Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas Lietuvoje
Pastaruoju metu Lietuvoje itin aštriai diskutuojama apie neįtikėtinai žemą gimstamumo lygį, siekiantį antirekordus. Nors svarstoma daugybė priežasčių ir galimų sprendimų, nuo darželių trūkumo iki išmokų dydžio, mažai dėmesio skiriama specifinėms situacijoms, su kuriomis susiduria šeimos planuojančios ar susilaukiančios pametinukų. Viena tokių sudėtingų situacijų iškyla, kai moteris, dar tebedirbdama vaiko priežiūros atostogose (VPA) su pirmuoju vaiku, laukiasi antrojo ir privalo išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas (NGA). Tuomet kyla klausimas dėl išmokų dubliavimosi ir pasirinkimo tarp NGA ir VPA išmokų.
Išmokų dubliavimosi ir pasirinkimo problema
Šeima, susilaukusi pirmagimio, pasirinko 18 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, siekdama optimalaus finansinio varianto, nes išmokos nėra didelės. Tačiau, sulaukus pirmagimiui 6-7 mėnesių, sužinojus apie antrąjį nėštumą, situacija tampa sudėtingesnė. Moteris turėtų išeiti į NGA su antruoju vaiku dar būdama VPA su pirmuoju. Tai reiškia, kad jai tenka rinktis, kokią išmoką už dubliuojamą laikotarpį nori gauti: NGA ar VPA. Kadangi NGA išmoka yra didesnė, paprastai patariama rinktis ją.
Tokia tvarka kelia nuostabą, ypač lyginant su kitomis situacijomis. Pavyzdžiui, privalomasis sveikatos draudimas (PSD) mokamas nuo abiejų algų, dirbant dviejuose darbuose, nors asmuo serga vienas ir gauna vieną išmoką. Skaitytoja piktinasi, kodėl pirmasis vaikas yra "prastesnis" už antrąjį, nors abu vaikai reikalauja skirtingų išlaidų ir priežiūros. Ji kelia klausimą, ką daryti mamai, kuri netenka vaiko tėvo, o vėliau pastoja antrą kartą ir turi išeiti į NGA būdama VPA, neturėdama iš ko prisiteisti alimentų už pirmąjį vaiką, o iš jos "atima visą išmoką".
„Sodros“ paaiškinimas dėl išmokų tvarkos
„Sodra“ paaiškino, kad moteris, draudžiama motinystės socialiniu draudimu ir gaunanti vaiko priežiūros išmoką, susilaukusi kito vaiko, įgyja teisę gauti motinystės išmoką. Jai mokamos abi išmokos, tačiau bendra jų suma negali viršyti 78 proc. palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šią tvarką nustato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnis. Motinystės išmoka sudaro 77,58 proc. gavėjos kompensuojamojo uždarbio, o 18 mėnesių VPA metu išmoka siekia 60 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pirmieji 2 neperleidžiami mėnesiai apima didesnę - 78 proc. - kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką.
Dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų, „Sodra“ pabrėžė, kad jos nėra susijusios su motinystės socialiniu draudimu. PSD įmokos, mokamos nuo pajamų (2026 m. - 6,98 proc.), užtikrina teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Teisę į vaiko priežiūros išmokas suteikia motinystės socialinis draudimas (1,81 proc. nuo pajamų).
Kaip tėvams geriausia pasiskirstyti vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpius, „Sodros“ nuomone, yra individualus sprendimas, priklausantis nuo šeimos finansinės situacijos. Vaiko priežiūros atostogomis už pirmą vaiką galima naudotis lanksčiai - pakaitomis tiek vienam iš tėvų, tiek seneliams, jei jie turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Politikų požiūris į išmokų sistemą
Politikai, tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos, sutinka, kad, mažėjant gimstamumui, reikėtų peržiūrėti išmokų "lubas" ir galbūt pačių išmokų dydžius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pastebėjo, kad įmokos į ligos ir motinystės socialinio draudimo fondus ne visada dengdavo metines išlaidas. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę demografinę situaciją, jis mano, kad būtų galima peržiūrėti vaiko priežiūros išmokų "lubas", jei biudžetas leidžia.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis yra griežtesnės nuomonės, teigdamas, kad Lietuva jau seniai turėtų iš esmės peržiūrėti vaiko priežiūros išmokų sistemą. Jo teigimu, dabar "Sodros" biudžete yra nemenkas perteklius, kuris turėtų būti panaudotas demografijai gerinti. Kukuraitis kritikuoja sistemą, kuri, jo manymu, nėra teisinga visoms šeimoms, nes pajamos krenta, o išmokos nesiekia 100 proc. buvusių pajamų, išskyrus pirmuosius neperleidžiamus mėnesius.
Jis siūlo didinti tarifus, peržiūrėti nustatytas išmokų "lubas", ypač šeimoms, kurios uždirba virš dviejų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tokioms šeimoms pajamų kritimas gali siekti apie 70 proc., o tai sukelia didelį finansinį krūvį, atsižvelgiant į turimas paskolas ir kitas išlaidas.
Vaiko gimimas: meilė ar pinigai?
Diskusija apie demografiją neišvengiamai paliečia filosofinį klausimą: kiek vaikų gimimas susijęs su finansais. Algirdas Sysas įsitikinęs, kad "vaikai gimsta iš meilės, o ne dėl pinigų". Jis pabrėžia, kad valstybė turi padėti įsitvirtinti darbo rinkoje ir gyvenime, tačiau vien pinigų nepakanka, ypač esant karui ar neapibrėžtumui dėl ateities.
Linas Kukuraitis sutinka, kad norėtųsi, jog vaikai gimtų iš meilės, tačiau pripažįsta, kad visi esame žmonės, turintys finansinių poreikių. Jis akcentuoja, kad vaikų auginimas yra brangus, o pajamų kritimas gali pastatyti šeimas į nepavydėtiną situaciją. Kukuraitis dalijasi pastebėjimu, kad net jauni žmonės, neturintys vaikų, įvardija vaikų auginimo brangumą kaip vieną pagrindinių veiksnių, kas rodo, jog sistemoje ar visuomenės informavime yra spragų.
Darbuotojų teisės ir motinystės išmokos - ar viskas įstatymiškai taip paprasta?
„Sodra“ paaiškino išmokų tvarką, kai motinystės socialinio draudimo stažas yra būtinas norint gauti vaiko priežiūros išmokas. Teisę į vaiko priežiūros išmokas suteikia motinystės socialinis draudimas, kuris sudaro 1,81 proc. nuo pajamų. Naudotis vaiko priežiūros atostogomis galima lanksčiai - pakaitomis tiek vienam iš tėvų, tiek seneliams, jei jie turi sukaupę reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą: ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
