Kas sprendžia dėl gimdymo taktikos
Nėštumo patologijos skyriaus Dienos stacionare skiriamas didelis dėmesys ne tik nėščiosios ir vaisiaus būklei įvertinti, bet ir psichikos profilaktikai.
Gimdymo namai buvo atidaryti 1962 metais. Po aštuonerių metų, 1970-aisiais metais, šviesios atminties akušerio - ginekologo Povilo Vanago iniciatyva, įkurtas Nėštumo patologijos skyrius.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus Petro Simavičiaus, šio skyriaus veikla ypač svarbi.
Tobulėjo pagalbos nėščioms būdai, keitėsi įranga, metodikos. Mediniu stetoskopu vaisiaus širdies plakimo akušeriai-ginekologai jau seniai neklauso: naudojama moderni šiuolaikinė įranga, mokslu įrodytos vaisiaus būklės sekimo, nėštumo ir gimdymo priežiūros taktikos.
Kūdikio besilaukiančios mamos ir į pasaulį dar neatėjusio vaikelio sveikatos būklė - atsakinga ir įpareigojanti užduotis akušeriui-ginekologui.
Net profesionaliausiems skyriuje dirbantiems specialistams kartais sunku operatyviai įvertinti situaciją, todėl, pasak A. Domarko, ir yra reikalingas Nėštumo patologijos skyrius.
Kartais nėščiosios stacionarizuojamos vien tyrimui ar vaisiaus būklei įvertinti.
Nėštumo patologijos skyriuje yra 25-ios lovos bei dienos stacionaras, kuriame vienu metu galima tirti ir gydyti 8 nėščiąsias.
Nors skyriuje vyrauja konservatyvaus gydymo problemos, čia atliekamos ir Cezario pjūvio, mažosios akušerinės, gimdos kaklelio sutvirtinimo operacijos.
Trečdalis visų klinikoje atliekamų Cezario pjūvio operacijų - Nėštumo patologijos skyriaus darbas.
Dažniausia operuojamos nėščiosios esant netaisyklingoms vaisiaus padėtims, dvynių atvejais, nėštumo sąlygotų hipertenzinių būklių, placentos tvirtinimosi anomalijų atvejais.
Daugėja nėščiųjų, pageidaujančių Cezario pjūvio operacijų, nors tam nėra indikacijų. Tai - nerimą keliantis reiškinys.
Visais atvejais operacijos parodymus, būtinumą sprendžia patyrusių specialistų konsiliumas.
Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Alvydas Domarkas džiaugiasi, jog ir vaisiaus ir nėščiosios sveikatos būklė vertinama modernia medicinos įranga.
Pasikeitė požiūris į savaiminius persileidimus.
Prieš 5-6 metus, pasak vedėjo A. Domarko, visoms persileidimą ar nustojusį vystytis nėštumą patyrusioms moterims, buvo atliekamos instrumentinis pakitusio nėštumo šalinimo operacijos.
Prieš ketverius metus Moters ir vaiko klinikos Nėštumo patologijos skyriuje įkurtas Nėštumo patologijos dienos stacionaras.
Dažnai nėščiają ambulatoriškai prižiūrintis gydytojas sprendžia problemą: patologija nesunki, bet neramu, kad kas nenutiktų motinai ar vaisiui.
Išsklaidyti nerimą galima atlikus tyrimus, stebint vaisiaus būklę.
Deja, tam reikia laiko, todėl patogiausia nėščiosios ir vaisiaus priežiūros imtis Dienos stacionare.
Vieno susirgimo epizodo metu nėščioji Dienos stacionare gali apsilankyti 7 kartus.
Vaisiaus būklė vertinama moderniais aparatais: ultragarsiniu tyrimu, doplerometrija ir kardiotokografija atliekama, kai reikia įvertinti tikrąją vaisiaus būklę.
