Medikamentinis nėštumo nutraukimas Airijoje: istorija, teisinis statusas ir prieinamumas
Nėštumo nutraukimas, dar vadinamas abortu, yra medicininė procedūra, kurios metu nutraukiamas apvaisintas kiaušinėlis ar vaisius. Nėštumo nutraukimas iki 12 savaičių laikomas ankstyvuoju, o iki 24 - vėlyvuoju. Abortų įstatymai visame pasaulyje skiriasi, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pastebima jų liberalizavimo tendencija. Šiame straipsnyje aptariama abortų situacija Airijoje, atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, medikamentinio aborto prieinamumą ir saugumą bei teisines aplinkybes.
Abortų Įstatymai Pasaulyje: Nuo Draudimų Iki Liberalizavimo
Pastarieji penkiasdešimt metų pasižymėjo neabejotina abortų įstatymų liberalizavimo tendencija, ypač pramoniniame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje įvyksta apie septyniasdešimt trys milijonai abortų. Tai reiškia, kad visame pasaulyje tūkstančiui moterų tenka maždaug trisdešimt devyni abortai, o šis rodiklis išliko beveik toks pat nuo 1990 m.
Rodikliai skyrėsi šalyse, kuriose yra mažiau apribojimų, ir šalyse, kuriose yra daugiau: 1990-1994 m. ir 2015-2019 m. vidutinis abortų dažnis šalyse, kuriose abortai apskritai legalūs (išskyrus Kiniją ir Indiją), sumažėjo 43 proc. Priešingai, šalyse, kuriose yra griežti abortų apribojimai, vidutinis abortų skaičius padidėjo maždaug 12 procentų.
Viso pasaulio šalims išplėtus sąlygas, kuriomis žmonės gali naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis, pagerėjo abortų priežiūros kokybė ir saugumas, taip pat pagerėjo gimdyvių išgyvenamumas. Tačiau abortų procedūrų saugumas labai skiriasi šalyse, kuriose abortas paprastai yra legalus, ir šalyse, kuriose abortams taikomi dideli apribojimai. Kai kuriose šalyse išlieka didelis pasipriešinimas abortams, o pastaraisiais metais daugelis šalių, ypač autokratinės, stabdė moterų ir reprodukcinių teisių plėtrą.
Daugelis tarptautinių struktūrų, JT Žmogaus Teisių Komitetas ir regioniniai žmogaus teisių teismai, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismą, Amerikos Žmogaus Teisių Teismą ir Afrikos Žmogaus Teisių Teismą, nustatė, kad galimybė atlikti saugų abortą yra žmogaus teisė.
1994 m. Kaire vykusioje tarptautinėje gyventojų ir vystymosi konferencijoje 179 vyriausybės pasirašė veiksmų programą, į kurią įtrauktas įsipareigojimas užkirsti kelią nesaugiems abortams.
Pirmą kartą PSO nesaugų abortą pripažino visuomenės sveikatos problema 1967 m., o 2003 m. parengė technines ir politikos gaires, į kurias įtraukta rekomendacija, kad valstybės priimtų abortų įstatymus, jog apsaugotų moterų sveikatą.
Abortų Įstatymai Airijoje: Nuo Draudimo Iki Legalizavimo
Airija ilgus metus demonstravusi atsidavimą ir ištikimybę Vatikano mokymui, 2018 m. gegužę referendumu panaikino beveik absoliutų abortų draudimą, galiojusį ne vieną dešimtmetį. Paskelbtas referendumas pademonstravo ir Airijos politikų stuburą, kurie nusprendė imtis šio klausimo prieš pat popiežiaus vizitą.
Laiko juostą reikėtų pradėti nuo 1861 metais įsigaliojusio „Pažeidimo prieš asmenį įstatymo“ (angl. Offences Against the Person Act) ir vėlesnių jo pataisymų, kurie iš esmės uždraudė abortą Airijoje. Praėjus daugiau nei amžiui, 1983 metais priimta 8-oji Airijos Konstitucijos pataisa, dar kitaip vadinama Straipsniu 40.3.3 (angl. Eighth Amendment), dar labiau sugriežtino abortų apribojimus.
