Neformalusis ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje: galimybės ir ypatumai

Švietimas - veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Švietimas - asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Ugdymas - mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas. Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje nustato Švietimo įstatymas.

Lietuvos švietimo sistema apima įvairius etapus ir formas, leidžiančias asmenims mokytis visą gyvenimą. Svarbu atskirti formalųjį ir neformalųjį švietimą. Formalusis švietimas - švietimas, kuris yra vykdomas pagal teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas. Jas baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas. Tuo tarpu neformalusis švietimas suteikia lankstesnes galimybes tenkinti įvairius ugdymosi poreikius.

Ikimokyklinis ugdymas: neformaliojo švietimo dalis

Šiame skyriuje pateikiami švietimo etapai, pradedant ankstyvuoju - ikimokykliniu ir priešmokykliniu - vaikų ugdymu.

Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis. Jis teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų. Svarbu paminėti, kad ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) patys ugdo vaiką šeimoje arba, jei tėvai (globėjai) nori, vaikas yra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki jis / ji pradeda priešmokyklinį ugdymą. Įprastai tai yra tie mokslo metai, kuriais vaikui sueina 6 metai.

Ikimokyklinio ugdymo programas vykdo įvairios institucijos ir asmenys: lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, turintis licenciją laisvasis mokytojas (asmuo, turintis licenciją individualiai verstis švietimo veikla) ar kitas švietimo teikėjas. Švietimo teikėjas gali būti tiek valstybės ar savivaldybės, tiek ir nevalstybinis. Ikimokyklinio ugdymo programą rengia pats ikimokyklinio ugdymo teikėjas. Tai suteikia lankstumo ir leidžia pritaikyti programas prie konkrečių poreikių.

Visiems vaikams, nepriklausomai nuo to, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas skiria įstaigos steigėjas, sumoka tėvai arba paaukoja rėmėjai.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą, taip pabrėžiant dorinio ugdymo svarbą nuo pat mažens.

Priešmokyklinis ugdymas ir jo statuso kaita

Priešmokyklinis ugdymas, nors ir glaudžiai susijęs su ikimokykliniu, šiuo metu turi skirtingą statusą. Nors kai kuriuose dokumentuose jis vis dar minimas kaip neformaliojo švietimo dalis, pavyzdžiui, „Priešmokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis“, praktikoje jo statusas pasikeitė, tapus privalomu.

Nuo 2015 metų rugsėjo buvo planuojama, kad priešmokyklinis ugdymas būtų privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Galiausiai, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Švietimo įstatymu įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas, kuris pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau galėjo būti teikiamas tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama užtikrinti visų vaikų sėkmingą integraciją į mokymosi procesą, inicijavo Švietimo įstatymo pataisas, numatančias privalomą priešmokyklinį ugdymą. Šis pokytis grindžiamas supratimu, kad priešmokyklinis ugdymas padeda vaikui sėkmingai įsitraukti į mokymąsi ir mokyklos pasaulį, todėl svarbu, kad šia galimybe pasinaudotų 100 proc. vaikų.

Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Tai gali būti tiek valstybės / savivaldybės teikėjas, tiek nevalstybinis. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 val.

Kaip ir ikimokyklinio ugdymo atveju, visiems vaikams, nesvarbu, ar lankytų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną ugdyti (20 val. per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas padengia įstaigos steigėjas, sumoka tėvai arba paaukoja rėmėjai. Vaikui, turinčiam didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, yra skiriamos didesnės ugdymo lėšos.

Priešmokyklinio ugdymo amžiaus kriterijai nuolat tobulinami: nuo 2022 m. sausio 1 d. priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 2022 m. sausio-gruodžio mėnesiais sueina 6 m. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 d. arba rugsėjo 1 d.

Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) įvairovė

Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) yra plati ir lanksti ugdymo sritis. Jo paskirtis - tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. NVŠ skirstomas į neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo neformaliojo vaikų švietimo tuo, kad jis yra vykdomas pagal ilgalaikes programas ir sistemiškai plečia tam tikros srities žinias, stiprina gebėjimus ir įgūdžius, suteikia asmeniui papildomas dalykines kompetencijas. Vaikas pagal neformaliojo vaikų švietimo programą gali būti ugdomas nuo pat gimimo.

Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo įvairūs teikėjai: muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka.

Mokesčio dydį už neformalųjį švietimą valstybinėje neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje nustato institucija, turinti savininko statusą. Jei NVŠ teikėjas - nevalstybinė institucija, mokesčio dydį nustato teikėjo savininkas ar pats teikėjas.

Ugdymas namuose ir neformaliojo ugdymo principų taikymas

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos įgijo galimybę ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai, rūpintojai). Kadangi ne visos mokyklos gali sudaryti sąlygas ugdytis šeimoje, savivaldybė tvirtina savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, galinčių padėti ugdytis šeimoje, sąrašą.

Galimybių ugdytis šeimoje vertinimas

Mokyklos vadovas sudaro grupę, kuri įvertina, ar vaikas gali ugdytis šeimoje. Grupę sudaro savivaldybės administracijos, švietimo pagalbos / pedagoginės psichologinės tarnybos, kitų institucijų atstovai, mokyklos mokytojai. Jie taip pat gali įvertinti, ar vaikas yra brandus mokytis pagal 1-os klasės programą (jei norima pradėti vaiką ugdyti namuose nuo pirmos klasės).

Reikalavimai tėvams (globėjams, rūpintojams)

Tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi turėti pedagoginio išsilavinimo, norėdami ugdyti vaiką šeimoje. Tačiau jiems keliami tam tikri reikalavimai, susiję su vaiko ugdymosi aplinka ir socializacija. Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi užtikrinti, kad vaikas dalyvautų neformaliajame ugdyme, vyktų vaiko socializacija. Kartu tėvai (rūpintojai, globėjai) turi pasirūpinti vaiko sveikatos periodiniu tikrinimu, užtikrinti, kad vaikas atvyktų į mokyklą konsultacijoms, pažangai patikrinti ar atsiskaityti.

Priemonės vaiko pažangai stebėti ir užtikrinti

Mokykla priskiria vaiką, kuris pradeda mokytis namuose, konkrečiai klasei. Mokykla aprūpina vaiką dalykų vadovėliais, paskiria mokytojus, kurie konsultuos mokinį. Mokslo metų pradžioje su vaiko tėvais (rūpintojais, globėjais) raštiškai susitariama, kokių dalykų mokysis vaikas, kokios kompetencijos ir pasiekimai bus vertinami. Mokykla du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus. Mokiniui taip pat teikiamos konsultacijos, kurių maksimalus valandų skaičius priklauso nuo ugdymo programos:

tags: #neformalus #ikimokyklinis #ugdymas

• Geriausi muzikiniai žaislai vaikams
• Žmogaus chorioninis gonadotropinas ir nėštumas
• Kelionė prie Baltijos jūros
• Kaip saugiai mėgautis safariu ir keturračių pramogomis
• Raskite pigiausias ir kokybiškiausias norvegiškas prekes kūdikiams