Atliekamas biofizinis profilis, jo kriterijai: nestresinis testas, vaisiaus kvėpavimo judesiai, vaisiaus judesiai, vaisiaus tonusas bei amniono vandenų kiekis.
Dienos stacionare didelis dėmesys skiriamas psichikos profilaktikai.
Psichologai rengia užsiėmimus nėščiosioms: pasiruošimas maitinimui, kvėpavimo treniruotės, muzikos, dailės, spalvų terapija, vizualizacijų taikymas bei raumenų atpalaidavimas ir pasiruošimas gimdyti.
Psichoterapeutas du kartus per savaitę rengia kvėpavimo treniruotes, muzikos terapiją, raumenų atpalaidavimą.
Jei gimdyvės pareiškia norą, gali apsilankyti gimdyklose, kur sužino, kokiomis sąlygomis gimdys.
Per eilę metų pasikeitė tiek visuomenės, tiek akušerių-ginekologų požiūris į daugelį su nėštumu, gimdymu susijusiais klausimais.
Nėščiosios ar gimdyvės, jų artimųjų tikslai, norai, siekiai visada sutampa su gimdymą prižiūrinčios akušerių-ginekologų, akušerių komandos tikslais ir norais.
Ambulatoriškai atliekami vaisiaus būklės tyrimai (UG tyrimas, doplerometrija, kardiotokografija) nurodo tikrą vaisiaus būklę.
Pernešiojimas prasideda 10 dienų po numatyto termino.
Pernešiojimo požymiai nustatomi ultragarsu vertinant placentos brandumą, vaisiaus vandenų kiekio mažėjimą.
Praeityje buvusi Cezario pjūvio operacija nėra absoliuti indikacija operacijai šio nėštumo metu.
Taktiką apsprendžia buvusios operacijos parodymai, pooperacinis gyjimas, vaisiaus masė, rando būklė.
Šiaulių krašto akušerijos ir nėštumo patologijos skyrius teikia II-io ir III-io lygio akušerijos paslaugas.
Gimdymo taktika - tai sprendimų, priimamų nėštumo ir gimdymo metu, visuma, siekiant užtikrinti saugų ir sėkmingą gimdymą tiek motinai, tiek kūdikiui.
Ši sritis apima įvairius aspektus, pradedant nuo prenatalinės priežiūros ir baigiant gimdymo būdo pasirinkimu bei galimomis intervencijomis.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas nėštumas ir gimdymas yra unikalus, todėl gimdymo taktika turėtų būti individualizuota, atsižvelgiant į motinos ir vaisiaus sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir asmeninius pageidavimus.
Lietuvos mokslininkai pastebi tendenciją, kad naujagimiai gimsta vis sunkesni.
Pavyzdžiui, prieš keletą metų Lietuvoje gimė kūdikis, svėręs net 6 kg ir 100 g.
Naujagimio svoris, ūgis ir galvos apimtis vertinami procentilių metodu, atsižvelgiant į gestacijos amžių.
Rodmenys tarp 10 ir 90 procentilių laikomi normaliais, mažesni nei 10 - per mažais, o didesni nei 95 - per dideliais.
Išgirdusios apie didelio svorio naujagimius, mamos neretai svarsto, kas galėjo lemti tokį kūdikio svorį.
Vieno vienintelio atsakymo nėra, tačiau yra keletas pagrindinių veiksnių:
Diabetas
Būsimoji mama gali sirgti diabetu dar iki pastojant arba nėštumo metu gali išsivystyti gestacinis diabetas.
Ši liga įtariama, kai vaisius yra per didelis pagal nėštumo trukmę arba kai moters būklė yra sutrikusi.
Sergant diabetu, formuojasi diabetinė embriofetopatija, kuriai būdingas didelis svoris, santykinai maža galva, platūs pečiai, storas poodinis sluoksnis ir galimos įgimtos raidos ydos.
