Sveiki, kosmoso tyrinėtojai! Ar esate pasiruošę leistis į neįtikėtiną kelionę po mūsų visatą? Kosmosas - tai beribė erdvė, kupina paslapčių ir nuostabių dalykų, kurie žavi tiek suaugusius, tiek vaikus. Šiame straipsnyje panagrinėsime įdomiausius faktus apie kosmosą, tinkamus vaikams. Apie ką paprastai galvojate, kai žiūrite į žvaigždes? Ar esame ne vieni Visatoje? Kur ji baigiasi? Tiesa ta, kad toli gražu ne į visus klausimus galime atsakyti. Tiksliai net nežinome, kokia didelė ji yra. O dalykai, kuriuos mokslininkai jau sugebėjo išsiaiškinti, išties neįtikėtini.

Kosmosas yra neįtikėtinai didelis, daug didesnis nei galime įsivaizduoti. Jame yra milijardai galaktikų, o kiekvienoje galaktikoje - milijardai žvaigždžių. Mūsų Saulės sistema yra tik viena iš milijardų galaktikų Visatoje. Kiekvienoje galaktikoje yra milijardai žvaigždžių, o aplink daugelį jų sukasi planetos. Įsivaizduokite, kiek dar neatrastų pasaulių slypi kosmose! Tikimės, kad šios kosminės paslaptys jus sužavėjo ir įkvėpė dar labiau domėtis visata. Juk kosmosas - tai didžiulė paslapčių ir nuotykių erdvė, kurioje kiekvienas atradimas priartina mus prie didžiojo klausimo atsakymo: ar esame vieni Visatoje?
Pakankamai neįtikėtina jau tai, kad mūsų visatai - 13,8 mlrd. metų. Tačiau gali būti dar labiau neįtikėtinų dalykų. Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad visata galbūt apskritai neturi pradžios ir yra begalinė. Ši prielaida - vadinamosios vaivorykštinės gravitacijos teorijos postulatas. Nors ši teorija fizikų bendruomenėje nėra populiari, daugelis sutinka, kad tokia idėja yra pakankamai įdomi. Pasauliui sparčiai keičiantis, siekiame naujomis, įdomiomis ir patraukliomis formomis teikti paslaugas vaikų edukacijai, bei lanksčiai ir kūrybingai įtraukti mokinį į šį edukacinį procesą.

Mūsų Saulės sistema yra vieta, kurioje mes gyvename. Ją sudaro Saulė ir aštuonios planetos, kurios skrieja aplink ją, taip pat daugybė kitų kosminių kūnų. Autorinis 15 min. trukmės pažintinis edukacinis filmas nukelia vaikus į Saulės sistemą. Filmas sukurtas taip, kad vaikams atrodo, jog jie sėdi ypatingame kosminiame laive, kyla, skrenda, leidžiasi, keliaudami po Saulės sistemą. Filmo metu vaikai tampa jaunaisiais astronautais, susipažįsta su Saulės sistemos planetomis ir kitais kosminiais kūnais, bei pagilina žinias šioje srityje, patirdami įvairiausių nuotykių ir netikėtumų.
Saulė - žvaigždė: Saulė yra žvaigždė, mūsų artimiausia žvaigždė. Ji yra didžiulis karštų dujų kamuolys, kuris suteikia Žemei šviesą ir šilumą. Taip, taip, mūsų Saulė yra tokia didelė, kad joje tilptų net milijonas Žemės dydžio planetų! Ji taip pat labai karšta - jos paviršiaus temperatūra siekia net 5500 laipsnių Celsijaus! Saulė yra tokia tanki, kad sudaro net 99 % visos mūsų Saulės sistemos masės. Mūsų Saulė - G tipo pagrindinės sekos žvaigždė, kiekvieną sekundę išspjaunanti apie 600 milijonų tonų įvairiausio gėrio: nuo vandenilio iki helio. Reikia paminėti ir tai, kad tokio tipo žvaigždės mirdamos pavirsta į gigantiškus milžinus, praryjančius visa, kas aplinkui. Taigi ir Žemės kažkada laukia toks likimas. Kiekvieną valandą Žemę pasiekia toks Saulės energijos kiekis, kokį mūsų žmonija suvartoja per metus. Deja, šiuolaikinės technologijos dar nėra efektyviai pritaikytos panaudoti Saulės skleidžiamą energiją, reikalingi dideli žemės plotai Saulės kolektoriams įrengti, technologijos brangios, be to efektyviai naudoti šio tipo energiją trukdo blogi orai ir tamsus paros metas.

