Nėštumo metu atliekami tyrimai: svarba ir reikšmė

Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų. Tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims.

Nėščiųjų tyrimai - tai kompleksas medicininių procedūrų, kurios atliekamos siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą nėštumo metu, gimdymo metu ir po gimdymo. Šie tyrimai padeda laiku diagnozuoti ir gydyti galimas patologijas, taip pat įvertinti bendrą nėščiosios organizmo būklę.

Privalomieji ir rekomenduojami nėštumo tyrimai

Nėštumo metu atliekami tiek privalomieji, tiek ir rekomenduojami tyrimai. Privalomieji tyrimai patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Sveikatos priežiūros specialistų rekomenduojami tyrimai visoms nėščiosioms.

Pirmasis nėštumo trimestras (iki 12 savaitės)

Pirmasis apsilankymas pas gydytoją turėtų įvykti kuo anksčiau, pageidautina iki 12 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu atliekami šie tyrimai:

• Pirminė apžiūra ir kraujo tyrimai: Atliekamas bendras kraujo tyrimas, kuriuo vertinamas eritrocitų, leukocitų, trombocitų kiekis, forma ir pasiskirstymas. Šis tyrimas padeda nustatyti uždegimus, atskirti bakterines ir virusines infekcijas, diagnozuoti mažakraujystę. Taip pat atliekami tyrimai dėl sifilio (RPR ir TPHA), ŽIV, hepatito B (HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore).
• Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas.
• Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 valandoms po gliukozės (75 g vandenyje) išgėrimo. Tai svarbus tyrimas cukrinio diabeto diagnostikai.
• Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas: Būtinas Rh neigiamoms (Rh (-)) moterims, kurių partneris Rh teigiamas (Rh (+). Jei Rh neigiamas, atliekamas Rh antikūnų nustatymas.
• Genetinių sindromų rizikos įvertinimas (PRISCA I): 11-13 nėštumo savaitę atliekamas tyrimas, įvertinantis riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais.
• Chorioninių gaurelių biopsija (CGB): 10-11 nėštumo savaitę atliekama procedūra, kurios metu paimama 20-40 mg medžiagos iš besiformuojančios placentos. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
• Pirmasis ultragarsinis tyrimas: Atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, vertinama vaisiaus anatomija ir chromosominių anomalijų rizikos rodikliai.
• Burnos ertmės apžiūra: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad būtų galima įvertinti burnos ertmės būklę ir atlikti reikiamus procedūras.

Antrasis nėštumo trimestras (14-28 savaitės)

Antrąjį trimestrą tęsiamas motinos ir vaisiaus sveikatos stebėjimas:

• Antrasis ultragarsinis tyrimas: Atliekamas 14-22 nėštumo savaitę, įvertinama vaisiaus nervinio vamzdelio pažeidimo rizika.
• Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) kartojamas: Atliekamas 27-28 nėštumo savaitę, jei pirmojo tyrimo metu buvo nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
• Rh antikūnų tyrimas kartojamas: Jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+), tyrimas kartojamas 27-28 sav.
• Vaisiaus judesių vertinimas: Rekomenduojama pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės, naudojant ultragarso doplerį arba kardiotokografą.
• B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: Imamas 35-37 nėštumo savaitę. BGS yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas.

Trečiasis nėštumo trimestras (nuo 28 savaitės)

Paskutinis trimestras yra kritinis laikotarpis, todėl motinos ir vaisiaus būklė stebima itin atidžiai:

• Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai: Nėštumo metu moters organizmas ruošiasi gimdymui, todėl kraujo krešėjimo sistema patiria reikšmingus pokyčius. Atliekami tyrimai, tokie kaip bendras kraujo tyrimas, protrombino laikas (PL), tarptautinis normalizuotas santykis (TNS), aktyvintas dalinis tromboplastino laikas (ADTL), fibrinogenas, D-dimerai.
• Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai: Stebimi ALT, AST, bilirubino, šarminės fosfatazės (ŠF) rodikliai. Padidėjęs ŠF padidėjimas III trimestre siejamas su placentos gamybos suintensyvėjimu.
• C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimas: Nėštumo metu CRB kiekis gali būti didesnis nei ne nėščioms moterims dėl nedidelio sisteminio uždegiminio atsako. Didžioji dalis tyrimų parodė, kad didžiausias galimas CRB kiekis nėštumo metu yra iki 20 mg/l, esant didesniam kiekiui, jau reikia galvoti apie infekciją.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ir vaisiaus raidą. Vertinamas laisvų FT4 ir FT3 kiekis kraujyje.
• Urogenitalinės sistemos infekcijų tyrimai: Rekomenduojami tyrimai dėl Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum, ypač jei yra rizikos veiksnių.
• B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: Imamas 35-37 nėštumo savaitę.