Nors tokie vaikai atrodo dideli, jų organai gali būti funkciškai nebrandūs, todėl po gimdymo gali pasireikšti adaptacijos sutrikimai.
Angliavandeniai
Nėštumo metu svarbu riboti angliavandenių kiekį ir maitintis sveiku, subalansuotu maistu.
Nėštukės svoris neturėtų didėti per greitai - idealu, jei jis auga lėtai ir nuolat, o iki gimdymo mama priauga apie 10-12 kg.
Genetika
Genetiniai veiksniai taip pat gali lemti didesnio vaiko gimimą.
Todėl verta pasidomėti, kokio svorio gimėte jūs ir jūsų partneris.
Moters kūno sudėjimas
Tyrimai rodo, kad didelio svorio naujagimiai gali gimti ir lieknoms moterims, nes jų organizmas pirmiausia stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę.
Gimdymo būdo pasirinkimas: natūralus gimdymas ar cezario pjūvis?
Natūralus gimdymas yra naudingas tiek mamai, tiek kūdikiui.
Tačiau statistika rodo, kad cezario pjūvio operacijų skaičius kasmet didėja.
Kūdikio galvutės ir moters dubens dydis: Dubuo matuojamas nėštumo pradžioje, įvertinant ir kaulų storį.
Vaisiaus padėtis.
Gimdymo traumos: Dideliam naujagimiui slenkant gimdymo takais, išlieka tikimybė, jog gali įstrigti petukai, lūžti raktikaulis, galvytėje atsirasti kraujosruvų.
Tarpvietės plyšimai: Siekiant jų išvengti, antrajame gimdymo etape tarpvietė gali būti įkerpama.
Žindymas: ar dideliems kūdikiams reikia daugiau pieno?
Didelio svorio naujagimių mamos neretai nerimauja, ar jų atžaloms užteks pienuko.
Tačiau toks įsitikinimas yra klaidingas.
Didelio svorio vaikučius maitinti reikia ne dažniau nei normalaus svorio naujagimiams, atsižvelgiant į kiekvieno mažylio poreikius.
Motulė gamta taip viską surėdė, kad pienuko gaminasi tiek, kiek reikia konkrečiam kūdikiui.
Asmeninė patirtis ir medicininės rekomendacijos
Vienos skaitytojos patirtis rodo, kad gimdymas gali būti sudėtingesnis, jei pirmiausia nuteka vandenys, o sąrėmiai prasideda tik po kurio laiko.
Tokie gimdymai dažnai trunka ilgiau ir reikalauja daugiau medikų įsikišimo.
Taip pat, kai vaisius yra didesnis, reikia daugiau laiko galvutės konfigūracijai.
Laukiantis vaikelio vaisiaus svorį apytiksliai galima nustatyti pagal Rudakovo formulę: pilvo apimtį padauginti iš gimdos dugno aukščio ir atimti 3264 g.
Tačiau ši formulė tinka ne visada, svarbus ir pačios moters svoris, ūgis bei dubens forma.
Jei įtariama, kad naujagimis bus didesnis (daugiau nei 4000 gramų pirmą kartą gimdančiai moteriai arba 4500 g pakartotinai gimdančiai), galima atlikti echoskopiją.
Gimdymo sužadinimas: kada jis reikalingas ir kaip tai veikia?
Gimdymo sužadinimas - tai dirbtinai sukelti gimdos susitraukimai prieš savaiminio gimdymo pradžią, siekiant užbaigti nėštumą.
Jis atliekamas tais atvejais, kai rizika tęsti nėštumą yra didesnė nei galimos jo užbaigimo komplikacijos.
Sėkmingu laikomas gimdymas natūraliu būdu per 24-48 val. nuo sužadinimo pradžios.
Tačiau maždaug trečdalis sužadinimų baigiasi cezario pjūvio operacija.
Nesėkmingo sužadinimo rizikos veiksniai:
- Pirmas gimdymas.
