Šventasis Motiejus (lot. Matthias) - apaštalas, kuris po Judo Iskarijoto išdavystės ir savižudybės buvo išrinktas užimti jo vietą dvylikos apaštalų būryje. Pasak „Apaštalų darbų“ knygos (Acta Apostolorum), tai įvyko po Kristaus žengimo į dangų, krikščionių bendruomenei susirinkus Jeruzalėje. Motiejus buvo vienas iš tų, kurie sekė Jėzų nuo pat Jo krikšto Jordane iki žengimo į dangų, todėl buvo laikomas tiesioginiu Jo gyvenimo, mirties ir prisikėlimo liudininku.

Atranka vyko metant burtus tarp dviejų kandidatų: Motiejaus ir Juozapo, vadinamo Barsabu, pravarde Justas. Burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskirtas prie vienuolikos apaštalų. Tai vienintelis apaštalas, kuris į šį luomą buvo pašauktas ne tiesiogiai Jėzaus Jo žemiškojo gyvenimo metu, o bendruomenės sprendimu, pasikliaujant Dievo apvaizda. Šventojo Motiejaus pasirinkimas buvo svarbus momentas ankstyvojoje Bažnyčioje, nes tai parodė, kaip bendruomenė suprato Dievo valią. Nors jis buvo išrinktas metant burtus, tai nebuvo atsitiktinumas, bet tikėjimas, kad Dievas pats nurodė tinkamą asmenį užpildyti tuščią vietą.
Po Šventosios Dvasios nužengimo (Sekminių), Motiejus, kaip ir kiti apaštalai, leidosi į misijas. Pasak tradicijos, jis skelbė Evangeliją Judėjoje, vėliau Etiopijoje bei Kolchidėje (dabartinė Gruzija), kur patyrė kankinio mirtį - manoma, kad buvo užmuštas akmenimis arba nukirsdintas kirviu. Sunku nustatyti tikslias vietoves ar laiką, kur Motiejus apaštalavo. Kai kurie senovės šaltiniai mini, kad jis turėjo ypatingą dovaną atpažinti tikrąją tikybą ir atskirti ją nuo apgaulės. Jo misijos Etiopijoje ir Kolchidėje buvo kupinos iššūkių, tačiau jis tvirtai laikėsi savo pašaukimo.

Šventoji Elena, imperatoriaus Konstantino motina, IV a. jo relikvijas pergabeno į Romą, o vėliau dalis jų pasiekė Tryrą (Vokietija). Šiandien Tryro Šv. Motiejaus abatija (Benediktinerabtei St. Matthias) yra svarbiausia jo gerbimo vieta šiauriau Alpių - tai vienintelis apaštalo kapas Vokietijoje. Šventasis Motiejus yra minimas kaip pavyzdys, kad Dievo darbas gali būti patikėtas net ir tiems, kurie nebuvo pirmoje eilėje, bet yra ištikimi.
Mene Šv. Motiejus dažniausiai vaizduojamas kaip pagyvenęs vyras, laikantis knygą arba ritinį (apaštalo simbolį) ir kirvį (arba alebardą), kuris nurodo jo kankinystės būdą. Kartais jis vaizduojamas laikantis akmenis, primenančius apie pasmerkimą užmėtyti. Jis laikomas dailidžių, mėsininkų, stalių, alkoholikų (besigydančių nuo priklausomybių) ir tų, kurie pradeda naujus darbus po nesėkmių, globėju. Gegužės 14 d. yra jo liturginio minėjimo diena (Vakarų Bažnyčioje).
Nors apie asmeninį Motiejaus gyvenimą išliko nedaug faktinių žinių, liaudies tradicijoje jam priskiriami tam tikri būdo bruožai: