pokalbį apie augmenijos trapumą mokytoja gali pravedti klasėje, pateikdama tokius klausimus: ar gėlės juda, ar jos moka šokti, ką dar daro gėlės mums, ar augalai gali gydyti? Vaikai gali pasižiūrėti edukacinį filmuką, kaip gėlės juda pagal saulės šviesą, kaip auga. Pamatyti, kaip auga įvairūs augalai, vaikai yra vedami į pievas, šiltnamį. Šiltnamyje gali apžiūrėti augančius prieskoninius augalus, taip pat pomidorus, agurkus, paprikas, salotas, ridikėlius, svogūnus. Šiame projekte vaikai tyrinėjo žirnių augimo ciklą. Vaikai galėjo matyti žirnio augimo ciklą kortelėse ir gyvai.
Lauke vaikams galima priskinti pienių ir papasakoti apie jų naudą organizmui. Savo stebėjimo lapuose vaikai gali prisiklijuoti pienės nuotrauką, užrašyti jos pavadinimą. Kiekvienas vaikas turi liniuotę ir išmatuoja pienės aukštį. Jei yra proga, galima paragauti ir pienių medaus. Vienas sveikiausių augalų yra dilgėlė. Vaikams įdomu, kur jos auga, kaip gali nudilginti ir kam naudojamos jų gydomosios savybės, ką galima padaryti iš dilgėlių.
Kitos veiklos metu vaikai gali kurti ir pasigaminti iš prieskoninių žolelių bei citrusinių vaisių, uogų arbatas. Tačiau pirmiausia jie turėtų atlikti tiriamuosius veiksmus - ištirti kvapą, įsivaizduoti, kuri arbata yra skaniausia, ir kokie skoniai dera tarpusavyje, tik tuomet patiems susikurti receptą. Kad vaikams būtų lengviau, ant kiekvieno augalo užrašykite augalo pavadinimą, kurį vaikai galėtų nurašyti, perskaityti. Tuomet leiskite vaikams savo idėjas realizuoti ir sudėti norimas žoleles į puodelius, pagardinti citrusiniais vaisiais ar imbieru. Suaugęs žmogus turėtų užpilti karštu vandeniu ir papasakoti, kad karštas vanduo gali nudeginti, todėl reikia elgtis atsargiai.
Vaikas projekte: kūrybiškai pažvelgs į receptų kūrimą, remiantis turima patirtimi derins skonius. Sužinos ir išmoks naujų žodžių, augalų pavadinimų. Veikdamas kartu su kitais vaikais, mokysis laukti savo eilėje, paprašys paduoti reikiamas žoleles. Suvokdamas, kad arbata karšta, atsargiai elgsis prie stalo.
Vaikai gali pabandyti įsivaizduoti ir susigalvoti fotografuoti tai, kad tampa vabaliukais. Vabaliukai yra maži ir žvelgia iš labai žemai. Vaikai gali apmąstyti ir padiskutuoti, kokį augalą pamatytų, jei būtų tokie maži, kaip vabaliukai. Leiskite vaikams atsinešti mobiliuosius telefonus ar fotoaparatus ir keliaukite į pievą ieškoti vaizdų. Tegul vaikai patys renkasi vietą, kur fotografuos. Vėliau nuotraukas peržiūrėkite kompiuterio ekrane ir aptarkite, reflektuokite.
Vaikas projekte: mokysis veikti kartu su kitais vaikais ir dalintis telefone esančia kamera. Skatinamas atsakingai įvertinti nuotrauką ir pasirinkti kadrus, kurie labiausiai atitinka temą ir klausimą. Lavins savo fantaziją, įsivaizduodamas save vabaliuko vietoje.
Vaikams pasiūloma nupiešti vaizdus iš apačios, prašoma naudotis akvarele ir guašu. Vaikas suvoks, kad net ir maži daiktai iš labai arti gali būti dideli. Skatinamas pasiimti priemones pats, esant poreikiui jas keisti.

Vaikams leiskite gamtoje prisiskinti įvairių augalų ir atsinešti į grupę. Augalus padalinkite į lėkštutes ir leiskite vaikams rinktis, kaip juos tyrinės: išardyti žiedą dalimis, juos stebėti per padidinimo stiklą ar teleskopą. Tyrinėjimo priemonėmis gali virsti ir žirklės, stiklas, veidrodis. Didžiausią įspūdį palieka mikroskopas, nes vaikai gali pamatyti tai, ko plika akimi nematome.
Vaikas projekte: tyrinės augalo dalis, suvoks, kad ne viskas matoma plika akimi, ir augalas yra daug įdomesnis nei atrodo iš išorės. Klausys mokytojos pasakojimo apie tai, kad neišnyktų augalai, reikalingos žiedadulkės, kurios turi nukeliauti į skirtingus žiedus, o jas nešioja į tuos žiedus vabaliukai, bitutės.
STEAM veikla: vaikai paskirstomi komandomis po du. Vaikai turėjo pagaminti gėlę, kurios aukštis parenkamas (50 cm, 60 cm, 70cm, 80cm, 90 cm). Komandos turi pasidalinti darbais, kas ruoš žiedlapius, kas koto lapelius, kas matuos gėlės koto ilgį.
Vaikams rekomenduojama pasidomėti, kam augalams reikalingi šiltnamiai. Diskutuoti, kokia šiltnamio nauda ir ar visada augalui jis naudingas. Pasidaryti projektus, nusipiešti ir pabandyti pastatyti.
Klasėje galima sukurti erdvę, kur vaikai pertraukų metu gali domėtis būdvardžiais. Įlaminuokite gėlės vidurį ir jame užrašykite būdvardžius. Apklijuokite lipdukais ir leiskite vaikams perskaityti žodžius, juos priskirti tam tikram būdvardžiui.
Pasiūlyti vaikams iš pagrindinių vaistažolių pavadinimų sukurti kryžiažodžius. Vaikams yra pateikiami vaistažolių pavadinimai, kuriuos jie turi sudėlioti horizontaliai ir vertikaliai. Pavadinimai susikirstomi, jie turi atitikti raides. Lentoje perskaitykite pavadinimus ir priskirkite paveiksliukams. Susiskirstę komandomis, vaikai susikarpo pavadinimus ir kartu dėlioja kryžiažodį, piešia atsakymus.
Rekomenduojama sujungti dvi grupes, kurios kuria tos pačios temos projektą. Abiejų grupių vaikai turėtų būti sugrupuoti į keturias komandas, kad galėtų dalintis jau žinoma informacija. Išrinkti komandų kapitonai, kurie puikiai skaito ir rašo. Kapitonai gautų atsakymų lapus, kuriuos pildytų pagal viktorinos metu pateiktus klausimus. Viktorinos pabaigoje komandų kapitonai susikeičia atsakymų lapais ir skaičiuoja teisingus atsakymus.

Šiuo metu labai populiarūs dažai, kurie vandenyje sustingsta ir galima pasigaminti gėles, kurios primena želatiną.
Šiai idėjai reikės skirti laiko, bet veikla bus įdomi ir naudinga. Mokiniams sukuriama vienetų ir dešimčių žirnių ankštys.