Infekcinių ligų tyrimai nėštumo metu

Nėštumo metu svarbu atlikti tyrimus, siekiant nustatyti galimas infekcijas, kurios gali pakenkti vaisiui:

• Sifilis: Sifilis yra bakterinė infekcija, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.
• ŽIV: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi.
• Raudonukė: Raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius.
• Toksoplazmozė: Nėščiai moteriai susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.
• Citomegalo virusas (CMV): Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą.
• Hepatitas B: Nėščiajai sergant hepatito B viruso sukelta liga, vaisius gali užsikrėsti nėštumo, gimdymo metu ar žindant.
• Herpes simplex virusas (HSV): HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai.

Preeklampsija: grėsminga nėštumo komplikacija

Preeklampsija yra viena pavojingiausių nėštumo komplikacijų, kuri gali sukelti rimtų sveikatos problemų motinai ir vaisiui. Preeklampsija pasireiškia 2-8 iš 100 nėščių moterų. Sunkia preeklampsijos forma suserga 1 iš 200 nėščiųjų. Dažniausi simptomai yra galvos skausmas, regos sutrikimai, skausmas po dešiniuoju šonkauliu, pykinimas, vėmimas, staiga atsiradęs veido, rankų ir kojų tinimas bei labai bloga savijauta.

Preeklampsija pakenkia dar negimusiam vaikeliui, nes paveikia placentos funkciją. Sutrinka vaisiaus augimas, sumažėja vaisiaus vandenų. Jei preeklampsijos forma labai sunki ir placentos funkcija labai sutrinka, dėl deguonies stokos vaisiaus būklė gali tapti kritinė, jis gali žūti gimdoje. Nors preeklampsijos priežastys nėra žinomos, tačiau liga gali pasireikšti bet kuriai nėščiajai, todėl savo sveikatos būklę reikėtų stebėti viso nėštumo metu. Ypač dėmesingos turėtų būti moterys, kurių kraujo spaudimas prieš nėštumą buvo padidėjęs, kurių kraujospūdis buvo aukštas ir ankstesnių nėštumų metu, taip pat sergančios inkstų ligomis, diabetu ar imuninėmis ligomis.

Vienintelis gydymo pasirinkimas sunkios preeklampsijos atveju yra skubi cezario pjūvio operacija, nes tęsti nėštumą tampa pavojinga tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei.

Kraujo tyrimų interpretacija nėštumo metu

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos kraujo tyrimų rodikliams. Pavyzdžiui, kraujo plazmos tūris padidėja apie 45-50 proc., eritrocitų - apie 20-30 proc. Dėl to gali atsirasti fiziologinė anemija (mažesnė hemoglobino koncentracija). Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l.

Leukocitų kiekis nėštumo metu taip pat fiziologiškai padidėja, ypač neutrofilų sąskaita. Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug. Nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė, kai padidėja krešėjimo faktorių koncentracija kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Tai padidina giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių riziką.

Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų. Pavyzdžiui, normalus fibrinogeno lygis nėščiosioms yra gerokai didesnis (>4 g/l), nei įprasta normali riba (2-4 g/l), o D-dimerų koncentracija nėštumo metu gali viršyti įprastas normas.

tags: #sutrukinejusios #akiu #kraujagysles #nestumo #metu

• Aktualijos vaikų pulmonologijoje
• kaip prasmingai paminėti gimimo dieną
• Atsakomybė už vaiko priežiūros kompensaciją
• Šalavijo arbatos poveikis vaisingumui
• Kaip nustatoma vyriška lytis genetiškai?