- Nesubrendęs gimdos kaklelis (Bišopo skalė ≤6).
- Užsitęsusi latentinė gimdymo fazė.
- Vyresnis motinos amžius.
- Didelis svoris ir KMI.
- Mažas ūgis.
- Vaisiaus makrosomija.
- Gestacinis amžius ≥ 40 nėštumo savaitės.
- Nepalanki akušerinė anamnezė.
- Plyšusi vaisiaus vandenų pūslė.
Siekiant įvertinti cezario pjūvio operacijos tikimybę sužadinto gimdymo atveju, gali būti naudojama speciali skaičiuoklė, kurią sukūrė Levine ir bendraautoriai.
Ši skaičiuoklė įvertina motinos ūgį, KMI prieš gimdymą, pirmą gimdymą, gestacinį amžių ≥ 40 nėštumo savaičių ir modifikuotos Bišopo skalės rezultatą.
Svarbu pabrėžti, kad klinikiniai sprendimai neturėtų būti daromi remiantis vien tik skaičiuokle.
Gimdymo takų plyšimai: priežastys, rizikos veiksniai ir gydymas
Gimdymo takų plyšimai yra dažna komplikacija gimdymo metu.
Jie gali būti skirtingo laipsnio - nuo paviršinių odos įtrūkimų iki gilesnių raumenų ir audinių plyšimų.
Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:
- Didelis vaisiaus svoris.
- Instrumentinis gimdymas.
- Užsitęsęs antrasis gimdymo etapas.
- Epidūrinės nejautros taikymas.
- Skubus arba netinkamas gimdymo metodas.
Simptomai: skausmas tarpvietėje, kraujavimas iš makšties, patinimas ir diskomfortas sėdint ar vaikštant, šlapinimosi ir tuštinimosi sunkumai.
Diagnostika: dažniausiai nustatoma klinikiniu būdu, apžiūrint pacientę po gimdymo.
Gydymas: lengvi plyšimai gydomi konservatyviai, naudojant skausmą malšinančius vaistus ir rekomenduojant poilsį.
Sunkesni plyšimai gali reikalauti chirurginės intervencijos.
Kaip sumažinti tarpvietės plyšimo riziką:
- Masažuokite tarpvietę nėštumo metu.
- Gimdymo metu naudokite šiltus kompresus.
- Rinkitės tinkamą gimdymo pozą.
- Tinkamas gimdymo valdymas - akušerės ar gydytojo pagalba reguliuojant stūmimą ir vaisiaus galvutės išėjimą.
Pokyčiai po gimdymo: gimda, gimdos kaklelis, makštis ir kiaušidžių veikla
Po gimdymo moters organizme vyksta įvairūs pokyčiai:
Gimda:
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą.
Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje ji atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį.
Gimdos kaklelis:
Atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo, tačiau neatgauna prieš gimdymą buvusios formos.
Makšties išskyros (lochijos):
Teka kraujingos išskyros, kurios laikui bėgant tampa vis skaidresnės.
Kiaušidžių veikla:
Atsinaujina iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis.
Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą.
Dažnos problemos po gimdymo: hemorojus, vidurių užkietėjimas, nuotaikos svyravimai ir kt.
Po gimdymo moterys gali susidurti su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip hemorojus, vidurių užkietėjimas, nuotaikos svyravimai, plaukų slinkimas, šlapimo nelaikymas ir kūno patinimas.
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei šios problemos yra sunkios arba ilgai trunka.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių, pasikonsultavus su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Dubens dugno traumos, susijusios su nėštumu/gimdymu
Nėštumo ir gimdymo metu gali įvykti dubens dugno traumos, kurios gali sukelti įvairius funkcijų sutrikimus.
Dubens dugno traumų tipai:
- Mechaniniai jungiamojo audinio (fascijų, raiščių), sąnarių, raumenų, odos pažeidimai.
- Nervų pažeidimai.