Kurį laiką „sklandžiai“ funkcionavusiam aborto įstatymui 1992 metais iššūkį metė vadinamoji „Byla X“ (angl. The Case X). Šios istorijos ašis - 14-metė mergaitė, kuri pastojo po išžaginimo. Sprendimą teismas priėmė aiškindamas, jog leidus atlikti abortą nėštumas tikrai būtų nutrauktas, kai, tuo tarpu, neleidus to padaryti, mergina nebūtinai įvykdytų savižudybę. Taip teismas tarsi sumenkino motinos gyvybę, riziką jai, ir pirmenybę suteikė vaisiui. Visgi, byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kuris leido atlikti abortą dėl merginos savižudybės grėsmės.
„Byla X“ ne tik sukūrė precedentą, tačiau ir privertė Airijos politikus rengti referendumą, kurio metu priimtos Konstitucijos pataisos, įpareigojančios Airijos institucijas netrukdyti nutraukti nėštumą kitoje šalyje ir suteikti visą reikiamą informaciją apie tai.
Kita svarbi žymė Airijos istorijoje, atkreipusi tarptautinių institucijų dėmesį - tai trijų moterų, vadinamų A, B ir C atvejais, kreipimasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Moteris A neturėjo nuolatinių pajamų, gyveno skurde, kentė nuo alkoholizmo ir depresijos, o visi keturi jos vaikai gyveno globėjų priežiūroje. Suvokdama netinkamas sąlygas naujai gyvybei ateiti į pasaulį ir bijodama, kad šis neplanuotas nėštumas gali trukdyti jai sveikti nuo alkoholizmo ir depresijos, moteris siekė nutraukti nėštumą. Moteris B nenorėjo, galimai nesijautė pajėgi tapti vieniša motina. Negalėjimas A ir B moterims atlikti aborto Airijoje procedūrą pavertė labai brangia, komplikuota ir traumuojančia.
Tačiau sprendimas moters C byloje prieš Airiją buvo kitoks. Ši moteris, turinti Lietuvos pilietybę, trejus metus iki pastojimo kovojo su vėžiu ir buvo gydoma chemoterapija. Moteriai pastojus, Airijos gydytojai neatliko reikalingų tyrimų ir nepateikė išvados, ar, žinant pacientės ligos istoriją, nėštumas gali kelti grėsmę jos ar vaisiaus gyvybei. 2010 metais EŽTT nusprendė, jog Airija nėra įtvirtinusi konkretaus ir objektyvaus mechanizmo, kuris leistų moteriai gauti reikiamas išvadas apie jos būklę ir taip patekti į siaurus šalies įstatymo rėmus, leidžiančius grėsmės gyvybei atveju legaliai atlikti abortą šalyje. Teismas konstatavo, kad Airija pažeidė teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, todėl privalo aiškiai nustatyti aborto vykdymo tvarką ir užtikrinti, kad besilaukianti moteris gautų visą būtiną informaciją apie savo būklę.
Tačiau Airijos vyriausybė spręsti klausimo neskubėjo. Kol valdžia tylėjo, 2012 m. tiek Airiją, tiek tarptautinę bendruomenę sukrėtė Savitos Halappanavar mirtis. Įvykus vaisiaus pažeidimui, Airijoje gyvenančiai Indijos pilietei nebuvo laiku atliktas abortas. Dėl jo moters kūne atsirado infekcija, sukėlusi sepsį, kurio medikai nebegebėjo suvaldyti. Tyrimas nustatė, kad gydytojai privalėjo atlikti abortą, tačiau Airijos ligoninė, baimindamasi gresiančių sankcijų, pažeidus abortų draudimo įstatymą, nėštumo nenutraukė. Tyrimas taip pat nustatė, kad tokia nėštumo komplikacija bet kurioje mediciniškai pažengusioje valstybėje galėjo ir turėjo būti suvaldyta, atliekant abortą ir taip išsaugant moters gyvybę.
Savitos Halappanavar mirtis sukėlė pasipiktinimą tiek Airijoje, tiek už jos ribų, po šio įvykio atsirado daugybė moterų, kurios pradėjo dalintis savo skaudžia patirtimi, siekiant nėštumo nutraukimo procedūros Airijoje.
