Verkiantis kūdikis: supratimas ir pagalba

Verksmas yra vienintelis būdas kūdikiui pranešti, kad jis alkanas, jam skauda, šalta ar liūdna. Suprasti kūdikio verksmo priežastis yra labai svarbu jo vystymuisi ir gerovei.

Nuomonė, kad kūdikiui kartais reikia leisti išsiverkti, gaji nuo XIX a. pabaigos. Vyravo įsitikinimas, kad retai liečiant kūdikį bus mažesnė tikimybė jam perduoti gyvybei pavojingas infekcijas. Tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad verkiančio vaiko ignoravimas gali padaryti daug žalos. Kūdikystėje patiriamas stiprus stresas gali sutrikdyti nervinės sistemos vystymąsi ir tapti kai kurių ligų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo, priežastimi.

Kūdikiai reakcijos į aplinką mokosi iš jį globojančių suaugusiųjų. Todėl, kai nereaguojama į jo poreikius, sutrinka vystymasis - vaikas lėčiau auga, tampa nejautrus, praranda pasitikėjimą. Reaguoti į kūdikio verksmą būtina ir todėl, kad pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi jo požiūris į aplinką. Tai laikas, kai mažylis turi sužinoti, kad pasaulis yra saugi vieta ir juo bus pasirūpinta. Priešingu atveju formuojasi nepasitikėjimas ne tik aplinkiniais, bet ir savimi.

Kūdikio būsenos ir kaip jas atpažinti

Kūdikis visą dieną išgyvena penkias pagrindines būsenas. Kiekvienoje būsenoje būdamas naujagimis ar kūdikis elgiasi nuspėjamai, organizuotu būdu, o ne chaotiškai. Todėl žinant ko tikėtis iš kiekvienos būsenos, kokia galėtų būti tolimesnė elgesio eiga, galime tinkamai pasirinkti elgesio su kūdikiu būdą.

Šios būsenos taip pat leidžia kūdikiui pačiam spręsti kiek ir kokios išorinės stimuliacijos jam reikia. Taip pat skirtingos būsenos kūdikis skirtingai veikia ir tėvus. Jūs vienaip elgiatės, kai matote, kad kūdikis mieguistas ir kitaip, jeigu budrus, o dar kitaip jeigu verkia. Taip pat ir būsenų trukmė daro poveikį kūdikio ir tėvų bendravimui. Kiekvieną būseną apibūdina tokios savybės, kaip kūno veikla, akių judesiai, veido išraiškos, kvėpavimo ritmas, reakcijos į išorinį ir vidinį dirgiklį stiprumas.

1. Miego būsena

Miegojimas yra tarpinė būsena tarp miego ir pabudimo. Kūno judesių gali būti labai nedaug, kartais naujagimis gali skėstelėti rankomis lyg išsigandęs. Judesiai švelnūs, plastiški. Akys retkarčiais atsimerkia, akių vokai gali virpėti, atrodo, lyg jie labai sunkūs, sunkiai pakeliami. Veide beveik jokių judesių, retkarčiais gali pasirodyti nedidelės grimasos. Kvėpavimas nereguliarus, paviršinis, su retkarčiais pasitaikančiais gilesniais įkvėpimais, atsidusimais.

Jeigu norite mieguistam kūdikiui padėti pereiti į ramaus ar aktyvaus būdravimo būseną, parodykite jam ką nors įdomaus - pabarškinkite barškučiu, įjunkite karuselę virš lovytės, duokite žįsti. Šie dirgikiai - garsas, besikeičiantis vaizdas, čiulpimas - pažadina naujagimį iš mieguistumo būsenos. Jeigu norėtumėte, kad kūdikis dar užmigtų, pasistenkite jo nestimuliuoti vaizdais ar garsais.

