Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie prastėjančią vaikų sveikatą - tiek fizinę, tiek ir emocinę. „Per daugelį metų stebėdama vaikų sveikatą galiu išskirti kelias aiškias tendencijas. Dažnėjantiems naujiems vaikų sveikatos sutrikimams didžiausią įtaką daro pasikeitęs gyvenimo būdas“, - aiškina gydytoja. Augančio vaiko kalbą reikia lavinti, o jei jis valandų valandas sėdi prie kompiuterio, jo verbalinės funkcijos normaliai nesivysto. Dėl mažo fizinio aktyvumo, nebūnant atvirame lauke, atsiranda laikysenos sutrikimų, skeleto-raumenų sistemos susirgimų, regos sutrikimų.

Kasmet visi darželinukai ir mokiniai mokslo metų pradžioje privalo į ugdymo ir švietimo įstaigą pristatyti Vaiko sveikatos pažymą. Reguliarūs patikrinimai leidžia laiku pastebėti augimo ar raidos sutrikimus, formuoti sveikos gyvensenos įpročius. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais vizitai pas gydytoją yra dažni: iki kūdikiui sueina 6 mėnesiai, tėvai su juo pas šeimos gydytoją turėtų apsilankyti bent 6 kartus, vėliau, iki 1 metų amžiaus - dar dukart. Vaikams nuo 2 iki 18 metų profilaktinė apžiūra atliekama kasmet.
Pasak specialistų, dažniausios vaikų ligos šaltuoju metų laiku - viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos. Gydytojų teigimu, normalu, jeigu ikimokyklinukai ir pradinukai serga iki 8-10 kartų per metus. Vos gimusį kūdikį saugo įgimtas arba nespecifinis imunitetas, o vaikui augant jo įgytas arba specifinis imunitetas vis stiprėja.
Svarbu nepamiršti, kad vaikų termoreguliacija yra daug prastesnė nei suaugusiųjų. Naujagimiai ir maži vaikai turi daug mažiau poodinių riebalų ir negali drebėti, todėl jie daug jautriau reaguoja į šaltį. Pagrindinis patarimas siekiant išvengti tiek odos nušalimų, tiek ir peršalimo ligų - tinkama apranga.
| Simptomas | Rekomendacija |
|---|---|
| Sloga | Nosies plovimas ir skysčių vartojimas |
| Temperatūra | Leisti organizmui kovoti, stebėti būklę |
| Kosulys | Drėkinti patalpas, gerti šiltus skysčius |
Vaikai pervargsta ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Šiuolaikiniai vaikai neretai jaučiasi pervargę dėl didelio mokymosi tempo, užklasinės veiklos ir tėvų lūkesčių. Ekrano laiko ribojimas vaikams neretai tampa tik iliuzija. Vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei 4 valandas per dieną, dažniau turi emocinių, fizinių ir socialinių sunkumų: nuo mažesnės motyvacijos iki socialinio atsiskyrimo.

Visa tai stipriai veikia vaikų psichiką. Kasmet daugėja psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių vaikų. Jiems trūksta normalaus žmogiško bendravimo. Namuose jie mažai kalbasi su nuolat užsiėmusiais tėvais, o mokyklose neretai išplitusios patyčios. Svarbu, kad vaikas nuo mažens suprastų, jog sveikata - ne laikina būsena, o kasdienis įprotis.