Pirmieji gyvenimo metai kupini naujos pradžios, šliaužiojimo, bandymų atsistoti ir galiausiai ėjimo. Stebint, kaip vaikas žengia pirmuosius žingsnius, tai nepaprastas jausmas kiekvienam tėvui, tačiau neretai akis ima kliūti už netipiškų pėdų padėčių. Apatinių galūnių deformacijos yra viena iš dažniausių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į vaikų kineziterapeutą.

Tik gimęs vaikelis įsčiose auga susirietęs į kamuoliuką, o jo kojos sulenktos per keliukus ir klubų sąnarius, todėl visiškai normalu, kad tik gimęs jis panašus į varliuką. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių blauzdos yra O formos, ši būklė vadinama „fiziologiniu O“, kuris būtinas skeletui normaliai bręsti.
Paprastai esant fiziologiniam O atstumas tarp kelių turi būti du kartus didesnis, nei atstumas tarp kulkšnelių. Tad jei tik ką išmokęs vaikščioti vaikas eina išsikėtęs, o tarp jo blauzdų galima prakišti kumštį - visai normalu. Antraisiais gyvenimo metais blauzdų ašis tiesėja ir pereina į formą X, kuri kartais išlieka net iki 6-7 metų. X formos kojytės normalios, jei vaikui suglaudus jas per kelius atstumas tarp kulkšnelių būna 6-7 cm.
Nors dauguma kūdikių kojų deformacijų yra fiziologinės, tėvai turėtų atkreipti dėmesį į specifinius požymius:
Svarbu kuo anksčiau pastebėti vaiko problemą, kad išvengtume pėdų sutrikimų ar skausmų ateityje. Jei pastebėjote ir nerimaujate, kad jūsų vaikas eidamas stato pėdą netaisyklingai arba norėtumėte pasitikrinti bendrą apatinių galūnių būklę, būtinai kreipkitės į specialistus.

Klubo sąnario išnirimas yra dažniausia įgimta vaikų judamojo aparato liga. Ją lemia vaisiaus iki gimimo patiriami mechaniniai veiksniai: didelis vaisiaus svoris, sėdimoji padėtis gimdoje ar mažesnis vaisiaus vandenų kiekis. Gydytojai skatina tėvus neignoruoti pirmųjų netaisyklingos eisenos požymių ir kreiptis į specialistus.
Šiuo metu taikomas ultragarsinis tyrimas yra nekenksmingas ir leidžia objektyviai įvertinti klubo sąnario būklę, kol sąnarys dar nėra sukaulėjęs. Laiku nustačius patologiją, gydymas gali trukti vos kelis mėnesius, o vaikui pradėjus vaikščioti, jis nejaus jokių buvusios ligos išliekamųjų reiškinių.
Kūdikiai gali įgyti raidos sutrikimų ir augdami dėl netinkamo tėvų elgesio. Ydingos priemonės, tokios kaip šokliukai ar vaikštynės, dažnai žaloja čiurnų, kelių, klubų sąnarius bei stuburą. Vaikštynėse vaikai juda netaisyklingai, palinkę į priekį, todėl pasikeičia gravitacijos kampas, keliai krypsta į vidų, o pėdos remiasi vidiniais kraštais.
Taisyklingam vystymuisi labai svarbus kūno simetriškumas. Rekomenduojama kiekvieno valgymo, miegojimo ar nešiojimo metu keisti vaiko padėtis. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tik tada, kai jis jau sugeba stabiliai išlaikyti galvą tiesiai, o kojos turi turėti atramą - jos neturėtų kabėti be jokios fiksacijos.