2. Ramus būdravimas

Šioje būsenoje kūdikis imliausias aplinkai. Dabar jis gali sutelkti savo dėmesį į tą dirgiklį, su kuriuo susiduria, ar tai būtų spenelis žindimui, ar mamos/tėčio balsas, veidas ar jo regėjimo lauke judantys daiktai. Šioje būsenoje kūno aktyvumas vis dar nedidelis, tačiau akys yra plačios ir aiškiai stebi aplinką, tiesiog siurba į save visa tai, ką mato. Veidas atrodo susikaupęs, o kvėpavimas ritmingas. Tai puikus laikas supažindinti naujagimį su naujais dalykais, vaizdais, spalvomis, garsais.

Šis ramaus būdravimo dėmesio sutelkimas jau pasireiškia pirmomis valandomis po gimimo, kuomet naujagimis ieško krūties ir pradeda pirmą kartą žįsti, sutelkdamas dėmesį į mamos rudąjį laukelį, rudojo laukelio skleidžiamą kvapą, panašų į vaisiaus vandenį kvapą ir į spenelio jausmą rankose ir prie skruostų, lūpų. Visa ši stimuliacija skatina ramiai būdraujantį naujagimį pereiti į aktyvaus būdravimo stadiją ieškant krūties. Jeigu norite padėti kūdikiui išlikti šioje būsenoje ilgiau arba padėti jam pereiti į šią būseną iš miegustumo ar aktyvaus būdravimo būsenos, suteikite jam galimybę ką nors stebėti ar ko nors klausytis. Tai galite taikyti tiek pakabinkite skambančių žaisliukų stebėjimui prie lovelės, ant automobilinės kėdutės rankenos ar ant vežimėlio gaubto. Šioje būsenoje esantis kūdikis jums gali suteikti labai daug džiaugsmingos bendravimo patirties. Jo reakcija į jūsų veidą ir balsą, nuostaba ir džiaugsmas stebint žaisliukus, beprasidedąs gugavimas jums greičiausiai atrodys nuostabiausias dalykas pasaulyje ir padės sustiprinti meilės ir prieraišumo jausmą. Paveikslėliai, žaislai, veidai skatina naujagimį pereiti į ramaus aktyvumo būseną iš mieguistumo, aktyvaus būdravimo ar net verkimo būsenos. Ramų būdravimą skatina ir paėmimas ant rankų, glostymas, nešiojimas.

3. Aktyvus būdravimas

Aktyvaus būdravimo metu kūdikio akys yra atmerktos ir stebi aplinką, tačiau jos taip nebespindi, kaip ramaus būdravimo metu. Atrodo, kad kūdikio žvilgsnis kiek nutolo, pasidarė abejingesnis aplinkos vaizdams. Veido išraiškos mažėja, dažniau veidas atrodo sustingęs. Kūno judesių daugėja, didėja jų intensyvumas, retkarčiais gali pasitaikyti išgąstingų skėstelėjimų rankomis, tačiau dauguma judesių plastiški. Kvėpavimas darosi neritmingas. Reagavimas į išorinius dirgiklius darosi uždelstas, dirgiklio atsiradimas gali arba padėti kūdikiui pereiti į ramaus būdravimo būseną ir vėl sutelkus dėmesį stebėti naujus vaizdus, arba gali paskatinti pereiti į verkimo būseną. Kūdikis gali tapti irzlesnis, ypatingai jautrus dirgikliams, kurie nemalonūs - alkio jausmas, nuovargis, triukšmas, pernelyg smarkus ar nemalonus jo kūno lietimas ar padėties keitimas. Tokioje situacijoje kūdikis tampa vis aktyvesnis ir aktyvesnis, kol galiausiai pereina į verkimo būseną. Ši būsena labai greitai gali pavirsti verkimo būsena, jeigu kūdikis jau ilgesnį laiką yra būdraujantis.

4. Verkimo būsena

Kūdikis yra verkimo būsenoje, jeigu jis verkia ilgiau nei 15 sekundžių. Ši būsena kelia daugiausiai nerimo mamai ar tėčiui, nes jūsų instinktyvi reakcija yra nerimas ir pavojus kartu su noru kuo greičiau padėti kūdikiui nusiraminti. Šioje būsenoje labai padaugėja kūno judesių. Pasikeičia odos spalva, oda patamsėja ar įgauna raudoną ar net kiek rudą (ruddy) atspalvį. Akys būna arba plačiai atmerktos arba stipriai užmerktos. Veide - daugybė grimasų. Kvėpavimas labiausiai neritmingas iš visų būsenų.