Galimos pasekmės:
- Dubens organų slinkimas/nusileidimas/iškritimas per makštį (prolapsai).
- Lėtinis dubens dugno raumenų hiperaktyvumo sindromas.
- Judėjimo ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai.
Gimdymo intervencijos ir jų įtaka žindymui
Gimdymo intervencijos, tokios kaip gimdymo skatinimas ar sužadinimas, mechaninės intervencijos, epidūrinė nejautra ir cezario pjūvio operacija, gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos laktacijai ir žindymui.
Įgimtos vaisiaus chirurginės patologijos gydymas: kaip užtikrinti saugumą ir visavertę pagalbą šeimai ir naujagimiui?
Daugumai šeimų kūdikio laukimas suteikia didelį džiaugsmą.
Nuo 2 iki 4 proc. visų nėštumų yra susiję su įgimta vaisiaus patologija.
Nustačius ar įtarus vaisiaus raidos ydą ar kitą patologiją, svarbu jau nėštumo metu gauti daugiadalykės specialistų komandos priežiūrą ir paslaugas, todėl pacientės turi būti siunčiamos konsultuotis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
„Iš anksto sudarytas gydymo planas ir profesionalų komanda, kurie nuolat rūpinasi vaisiumi, suteikia šeimai ramybės ir saugumo, padeda pasiruošti artėjančiam gimdymui ir naujagimio gydymui“ - pasakoja Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc.
Šeimą, kuri laukiasi kūdikio su įgimta yda ar patologija, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje viso nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu, slaugant ir gydant naujagimį, lydi daugiadalykė specialistų komanda.
„Gydytojų komanda prižiūri nėščiąją ir vaisių nėštumo metu, atlieka reikalingus tyrimus, stebi vaisiaus būklę, sprendžia dėl gydymo nėštumo metu ar po gimimo bei gimdymo taktikos“, - pasakoja doc. E. Machtejevienė.
Nustačius įgimtą vaisiaus anomaliją, Kauno klinikose nėščiąją ir jos šeimą konsultuoja Vaikų chirurgijos klinikos gydytojai specialistai.
Jie aktyviai įsitraukia į pacientės konsultavimą ir priežiūrą dar nėštumo metu, kad su šeima aptartų įvairius kylančius klausimus dar iki operacijos, taip sumažinant neaiškumus ir nerimą.
Vaikų chirurgai prižiūri ir rūpinasi naujagimiu iki pat operacijos ir po jos.
„Kūdikių operacijos atliekamos tiek atviru, tiek minimaliai invaziniu būdu, kai tai yra įmanoma, - pasakoja Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytoja vaikų chirurgė dr. Aušra Lukošiūtė-Urbonienė.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet operuojama apie 50 naujagimių.
„Sudarytos sąlygos tėvams aktyviai dalyvauti slaugant naujagimį.
Jei tik naujagimio būklė leidžia, aktyviai skatinamas ir palaikomas naujagimio maitinimas mamos pienu“, - sako Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovė dr.
Kalbant apie vaisiaus patologijos gydymą, ypatingai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas.
Kauno klinikose veikia Retų ir nediagnozuotų ligų koordinacinis centras, jungiantis 25 retų ir nediagnozuotų ligų centrus.
Čia pacientams suteikiama naujausia informacija apie retas ligas, rekomendacijas, diagnostikos galimybes ir gydymą pasitelkiant ir tarptautinę Europos retų ligų specialistų pagalbą.
Kauno klinikų Perinatologijos centras - tai didžiausias Perinatologijos centras Lietuvoje.
Šis centras ne tik aptarnauja tris penktadalius Lietuvos teritorijos ir kasmet jo regione gimsta daugiau nei pusė visų Lietuvos naujagimių, bet ir suteikia aukščiausio lygio priežiūrą motinoms ir naujagimiams.
Labai nebrandaus naujagimio gimimas - didelis iššūkis akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiantiems specialistams.
