Pasaulinė Žemės diena vaikams: nuo istorijos iki kūrybinių iniciatyvų
Pasaulinė Žemės diena yra kasmetinis renginys, siekiant didinti sąmoningumą ir vertinti aplinką bei jos apsaugos svarbą. Kiekvienais metais kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Kovo 20-oji Pasauline Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis - dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Tačiau visuomeninės organizacijos nuo 1970 m. šią dieną mini balandžio 22 d. Pasaulinė Žemės diena mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi, o ypač svarbu į šį procesą įtraukti vaikus.
Žemės dienos ištakos ir reikšmė
1969 m. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konferencijoje San Franciske taikos aktyvistas Johnas McConnellas pasiūlė Žemės dieną pagerbti pasauliniu mastu. Maždaug tuo pačiu metu G. Nelsonas galvojo apie aplinkosaugos mokymą. 1970 m. balandžio 22 d., Žemės dienos judėjimą organizavo JAV senatorius Gaylordas Nelsonas, susirūpinęs pramonės plėtros ir taršos poveikiu aplinkai. Veiksmų jis ėmėsi po didžiulio 1969 m. naftos išsiliejimo Santa Barbaroje, Kalifornijoje. Jis norėjo šviesti jaunimą apie didėjančią taršą ir jos daromus padarinius. Senatorius Nelsonas nacionalinei žiniasklaidai paskelbė apie dėstymo kolegijos miesteliuose idėją, pasamdė Denisą Hayesą, jauną aktyvistą, kad jis organizuotų studentų mokymus.
Balandžio 22 d. buvo pasirinkta sąmoningai, tarp pavasario atostogų ir baigiamųjų egzaminų, kad kuo daugiau studentų dalyvautų. Suprasdamas savo potencialą įkvėpti visus amerikiečius, Hayesas subūrė 85 darbuotojų nacionalinį personalą, kuris reklamuotų renginius visame pasaulyje. Jie pakeitė pavadinimą į Žemės dieną, kuri iš karto sukėlė nacionalinės žiniasklaidos dėmesį. Žemės diena įkvėpė 20 milijonų amerikiečių - tuo metu 10 % visų JAV gyventojų - išeiti į gatves, parkus ir auditorijas demonstruoti prieš 150 metų trukusios pramonės plėtros padarinius ir poveikį žmonių sveikatai.
Tūkstančiai kolegijų ir universitetų organizavo protestus prieš aplinkos blogėjimą, o miestuose, miesteliuose ir bendruomenėse vyko didžiuliai mitingai. Žemės dieną susivienijo skirtingos grupės, kurios iki tol individualiai kovojo su naftos išsiliejimu, teršiančiomis gamyklomis ir elektrinėmis, nuodingomis nuotekomis, pesticidais, laukinės gamtos praradimu. 1970 m. Žemės diena pasiekė retą politinį susivienijimą, pasitelkdama respublikonų ir demokratų, turtingųjų ir vargšų, miestų gyventojų ir ūkininkų, verslo ir darbo lyderių paramą. Iki 1970 m. pabaigos, buvo įsteigta Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra ir priimti kiti pirmieji aplinkosaugos įstatymai. Po dvejų metų Kongresas priėmė Švaraus vandens įstatymą. Praėjus metams po to, Kongresas priėmė Nykstančių rūšių įstatymą ir netrukus po Federalinį insekticidų, fungicidų ir graužikų įstatymą. Idėja greitai išplito už JAV ribų, o 1990 m. Žemės diena tapo tarptautiniu renginiu, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 šalių.
Šiandien Žemės diena yra vienas didžiausių pilietinių renginių pasaulyje, kurį kasmet švenčia beveik 1 mlrd. Visą savaitę ir pačią balandžio 22 d. žmonių grupės iš visų sluoksnių, tikėjimų ir tautybių jungsiasi į festivalius, mitingus ir aplinkosauginę veiklą, kuri ugdo bendruomenės sąmoningumą ir aktyvumą. Žemės dienos prasmė laikui bėgant keitėsi, tačiau pagrindinė jos žinia išlieka ta pati: kad mes visi esame įsipareigoję rūpintis planeta ir išsaugoti ją ateities kartoms.
Žemės diena Lietuvoje ir vaikų įsitraukimas
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 - 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. įteisino šią dieną. Šią dieną diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus.