Aplink Saulę sukasi aštuonios planetos: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Kiekviena planeta yra skirtinga ir unikali. Leidinuke vaikas sužinos, kas yra kosmosas, bei kokios planetos sudaro Saulės sistemą - Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Apskritai, planetų ypatumai: kiekviena planeta mūsų Saulės sistemoje turi savo unikalių savybių.
| Planeta | Savybės | Temperatūra |
|---|---|---|
| Merkurijus | Arčiausiai Saulės esanti planeta, pati mažiausia. | Dienos metu gali pakilti iki 430 laipsnių Celsijaus. |
| Venera | Labai karšta planeta su tankia atmosfera. | Paviršiuje gali siekti net 475 laipsnius Celsijaus (karščiausia Saulės sistemoje). |
| Žemė | Vienintelė planeta, kurioje žinoma, kad egzistuoja gyvybė. Turi atmosferą ir skysto vandens. | Tinkama gyvybei temperatūra. |
| Marsas | Raudona planeta (dėl geležies oksido). Turi aukščiausią kalną - Olimpo kalną. Mokslininkai ieško įrodymų, kad Marse kadaise buvo gyvybė. | |
| Jupiteris | Didžiausia planeta, telpa visos kitos planetos. Garsėja Didžiąja raudonąja dėme - milžiniška audra. | |
| Saturnas | Garsi savo ryškiais žiedais, sudarytais iš ledo ir uolienų dalelių. | |
| Uranas | Planeta, besisukanti ant šono. Ledo milžinas. | Šalta. |
| Neptūnas | Tolimiausia planeta nuo Saulės, kurioje pučia stipriausi vėjai. Ledo milžinas. | Šalta. |
Mėnulis yra Žemės palydovas, kuris sukasi aplink Žemę. Jis neturi atmosferos ir vandens, todėl jame nėra gyvybės. Kadangi Mėnulyje nėra atmosferos, nėra vėjo ar vandens, kuris galėtų šiuos pėdsakus sunaikinti, „Apollo“ astronautų pėdsakai Mėnulyje išliks dar apie 100 milijonų metų, kaip ir astronautų paliktos šiukšlės. Pasirodo, kad vaikų laukia kelionė ne tik kosmosu, bet ir laiku. Netikėtai vaikai patenka į Žemės planetą prieš 62 mln. metų.
Didžiausias iki šiol žinomas asteroidas - Cerera. Šis asteroidas yra beveik 960 km skersmens. Jis buvo žinomas kaip didžiausias asteroidas iš asteroidų žiedo ir sudarė apie trečdalį visos žiedo masės. Jo paviršiaus dydis prilygsta Indijos arba Argentinos plotui. Buvo netgi svarstoma, ar nereikėtų Cereros laikyti nykštukine planeta, net jei ji ir turi daugumą asteroidams būdingų savybių. Asteroidas 2014 AA buvo atrastas užvakar, sausio 1 d. Jį pastebėjo amerikiečių observatorijos Maunt Lemone astronomai. Į Žemės atmosferą dangaus kūnas įskriejo sausio 2 d., 6:50 val. Penkių metrų skersmens asteroidas į atmosferą virš Atlanto vandenyno ties pusiauju įlėkė ankstyvą ketvirtadienio rytą, praėjus parai po jo atradimo. Ketvirtadienį ir antradienį į Saulę nukrito dvi kometos. Jų agoniją nufilmavo astronomijos observatorijos.

Žvaigždės yra didžiuliai karštų dujų kamuoliai, kurie spindi. Jos yra labai toli nuo Žemės, todėl atrodo mažos. Žvaigždės mirksi, nes jų šviesa keliauja per Žemės atmosferą. Tai tarsi žiūrėjimas pro banguojantį vandenį - šviesa lūžta ir atrodo, kad žvaigždės mirksi.
Paskutinis žvaigždės evoliucijos etapas yra juodoji nykštukė. Tai - ne juodoji skylė ir ne neutroninė žvaigždė. Kadangi neišspinduliuoja nei šviesos, nei šilumos, aptikti šiuos objektus kosminėje erdvėje gali būti ypatingai sunku. Tiesa, yra vienas nedidelis "bet": beveik 14 mlrd. senumo visata yra pernelyg jauna, kad joje būtų užgimusi bent viena juodoji nykštukė. Tačiau jų - bus. Pagrindinės sekos žvaigždės, negalinčios pasigirti didele mase ir nevirstančios supernovomis (o po to - neutroninėmis žvaigždėmis ar juodosiomis skylėmis), savo gyvenimo pabaigoje virsta baltosiomis nykštukėmis - "negyvomis" žvaigždėmis, išdeginusiomis visas vandenilio ir helio atsargas.