Nepaisant tobulėjančių technologijų perinatologijoje, nuolat daugėjančių mokslo įrodymais pagrįstų diagnostikos ir gydymo rekomendacijų ir išaugusios galimybės šios grupės naujagimiams išgyventi, sergamumo rodikliai išlieka labai aukšti.
Lietuvoje naujagimis registruojamas nuo 22+0 nėštumo savaičių, o nežinant tikrosios nėštumo trukmės - nuo 500 g kūno masės.
Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, kasmet gimsta apie 5-6 proc. neišnešiotų naujagimių, apie 2,6 proc. Lietuvoje kasmet gimsta apie 7 proc. naujagimių su įgimtomis raidos ydomis.
Naujagimių mirtingumo struktūroje dažniausios mirties priežastys - įgimtos formavimosi ydos (1,2/1000).
Vienas iš svarbiausių prenatalinės patikros tikslų yra nustatyti vaisiaus patologiją, kuomet reikalinga skubi specializuota pagalba naujagimiui iš $:=$ po gimimo (pvz., įgimta širdies yda) arba, retais atvejais, reikalingas gydymas vaisiui dar esant gimdoje (pvz., diafragmos išvarža).
Kitas tikslas - nustatyti sunkius vaisiaus apsigimimus, kai tikėtina, kad naujagimis gims su didele fizine ir/ar proto negalia, arba yra labai didelė tikimybė, kad vaisius žus gimdoje ar naujagimis mirs užgimęs.
Daugelis iš jų gali būti nustatytos iki gimimo.
Kaip dažnai vaisiaus raidos anomalijas galima nustatyti ultragarsu priklauso nuo anomalijų tipo.
Įvairių autorių duomenimis iki gimimo nustatoma apie 83 proc. atvejų nesuderinamų su gyvybe, apie 50 proc. sunkių vaisiaus įgimtų ydų, suderinamų su gyvybe ir apie 16 proc.
Paciento Teisės ir Etiniai Aspektai
Kiekviena moteris turi teisę gauti adekvačią informaciją apie nėštumą, gimdymą ir naujagimio priežiūrą.
Visi naujagimiai turi teisę gyventi.
Nei vienas medicininis veiksmas negali būti atliekamas be jo tėvų sutikimo.
Tik kritinių situacijų metu, ginant naujagimio interesus, galima neatsižvelgti į tėvų pageidavimus.
Nustačius, kad gimęs naujagimis turi nesuderinamas su gyvybe įgimtas anomalijas, gydymo priemonės neturėtų būti taikomos.
Neturėtų būti bandoma išsaugoti gyvybę naujagimiui, kuris negali išgyventi dėl savo nebrandumo.
Jeigu tai neįmanoma, būtina pradėti bendravimą su šeima tuoj po naujagimio gimimo.
Jei yra galimybė, sveikatos priežiūros specialistai turi bendrauti su šeima nėštumo laikotarpiu.
Pagrindiniai Etikos Principai
- Autonomija - pacientas priima geriausiai jo interesus atitinkantį sprendimą.
- Geradarystė - moralinis įsipareigojimas veikti kitų labui, užkertant kelią žalai.
Nėra etiška palaikyti labai nebrandaus naujagimio ar turinčio su gyvybe nesuderinamas anomalijas gyvybę.
Sprendimų Priėmimas Gimdant Ribinės Gestacijos Naujagimius (22-24 Sav.)
Gestacinio amžiaus nustatymo tikslumas labai svarbus nėštumo trukmei apskaičiuoti.
Kai gestacinis amžius neaiškus, jis pakartotinai įvertinamas remiantis gestacinio amžiaus ir gimimo svorio lentele.
Antenatalinės patologijos buvimas blogina atokias baigtis.
CPO nauda naujagimio atokiosioms baigtims neišnešioto vaisiaus gimimo atveju neįrodyta.
