Švenčionėlių lopšelis-darželis „Vyturėlis“ yra ikimokyklinio ugdymo įstaiga, įkurta 1994 m. spalio 21 d. ir įsikūrusi Ateities g. 50, Švenčionėliuose, LT-18215 Švenčionių r. Pagrindinė įmonės veikla yra ikimokyklinis ugdymas. Deja, pagal viešuosius duomenis, įmonė bus išregistruota 2025 m. rugpjūčio 29 d.

Lopšelis-darželis „Vyturėlis“ aktyviai įsitraukia į įvairias veiklas ir konkursus, siekdamas užtikrinti įvairiapusį vaikų ugdymą ir suteikti jiems galimybę atskleisti savo talentus.
Švenčionių r. Švenčionėlių l.d. „Vyturėlis“ vokalinis ansamblis „Vyturėliai“ aktyviai dalyvauja ir pasiekia puikių rezultatų įvairiuose konkursuose. Ansamblį sudaro „Voveraitės“ ir „Žiogelio“ grupių mergaitės: Kamilė, Amelija, Elija, Darina, Paulina Ž., Paulina J., Ugnė, Augustė, Liepa ir Eglė.
Gegužės 17-18 d. Elektrėnų kultūros centre vyko IX tarptautinis dainavimo konkursas „Linksmosios sūpynės 2025“, kuriame sėkmingai pasirodė ir „Vyturėliai“.

Taip pat, gegužės 14 d. Švenčionių r. Švenčionėlių meno mokykloje įvyko VII-asis respublikinis vokalinės muzikos konkursas „Kol širdyje lakštingala giedos“. Jame dalyvavo įvairaus amžiaus dainorėliai iš Visagino, Ignalinos, Pabradės, Švenčionėlių, Vilniaus miesto bei rajono, Švenčionių, Kaišiadorių įvairių ugdymo įstaigų. Kompetentinga vertinimo komisija, vadovaujama LMTA Džiazo katedros lektorės Marijos Monikos Dičiūnės, vertino dalyvių pasirodymus. Šiame konkurse ir vėl dalyvavo Švenčionių r. Švenčionėlių l.d. „Vyturėlis“ vokalinis ansamblis „Vyturėliai“ (Eglė, Liepa, Augustė, Ugnė, Paulina Ž., Paulina J., Amelija, Elija, Kamilė, Darina - „Žiogelio“ bei „Voveraitės“ grupių). Vaikučius konkursui paruošė meninio ugdymo mokytoja Tatjana Šapokienė.
Švenčionėlių lopšelis-darželis „Vyturėlis“ (Nr. 233) taip pat aktyviai dalyvauja konkurse „Sveikatiados vaikų olimpiada“. Šis projektas skatina vaikų fizinį aktyvumą, ugdo sveikos gyvensenos įpročius ir džiugina mažuosius olimpiečius.

Darželis ne tik rūpinasi formalia ugdymo programa, bet ir organizuoja įvairias edukacines išvykas bei šventes, praturtinančias vaikų patirtį, plečiančias jų akiratį ir ugdančias socialinius įgūdžius.
„Drugelio“ grupės ugdytiniai keliavo į Švenčionėlių kultūros centrą, kur juos pasitiko žaismingas ir filosofiškas spektaklis, sukurtas pagal rašytojos Vaivos Rykštaitės knygą vaikams „Baisiau už tarakoną“. Spektaklio herojus tarakonas, vesdamas žiūrovus po skirtingus butus ir supažindindamas su jų gyventojais, kėlė klausimus vienatvės, atsiskyrimo, amžizmo, priklausomybių temomis, palikdamas erdvės patiems ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.
Vieną dieną pilkame daugiabutyje televizija praneša apie koroną ir karantiną - visų namo butų durys užsiveria ir gyvenimas tarsi sustoja. Bet ar tikrai? Juk už visų tų durų lieka gyventojai su savo paprastai nepaprastomis kasdienybėmis! Tarakonas Lapiščiunksibantis, kurio nevaržo jokie karantino ribojimai, leidžiasi į kelionę susipažinti su savo gimtojo namo gyventojais ir surasti laimingus namus. Žygio tikslas, iš pirmo žvilgsnio, atrodo visai paprastas.

Lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ lankėsi Švenčionių r. policijos pareigūnė Ilma Gudaitytė. Ji atvyko su policijos draugu „Amsiu“. Vyko edukacinis užsiėmimas, kurio metu vaikus mokė ir rodė filmuką, kaip saugiai elgtis gatvėje. Vaikai buvo aktyvūs, noriai bendravo su pareigūne, išmoko svarbių saugaus elgesio taisyklių.
„Aukso obelėlės“ 1-2 grupių vaikai kartu šventė Antanines. Šv. Antano Paduviečio diena, minima birželio 13-ąją, yra reikšminga vasaros šventė, žyminti ne tik bažnytinį kalendorių, bet ir senąsias žemdirbių tradicijas. Vaikai klausėsi pasakojimo apie tai, nuo ko prasideda šienapjūtė, kokius darbo įrankius naudojo žmonės seniau, kokius gėrimus gėrė ir valgius valgė šienapjūtės metu bei po jos.
Didelį džiaugsmą vaikams suteikė daina ir šokis: „Grėbiau šieną per visą dieną“. Mažieji smalsavo, iš kokių augalų pinamas Antaninių vainikas, ir patys galėjo išbandyti šią tradiciją.

Šv. Antanas Paduvietis laikomas saugotoju nuo gamtos stichijų šėlsmo. Pagal mūsų tradicijas yra priimta jau pat Antaninių išvakarėse pasveikinti visus Antanus. Nuo senovės šią dieną kaimuose prasidėdavo šienapjūtė. Buvo tikėta, kad nupjauta žolė gerai atželia, jeigu ji yra pjaunama per jauną mėnulį. Juokauta, kad jei žolę šienausi sode prie pat obels, antaniniai obuoliai užaugs kamuolio didumo. Išlikę ir įvairių patarlių bei posakių, susijusių su Antaninėmis. Vienuose iš jų sakoma: „Šv. Antanas sietuvę pakabino“ - tai reiškia, kad baigėsi pavasariniai sėjos darbai, ir nuo Šv. Antano prasideda šienapjūtė, vasaros pradžia. Šieno pjovimo talkose įvykdavo savotiška jaunuolių iniciacija į vyrus. Jei jaunuolį priima, pirmą kartą išeina su vyrais pjauti šieno, tai jau savotiškas pripažinimas - jis tinkamas būti vienu iš jų, o nebe šiaip berniokas, piemenukas. Nuo šios dienos kaimuose tradiciškai prasidėdavo jaunimo naktigonės. Jaunimas pernakt vakarodavo ir dainuodavo aplink laužus. Kepdavo lašinius, žuvį, gaudydavo ir virdavo vėžius. Laukuose naktį būdavo paliekami arkliai.
tags: #svencioneliu #lopselis #darzelis #vyturelis