Tarptautinė astronomų komanda, vadovaujama Arizonos universitetą baigusios studentės, atrado toliausiai nuo savo žvaigždės skriejančią planetą. Sverianti 11 kartų daugiau nei Jupiteris planeta HD 106906 b paneigia ligšiolines planetų formavimosi teorijas. „Ši sistema yra stulbinanti, nes joks modelis ir jokia planeta nepaaiškina to, ką mes matome“, - sako mokslininkai. Europos astronomai atrado antrą Saulės sistemą - identiškiausią mūsiškei planetinę sistemą, kokią tik iki šiol yra pavykę atrasti. Saulės sistemą Nr. 2 sudaro septynios egzoplanetos: arčiau žvaigždės skrieja mažos kieto, uolinio paviršiaus planetos, kiek atokiau - dujiniai milžinai.
Tarptautinė kosminė stotis (TKS) yra didelis laboratorijos kompleksas, skriejantis aplink Žemę. Astronautai ir kosmonautai čia atlieka mokslinius tyrimus kosmose. Mums pažįstamoje visatos dalyje yra begalinis skaičius žvaigždžių. Astronomai ne mažiau kaip 6 mlrd. šviesmečių spinduliu aplink Žemę su 1 proc. paklaida išmatavo atstumus tarp galaktikų. Kosminis teleskopas „Hubble“ rugsėjo 10 ir 23 d. fotografavo tarp Saulės ir Jupiterio pastebėtą objektą P/2013P5 ir plataus lauko fotokamera WFC3 padarė 12 jo nuotraukų. Jose astronomus suglumino ypatingai neįprastas vaizdas - P/2013P5 buvo „užsiauginęs“ net 6 uodegas, nukreiptas skirtingomis kryptimis.

Raketos „Antares“ į kosmosą sausio 9-ąją iškelta krovininė kapsulė „Cygnus“, kurioje, tarp kitų 1,28 tonas sveriančių krovinių į kosmosą keliavo ir pirmieji Lietuvoje sukurti kosminiai palydovai, sėkmingai pasiekė tarptautinę kosminę stotį. Gaudančią kapsulę robotinę ranką „Candarm“ valdę Japonijos ir JAV astronautai brangaus lietuviams turto kosmose nepametė. Kapsulės prisijungimą prie stoties NASA tiesiogiai transliavo internetu. Pirmuosius lietuviškus palydovus „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“ sukūrusios komandos laukia žinios, kada raketa „Antares“ galės pakilti iš Volopo salos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir palydovus kartu su kitais kroviniais nugabenti į tarptautinę kosminę stotį. Pirmasis Kauno technologijos universiteto palydovas „LitSat-1” išpildė visus NASA saugumo reikalavimus ir yra pilnai parengtas skrydžiui. Misija Litunica80.
„Daugelis mano draugų domisi, ką mes valgome kosmose, ir mano, kad astronautai turėtų mėgautis brangiais delikatesais, tokiais kaip ryklio pelekai.“ Astronautai dėvi specialius kostiumus, kad galėtų išgyventi kosmose. Kostiumai apsaugo juos nuo ekstremalių temperatūrų, radiacijos ir vakuumo.
Jau senai pastebėta ir garsiai kalbama apie tai, kad vaikai geriausiai mokosi stebėdami, liesdami, kurdami ir tyrinėdami. Mūsų tikslas: per patyrimines edukacines veiklas ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, ugdyti kūrybingas, žingeidžias asmenybes, skatinti domėjimąsi įvairiomis meno formomis, ugdyti vaikų kritinį mąstymą ir vaizdinės kultūros supratimą, auginti intelektualią jaunąją kartą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Kultūros pasas - tai priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, skirta kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Kosminio skrydžio vaikams programa skirta įvairaus amžiaus dalyviams, vedama atsižvelgiant į jų amžių, gebėjimus ir galimybes.