Tai nenumatomas ir neprognozuojamas veiksnys, kurį lemia specifinės kiekvieno organizmo genetinės, imuninės ir kt.
Didelė dalis ribinės gestacijos naujagimių žūsta gimdymo metu, dalis miršta tik ką gimę.
Didelė dalis išgyvenusių ribinės gestacijos naujagimių serga sunkiomis ligomis: BPL, NEK, ISK, PVL.
Naujagimio baigčių prognozei galima naudotis ir skaičiuoklėmis, esančiomis internete ir pagal svarbiausius prognozės veiksnius padedančiomis įvertinti individualią naujagimio išgyvenamumo ir neįgalumo riziką.
Pacientės/Tėvų Konsultavimas
Konsultavimo tikslas - informuoti šeimą apie vaisiaus būklę, brandumą, galimas baigtis ir padėti priimti sprendimus dėl gimdymo, gaivinimo bei gydymo taktikos.
Pacientės/tėvų konsultavimo eiga, aptartas ir suderintas su šeima gimdymo priežiūros, gaivinimo ar būklės stabilizavimo bei gydymo naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje planas turi būti pažymėtas ligos ar gimdymo istorijose.
Nėštumo ir Gimdymo Priežiūros Etinės Rekomendacijos
Įvertinus vaisiaus ir naujagimio prognozę, kiekvienu atveju aptariamas steroidų, magnio sulfato, tokolizės tikslingumas.
Steroidai ir magnio sulfatas gali būti skiriami nuo 23+0 sav.
Nebūtinai turi būti pasirenkamas „viskas arba nieko“ priežiūros planas.
Atskirų intervencijų atlikimas atskirose situacijose taip pat yra galimas.
Jei nepasirenkama aktyvi akušerinė taktika, vaisiaus būklės monitoravimas gimdymo metu nerekomenduojamas.
Protarpiais pasiklausoma VŠR patikrinti, ar vaisius gyvas.
Jeigu nusprendžiama, jog blogėjant vaisiaus būklei bus atliekama CPO, reikia KTG rašyti nepertaukiamai.
KTG nerekomenduojama iki 24 sav.
Jos interpretavimas iki 28 sav.
Vaisiaus neišnešiotumas, nepriklausomai nuo jo pirmeigos, nėra indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją.
Neaišku ir diskutuojama, kaip geriausiai gimti labai neišnešiotam vaisiui.
Iki 24+0sav. dėl vaisiaus būklės (indikacijų) CPO atliekama retai, ji nerekomenduojama.
Po 25 sav. vaisiaus galimybės išgyventi didėja, todėl blogėjanti jo būklė gali nulemti sprendimą atlikti CPO.
24+0 ir 24+6sav.
Gaivinimo Etinės Rekomendacijos Gimdymo Palatoje
Lietuvoje 1990 m. gruodžio 19 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr.
Gimus gyvam (yra širdies veikla, kvėpčioja, pavieniai judesiai) mažesnės kaip 22 sav.
Jei pacientė (tėvai) pageidauja mirusį mažesnės kaip 22 sav.
Įgimtų Vaisiaus Anomalijų Valdymas
Diagnozavus įgimtą vaisiaus anomaliją, rekomenduojama, kad pagalbą teiktų daugiadisciplininės komandos specialistai, kurie taip pat aptartų nėštumo bei gimdymo priežiūros planą.
Nėštumo metu etiška vaisių gydyti neinvaziniais metodais, t.y.
Konsultavimo tikslas - informuoti pacientę/tėvus apie įgimtas vaisiaus raidos anomalijas, galimas baigtis ir padėti priimti sprendimus dėl gimdymo, naujagimio gaivinimo bei gydymo taktikos.
Rekomenduojama, kad informaciją apie nustatytos įgimtos raidos anomalijos korekcijos, gydymo ir ištyrimo galimybes pateiktų atitinkami specialistai - vaikų neurologas ar neurochirurgas, kardiologas, chirurgas ar kt.