Lietuvos Aplinkos ministerija Žemės dieną pamini kiekvienais metais prie ministerijos iškeldama Žemės vėliavą, kuri plevėsuoja visą mėnesį iki Tarptautinės motinos Žemės dienos, kuri minima balandžio 22 d. Taip pat pastaruosius kelis metus ministerijos sistemoje dirbantys aplinkosaugininkai per Žemės dieną veda žaliąsias pamokas šalies mokyklose - keliuose šimtuose ugdymo įstaigų vaikams yra pristatoma aplinkos apsaugos svarba, skatinamas kasdienis gamtos pažinimo siekis.
Lietuvoje pasaulinės Žemės dienos metu kiekvienas turėtume pagalvoti apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą nukreipti tų problemų sprendimo linkme. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai - popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas - padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami nuolat senkantys Žemės ištekliai. Šie veiksmai yra puikus pavyzdys, kaip vaikai gali prisidėti prie planetos saugojimo kasdieninėje veikloje.
Vaikai aktyviai dalyvauja ir platesnėse iniciatyvose. 2013 m. gausi mokymo - ugdymo įstaigų bendruomenė dalyvavo Žemės dienai paminėti skirtame socialiniame kūrybiniame projekte „Apkabinkime Žemę kartu“. 2014 m. Lietuvos mokymo - ugdymo įstaigų bendruomenė taip pat dalyvavo Žemės dienai paminėti skirtame renginyje, demonstruodama augantį vaikų ir jaunimo susidomėjimą aplinkosaugos problemomis.
Kūrybinės ir edukacinės priemonės vaikams
„Knygiukai“: literatūra, kuri įkvepia ir padeda
Vienas iš išskirtinių projektų, skirtų vaikams, yra „Knygiukai“. „Knygiukas“ - tai rašytojo ir iliustruotojo dueto sukurta istorija, skirta ketverių-devynerių metų vaikams, papasakota iš vieno A4 formato lapo išlankstomoje šešių puslapių knygelėje. Ją parsisiųsti, atsispausdinti ir susilankstyti galės bet kuris namuose esantis vaikas.
Kiekviena knyga kažką duoda skaitytojui - nuotykių, supratimo, jausmo, kad esi ne vienas, kad yra tokių pačių ar panašių į tave, jausmo, kad tave kažkas supranta, juoko, grožio, įkvėpimo. „Gyvename greitame amžiuje, kai vaikams sunku susikaupti skaitant ilgus aprašymus, storas knygas, todėl mažas formatas patrauklus vaikams. Tokią istoriją tikrai perskaitysi net jei skaitai silpnai. Ir į delną ji patogiai telpa. Vaikai mėgsta mažus dalykus, atrodo, kad jie jiems tiesiog pritaikyti. „Knygiukai“ yra trumpoji literatūra, bet tai nereiškia, kad jie yra mažiau geri nei kitos knygos, tuo labiau, kad projekto metu juos kuria profesionalūs kūrėjai“, - mintimis dalijasi „Knygiukus“ sumaniusi ir sėkmingai išbandžiusi VšĮ „Vaiko psichologijos centro“ steigėja, psichologė dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė.
Tai - socialinis projektas, todėl knygų kūrėjai prisijungia neatlygintinai. Prie projekto „Knygiukai į pagalbą vaikams“ prisijungė virš penkiasdešimt iliustruotojų ir rašytojų, kurie į kūrybines poras bus suskirstyti atsitiktine tvarka. Tarp projekto dalyvių yra ir žinomi vaikų literatūros autoriai:
- Evelina Daciūtė
- Aušra Kiudulaitė
- Lina Žutautė
- Jurga Vilė
- Lina Itagaki
- Vytautas V. (rašytojas, bardas, kino režisierius ir dramaturgas)
Literatūrologė, tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė mano, kad retai susimąstome, jog teisė į kultūrą (ir literatūrą kaip vieną jos šakų) yra pamatinė vaikų teisė, įrašyta Vaiko teisių konvencijoje. „Knygiukai“ ateina tiesiai į namus, vaikai patys prisideda prie jų atsiradimo - patys atsispausdina, karpo, sulanksto. Manau, tame yra truputis magijos. Šitas knygiuko formatas patrauklus - nereikia rišti, klijuoti, tereikia sulankstyti, įkirpti, perlankstyti - ir knyga,“ - sako psichologė.
Vaikų ir paauglių knygų autorė, „Vaikų žemės“ komandos narė ir projekto „Knygiukai į pagalbą vaikams“ sumanytoja Kotryna Zylė viliasi, kad „Knygiukai“ padovanos bent kelias minutes ramybės tiek vaikams, tiek tėvams. „Šiuo metu skaitymas vaikams garsiai - svarbi šeimos „terapijos“ forma. Dar nebuvo nei vieno sykio, kad mažiukai neatbėgtų ir nesukištų nosių į iliustracijas. Ir prisipažinsiu, tai ramina ne tik juos. Šis būdas nurimti labai svarbus ir man pačiai. Tiesiog mėgaujuosi istorija kartu su vaikais, tuo metu neturiu galvoti kaip juos sutaikyti, sudrausminti, kuo užimti ar sudominti“, - sako Kotryna.
„Knygiukų“ tikslas - ne tik praskaidrinti vaikų kasdienybę, bet ir padėti jiems spręsti emocinius šių dienų iššūkius, todėl prieš kurdami „Knygiukus“ visi projekto dalyviai susitiks su psichologe dr. Monika Skeryte-Kazlauskiene, kuri papasakos apie šiuo metu vaikų patiriamus emocinius sunkumus ir kaip „Knygiukai“ galėtų padėti juos spręsti. „Knygiukai“ gali paskatinti vaikus kurti ir pačius, savo sukurtomis knygelėmis išsakyti tai, ką paprastais žodžiais ne visada pavyksta. Be to, jei vaikui patiktų „Knygiukas“, gali būti lengviau jį sudominti ir kitomis panašią temą nagrinėjančiomis vaikiškomis knygomis ar „Knygiuko“ autoriaus knyga - projekte dalyvauja bent vieną knygą vaikams parašę ar (ir) iliustravę kūrėjai.
Šio projekto rėmuose vyko ir viešos diskusijos su žinomais žmonėmis:
- Birželio 1 d. - pokalbis su skaitančia keturių vaikų mama Beata Nicholson.
- Birželio 2 d. - pokalbis su skaitančia trijų vaikų mama, psichologe Monika Skerytė-Kazlauskiene ir vaikų literatūros specialiste Inga Mitunevičiūte.
- Birželio 3 d. - pokalbis su skaitančiu trijų vaikų tėčiu Simonu Urbonu.
Integruota pamoka „Griežlė ir jos namai“
Balandžio 22 d. minint Žemės dieną, labai svarbu vaikus mokyti, kad ne visada gamtą galima palikti atsikurti savaime (taip yra su miškais). Jei paliksime savieigai, kai kurios ekosistemos (tokios, kaip pievos) tiesiog išnyks. Ta proga sukūrėme pamoką jaunesniems vaikams (pradinukams) apie griežlės gyvenimą pievoje, kurios esminis akcentas - žaidimas, kai įsikūnijama į paukščio gyvenimą ir pajaučiama, su kokiais iššūkiais paukštis susiduria. Parengėme pasiūlymus, kaip integruoti gamtos mokslus, matematiką, dailę, lietuvių ir anglų kalbas, etiką. Pateikėme pagalbinę medžiagą, aprašėme galimą pamokos eigą. Kviečiame naudotis ir teikti komentarus, kaip ateityje tokio tipo medžiagą galėtume tobulinti. Norime sukurti kuo labiau panaudojamą medžiagą mokytojams, kad gamtos pažinimas kuo labiau būtų įtraukiamas.
„Gamtos kalendorius“: skaitmeninis mokymasis
Be tiesioginių pamokų, vaikams ir jaunimui siūloma interaktyvi platforma - „Gamtos kalendorius“. Šioje platformoje galima rinktis užduotis apie gamtą pagal jus dominančią temą, kurias galima spręsti platformoje, už tai gauti virtualius ženklelius ir skirtingo lygio reindžerių sertifikatus. Naudodamiesi jaunųjų gamtos reindžerių platforma jūs taip pat galite kurti savo testus, kryžiažodžius ar kitas užduotis apie gamtą. Tai puikus būdas skatinti vaikų ir paauglių įsitraukimą į gamtos pažinimą ir aplinkosaugos veiklą skaitmeninėje erdvėje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