Mūsų mokyklos mokytojos kasdienės veiklos metu naudoja STREAM metodus. Pastebime, jog būtent šie metodai geriausiai ugdo vaikų pažintines, socialines ir komunikacines kompetencijas. Mūsų mokyklos „Atžalyno“ skyriaus priešmokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės mokytoja Aurelija Rimkuvienė jau senai dirba su vaikais, naudodama STREAM. „Laukas nematuotas, avys neskaičiuotos, piemuo raguotas. Su vaikais kalbėjome apie saulę, mėnulį, žemę, klausėmės pasakos „Saulė ir Mėnulis“. Išsiaiškinome, kad Saulė - pati didžiausia žvaigždė sudaryta iš dujų, Žemė - planeta, Mėnulis - Žemės palydovas. Žiūrėdami mokomuosius filmukus vaikai sužinojo, kodėl keičiasi metų laikai, diena ir naktis. Nuotraukose tyrinėjo mėnulio paviršių - kiek ten daug kraterių! O po to ir patys bandė sukurti mėnulio paviršių su visais krateriais. Vaikai tyrinėjo dangų, sužinojo, kokios planetos sudaro Saulės sistemą. Gamino skraidančias lėkštes savo žaisliukams, sau skafandrus ir kartu skrido į kosmosą. Skrisdami skaičiavo planetas, pakliuvo į kosminį kamštį, pamatė kosminę katę (užduotys raštu). Skraidino raketas, stebėjo kaip skrenda raketa-balionas. Piešė labiausiai patikusias planetas. Pasiskirstę į komandas, tardamiesi ir bendradarbiaudami iš antrinių žaliavų gamino raketas. Nuolatos skatinamas komandinis darbas. Atliko eksperimentą, kuris primena kosmosą. Vaikų emocijos liejosi dvi savaites. Ačiū tėveliams už prisidėjimą prie šio projekto. Po tokių veiklų, vaikams kosmosas nebeatrodo toks jau paslaptingas „kosmosas“. Taip, žengti buvo tik maži žingsneliai į susipažinimą su kosmosu, bet vaikai ir patys dar maži. Viskas po truputį. Galbūt iš šios grupės užaugs astronomas? O gal mokslininkas?
Jaunieji astronautai, pakeliavę kosmosu ir susipažinę ar geriau pažinę Saulės sistemą, varžosi jaunųjų astronautų viktorinoje. Vaikai aptaria filmą, reflektuoja ką matė, sužinojo ir patyrė, diskutuoja ir varžosi viktorinoje. Viktorinoje dalyvauja kiekviena klasė ar vaikų grupė atskirai, o užduodami kosminiai klausimai gali būti paprasti ir sudėtingi, gali nustebinti, o gal paskatinti susimąstyti.
Užduočių leidinukas vaikams - Kosmosas. Šiame užduočių leidinuke pradinukams, visas užduotis gaubia leidinio tema - Kosmosas. Vaikas sužinos, kas yra kosmosas, bei kokios planetos sudaro Saulės sistemą. Leidinuke vaikas taip pat sužinos apie visišką tylą kosmose, Vestos kalną, “žmonių koloniją Marse” bei daugybę įdomių faktų! Šis užduočių leidinukas yra skirtas pradinukams, kadangi matematikos, lietuvių ir anglų kl. užduotėlės yra suskirstytos pagal sudėtingumo lygius - 1, 2, 3 ir 4 klasės lygius, kuriuos galėsite pasirinkti. Kaip ir jau minėjome, visas leidinuke esančias užduotis gaubia „Kosmosas“ tema, tad leidinuko pradžioje, vaikas susipažins su šia tema, o vėliau galės spręsti užduotėles, kurias gaubia kosmoso tema! Knygelėje taip pat yra QR kodas su edukaciniu video, kuriame pristatomos tikros planetos ir įdomiausi faktai apie Saulės sistemą. Pasaulio pažinimo medžiaga ir užduotėlės, lietuvių kalbos užduotėlės. Geras būdas mokytis apie Visatą žaidžiant - namuose ar ugdymo įstaigose.
Yra daugybė puikių knygų, kurios padeda vaikams susipažinti su kosmosu. Štai keletas rekomenduojamų:

Filmai yra puikus būdas sudominti vaikus kosmosu. Štai keletas rekomenduojamų:
Štai keletas patarimų, kaip sudominti vaikus kosmosu:
Pažintis su kosmosu gali įkvėpti vaikus rinktis karjerą mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse. Tai gali būti tokios profesijos kaip: