Formos, kaip stiprinti sveikatą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje

Sveikatos ugdymas yra neatsiejama ikimokyklinio ugdymo programos dalis, orientuota į sveikatos vertybių formavimą, kurios vaikui augant tampa įpročiu ir gyvenimo būdu. Viena iš svarbiausių ikimokyklinio ugdymo principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, kur kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narė, Mažeikių lopšelis-darželis „Sulutė“, įgyvendina programą „Augame sveiki“ ir yra pripažinta aktyvia mokykla. Panašiai, lopšelis-darželis „Žibutė“ aktyviai dalyvauja Respublikinėje ikimokyklinių įstaigų pedagogų asociacijoje „Sveikatos želmenėliai“ ir Sveikatą stiprinančių mokyklų tinkle, vykdydamas tęstines Sveikatos stiprinimo programas.

Ugdymo(si) principai ir kryptys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas, kai mokytojas drauge su vaiku atspindi jo patirtis, apmąsto emocijas ir numato tolesnį veikimą.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas, skatinantis bendradarbiavimą ugdymo(si) tęstinumui ir bendruomenės kūrimui.

Gairėse pateikiama vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimo kryptis. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

• „Mūsų sveikata ir gerovė“
• „Aš ir bendruomenė“
• „Aš kalbų pasaulyje“
• „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
• „Kuriu ir išreiškiu“

Šios ugdymo(si) sritys yra ikidalykinės, orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę ir apima turinį bei veiklas. Siekiant įtraukaus ir visiems vaikams prieinamo ugdymo(si), programa grindžiama universalaus dizaino mokymuisi prieiga.

Vaiko pasiekimai ir ugdymo(si) kontekstai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai apima vaikų vertybines nuostatas, žinias, supratimą ir gebėjimus, suskirstytus į 18 pasiekimų sričių. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, iniciatyvoms atvira ir estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, skatinantis autentiškus sumanymus ir giluminį domėjimąsi. Vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant.

Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, numatomi komunikavimo būdai vaikų aktyvumui paskatinti. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaikydami kontekstą jų plėtojimui. Taip pat numatomos galimos vaikų veiklos kliūtys.

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas

Tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas, kuriame, nepriklausomai nuo skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina emocijas, pagauna dėmesį ir panardina į prasmingą vyksmą. Vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų.

Žaismės kontekstas

Jo paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmą ir nuostabą tyrinėjant, eksperimentuojant, dalinantis potyriais. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba ir vaizduote. Priimamos „neteisingos“ vaikų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymo(si) kontekstas

Jo paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias ugdymo(si) situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį.

Kultūrinių dialogų kontekstas

Vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti individualų tapatumą ir dalyvauti kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatiniams socialiniams ir kultūriniams sąveikoms.

Kalbų įvairovės kontekstas

Jo paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui ir teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas

Jo paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinant giliau suprasti objektus, reiškinius ir jų ryšius. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams.

Realių ir virtualių aplinkų kontekstas

Jo paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtojant vaikų skaitmeninį sumanumą. Prioritetas teikiamas patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui.

Kūrybinių dialogų kontekstas

Modeliuojant šį kontekstą, kuriama vaizduotę, smalsumą ir nuostabą kelianti aplinka, akcentuojantis patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, džiaugsmą ir pasididžiavimą.

Fizinis ugdymas ir sveikatingumas

Programoje išskirtos trys fizinio ugdymo pasiekimų sritys: Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas; Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas; Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška. Fizinio ugdymo turinys konstruojamas atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus, gebėjimus ir ugdymo(si) kontekstą.

Siekiama, kad mokiniai per džiaugsmingas patirtis plėtotų fizinio aktyvumo motyvaciją, suprastų fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai, plėtotų judėjimo gebėjimus ir suformuotų palankaus sveikatai fizinio aktyvumo įpročius. Mokiniams suteikiama galimybė prisiimti atsakomybę savarankiškai ir saugiai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas.

Fizinio ugdymo procese, per savistabą, judesio pajautimą ir įgūdžių įgijimą, mokiniai pažįsta save kaip bendruomenės ir gamtos dalį. Formuojama mokinio savimonė, ugdomi metabolinio sindromo ir streso prevencijai svarbūs gebėjimai. Taisyklingi judėjimo įgūdžiai, optimalus fizinis krūvis ir sveikos gyvensenos nuostatos padeda išvengti traumų.

Judėjimo įgūdžių plėtojimas

Šia sritimi siekiama formuoti mokinių taisyklingo judėjimo įgūdžius, plėtoti judesių įvairovės pažinimą bei ugdyti judesio kokybės supratimą. A srities turinyje pateikta nuosekli judesių įvairovės ir kokybės ugdymo seka, skirta savo kūno galimybių pažinimui ir plėtojimui.

Mokomasi taisyklingo ėjimo, bėgimo, slydimo, ropojimo, riedėjimo, sėlinimo ir kitų lokomocinių judesių, keičiant judėjimo kryptį, intensyvumą, judant skirtingomis dangomis ir sąlygomis. Taip pat mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius (pritūpimus, atsistojimą, atsisėdimą ir kt.) bei manipuliacinius (su įrankiu) judesius: metimą, gaudymą, lietimą, griebimą.

Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas

Šioje srityje dėmesys skiriamas fizinių ypatumų lavinimui ir sveikatingumo plėtojimui. Mokiniai mokosi atpažinti fiziologinius streso požymius, taikyti streso prevencijos ir įveikos strategijas. Fizinio ugdymo pamokose plėtojamas kūrybiškumas organizuojant veiklas, per kurias mokiniai tyrinėja savo fizinius ypatumus, kuria ir įgyvendina fizinio aktyvumo planus.

Įgyjamas supratimas apie savo ir kitų fizinių ypatumų ir galimybių skirtumus, ugdomi gyvenimui bendruomenėje ir visuomenės kūrimui reikšmingi gebėjimai bei pagarba žmogaus teisėms. Skatinama atstovauti savo mokyklai, miestui, šaliai sporto rungtyse, remiantis olimpinėmis vertybėmis.

Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška

Fizinio ugdymo pamokose plėtojama mokinių kultūrinė savimonė, kultūrinė raiška ir sąmoningumas. Mokiniams tinkamai vartojant fizinio aktyvumo ir sporto terminologiją, fiziologijos sąvokas, plėtojama komunikavimo kompetencija. Mokiniai naudoja išmaniuosius įrenginius fizinį aktyvumą skatinančiuose žaidimuose, tobulina judėjimo techniką ir stebi fizinius rodiklius.

Vaikų fizinio pajėgumo rodikliai nėra dalyko pasiekimų vertinimo objektas, tačiau į juos turi būti atsižvelgiama planuojant mokinio sveikatai optimalų fizinį ugdymą. Pradinio ugdymo uždavinys - plėtoti pozityvias motorines patirtis, įgalinančias judėjimo džiaugsmą per judesių įvairovę ir fizinį aktyvumą, motyvuojančias būti fiziškai aktyviam įvairiuose kontekstuose.

tags: #sveikatos #stiprinimo #igdymo #formos #ikimokyklinej #ugdymoj

• skaitykite pasakas ir eilėraščius apie nykštukus
• Kaip mityba veikia vyrų sveikatą
• Vežimėliai kūdikiams: išsamus vadovas
• Išsamus vadovas pampersams-kelnaitėms berniukams
• Vaiko konfliktai darželyje