Prašymas nutraukti nėštumą turėtų būti svarstomas konsiliumo tvarka perinataliniame centre iki 21 nėštumo sav.
Jeigu moteris priima sprendimą nutraukti nėštumą, ji turi pasirašyti informacija pagrįstą sutikimą.
Palengvinant gedėjimo procesą, po įvykusio persileidimo ar nėštumo nutraukimo dėl sunkių vaisiaus raidos anomalijų, tėvams turėtų būti pasiūlyta galimybė apžiūrėti prarastą vaisių bei pabūti kartu, taip pat, tėvams pageidaujant, turi būti leidžiama atlikti jiems priimtinas laidojimo apeigas.
Sprendimas negaivinti turi būti priimamas, turint objektyvią informaciją apie vaisiaus būklę, aptarus situaciją su specialistais ir paciente/tėvais.
Naujagimis, turintis sunkių įgimtų anomalijų, turi teisę mirti oriai, neskiriant medicininių intervencijų, kurios nepadės jam išgyventi.
Naujagimio interesams, esant sunkioms įgimtoms anomalijoms, yra teikiamas prioritetas prieš tėvų emocijas ir pageidavimus atlikti sudėtingas medicinines intervencijas.
Rekomenduojama paliatyvioji slauga sušildant, atsiurbiant gleives iš burnos.
Skausmui sumažinti galima suleisti analgetikų.
Sprendimas dėl medicininių intervencijų nepanaudojimo ar jų nutraukimo turi būti priimtas individualiai, atsižvelgiant į naujagimio interesus.
Aptariant situaciją su paciente/tėvais, jiems suteikiama galimybė išklausyti ir kitų specialistų nuomonę.
Kai abiejų tėvų nuomonė skiriasi dėl gaivinimo ar gyvybę palaikančio gydymo nutraukimo, gydymas tęsiamas.
Mirus naujagimiui, kai buvo priimtas sprendimas negaivinti ar nutraukti gyvybę palaikantį gydymą, etiška tėvų klausti, ar sutinka patomorfologiniam ištyrimui, kad būtų patvirtinta diagnozė, kuri padėtų konsultuojant tėvus dėl būsimų nėštumų.
Paliatyvioji naujagimio slauga - visuma veiksmų, siekiant išvengti ar sumažinti kančias ir pagerinti jo likusio gyvenimo ir mirties sąlygas.
Paliatyviosios Slaugos Grupės
- Antenataliai ar postnataliai nustatytos su gyvybe nesuderinamos įgimtos anomalijos.
- Antenataliai ar postnataliai nustatytos įgimtos anomalijos, sąlygojančios sunkią negalią ar mirtį.
- Postnatalinės būklės, kurios sąlygoja sunkią negalią.
- Postnatalinės būklės, kurios naujagimiui sukelia nepakeliamą kančią ir sąlygoja sunkia negalią.
Paliatyviai naujagimiai gali būti slaugomi tik nustačius ir patvirtinus minėtas anomalijas ir susirgimus.
Nustačius vaisiui 1 ar 2 grupės anomalijas, turi būti aptariama su tėvais nėštumo tęsimo ar užbaigimo taktika, paliatyvioji slauga.
Paliatyvioji slauga negalima, kai 1 ar 2 grupės būklės neatitinka kriterijų.
4 grupės susirgimai turi būti diagnozuojami labai tiksliai (remiantis MRT, kitais vizualiniais, ir genetiniais tyrimais), nesant galimybių, tyrimai turi būti atliekami kituose šalies ar kitų šalių medicinos centruose.
Vaisius, turintis nesuderinamų su gyvybe anomalijų, gali žūti gimdoje, gimdamas, gali mirti po gimimo.
Mirties laikas.
Enterinis maitinimas, jei toleruoja.
Vėmimą, obstipaciją gydantys medikametai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