Svarbu suprasti, kad verkimas yra bendravimo būdas. Jis yra skirtas parodyti, kad aplinkos dirgiklių yra per daug ir jie yra nebemalonūs kūdikiui, jis norėtų nuo jų atsiriboti. Taip pat šiuo būdu kūdikis stengiasi perduoti jums signalą ir apie nemalonius vidinius dirgiklius, tokius kaip alkis, nuovargis ar kūno nepatogumas dėl nešvarių vystyklų, ilgai fiksuotos tos pačios padėties, karščio, šalčio ir kitų nepatogumų. Jeigu fiziniais dalykais pasirūpinta, tuomet verkimas rodo, kad kūdikis pasiekė savo bendravimo su aplinkos dirgikliais ribą. Kartais kūdikiams pavyksta patiems nurimti ir pereiti į aktyvaus ar ramaus būdravimo būklę, ypač, jeigu verkimo priežastis buvo fizinis nepatogumas (pvz., gulėjusį ant nugaros kūdikį paguldėte ant pilvelio arba atvirkščiai).

Įvairūs, nesusiję tarpusavyje garsai skatina kūdikio aktyvumą, vadinasi kelia kūdikį iš vienos būsenos į kitą, aktyvesnę: iš mieguistumo į ramų būdravimą, iš ramaus būdravimo į aktyvų būdravimą, iš aktyvaus būdravimo į verkimą, todėl kūdikiui pravirkus tokių garsų reikėtų vengti. Ritmiški garsai mažina kūno judesių aktyvumą, skatina mieguistumą ir mažina verkimą. Taip pat skatina efektyvesnį ir ritmingesnį žindimą. Nuolatinis, besitęsiantis garsas ramina verkiantį kūdikį.

Ką daryti, kai kūdikis verkia?

Yra keletas dalykų, kuriuos tėvai gali padaryti, kai kūdikis verkia:

• Patikrinkite fizinius poreikius: ar kūdikis alkanas, ar jam reikia sauskelnių keitimo, ar jam ne per šalta/karšta?
• Paimkite ant rankų ir migdykite: daugelis kūdikių nurimsta, kai juos paimate ant rankų ir švelniai supate.
• Atlikite masažą: kūdikių masažas gali padėti atsipalaiduoti ir nurimti.
• Sukurkite ramią aplinką: sumažinkite triukšmą ir šviesą, kad kūdikiui būtų lengviau atsipalaiduoti.
• Naudokite "baltąjį triukšmą": tylus, ritmingas garsas, pavyzdžiui, dulkių siurblio ar ventiliatoriaus garsas, gali nuraminti kūdikį.
• Pabandykite švelnų supimą: vieni kūdikiai ramiai reaguoja į supimą, kiti - ne.
• Paskatinkite žindymą: alkis yra viena dažniausių verksmo priežasčių.

Jeigu kūdikis verkia ilgai ir niekaip negalite jo nuraminti, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atmesta rimtesnių sveikatos problemų galimybė.

Aletha Solter, viena iš Sąmoningos tėvystės pradininkių, savo knygose pabrėžia, kad kūdikio verksmas yra jo būtinybė išreikšti savo jausmus ir patirtis. Svarbu ne slopinti šį verksmą, o suprasti jo priežastis ir padėti kūdikiui išgyventi šias emocijas saugioje aplinkoje.

tags: #iliustruotas #kudikio #busenu #vadovas #verkimas

• Auklėtojos ir veiklos darželyje "Ąžuoliukas"
• „Kazlų Rūdos Vilties“ bendrijos veikla
• Vaiko kambario baldų pasirinkimo gidas
• Sistemos galimybės ir iššūkiai
• Ugdymo patirtis darželyje