Smarkiai įsižiebusias aistras parlamentas ėmėsi gesinti 2013 metais priimdamas „Gyvybės saugojimo nėštumo metu“ (angl. The Protection of Life During Pregnancy) įstatymą, kuris turėjo įvesti aiškumo tose situacijose, kai nėštumo metu moters gyvybei atsiranda grėsmė. Esminiu šiuo įstatymo aspektu tapo savižudybės pavojaus, kaip grėsmės motinai, leidžiančios atlikti abortą, įteisinimas, kurį buvo mėginta įtvirtinti dar prieš dvidešimt metų po minėtosios „Bylos X“. Visgi, kilęs nepasitenkinimas buvo per didelis, o įstatymo sukurti pakeitimai per menki ir mažai padedantys tokioms moterims kaip Savita, todėl aborto klausimas nebebuvo atidėtas į šalį. Priešingai, tarptautinė bendruomenė bei institucijos ir toliau aktyviai kritikavo beveik absoliutų abortų draudimą Airijoje.
Paminėjimo verta ir visu šio sujudimo laikotarpiu vykusi kampanija susijusi su nėštumo nutraukimui skirtomis tabletėmis. Šios tabletės, kaip ir pats abortas Airijoje, žinoma, buvo draudžiamos. Tačiau moterų aktyvisčių grupės ne kartą keliavo po Airiją ir dalino internetu parsisiųstas, Pasaulio sveikatos organizacijos patikrintas, tabletes moterims, negalinčioms įpirkti reikalingos kelionės aborto procedūrai kitoje šalyje atlikti.
Visuomenėje netylant diskusijoms, 2016 m. Airijos valdžia pasiekė tašką, kai nereaguoti į susidariusią situaciją būtų buvę neadekvatu. Tų pačių metų rudenį buvo sukviesta piliečių asamblėja, kurioje dalyvavo 99 žmonės, turėję išklausyti specialistų nuomones abortų klausimu ir pateikti rekomendacijas parlamentui. Asamblėjos dalyviai - paprasti žmonės, ne politikai ar specialistai aborto klausimu - pabrėžė, kad abortų draudimas pažeidžia moters teises bei konstatavo, kad abortai vyksta, tiesiog jie tapo prieinami tik finansiškai apsirūpinusioms moterims, galinčioms keliauti į užsienį.
Po rekomendacijų pateikimo Airijos parlamentas balsavo ir nepaisydamas rugpjūtį suplanuoto popiežiaus vizito, nusprendė rengti referendumą dėl aštuntosios Konstitucijos pataisos panaikinimo ir abortų legalizavimo pagal pateiktas rekomendacijas. Svarbu paminėti, jog itin katalikiška valstybe ilgą laiką laikyta Airija pastaruosius kelerius metus demonstravo tam tikrą atitolimą nuo Vatikano mokymo. Vienas ryškiausių santykių atšalimo pavyzdžių - 2015 metais referendumu įteisinta tos pačios lyties žmonių santuoka.
Apibendrinant, skaudžius padarinius atnešę moterų teisių pažeidimai, tarptautinių institucijų kritika ir pokyčiai šalies politinėje erdvėje atvedė Airiją iki referendumo ir sėkmingos jo baigties. Vykusių įvykių kontekste Airijos politikai nebegalėjo naiviai ignoruoti realybės ir buvo priversti pripažinti egzistuojančią problemą bei sutelkti jėgas jos sprendimui.
2018 metais Airijos parlamentas įteisino nėštumo nutraukimą anksčiau nei dvylikos savaičių, taip pat tais atvejais, kai kyla pavojus motinos sveikatai. Anksčiau Airijoje buvo vienas griežčiausių abortų įstatymų Europoje, kodifikuotas 1983 m. Konstitucijos pataisa, kuri veiksmingai uždraudė šią praktiką. Savitos Halappanavar mirtis 2012 m., kai jai buvo atsisakyta atlikti skubų abortą, vėl sukėlė viešas diskusijas ir protestus bei paskatino visos šalies referendumą atmesti pataisą; referendumas įvyko surinkus 66 procentus balsų. 2019 metais abortai buvo įteisinti Šiaurės Airijoje, kuri yra Jungtinės Karalystės (JK) dalis. JK 1967 m. Abortų įstatymas, suteikiantis Anglijos, Škotijos ir Velso gydytojams teisę atlikti abortus, po JK parlamento balsavimo buvo taikomas Šiaurės Airijai.
Medikamentinis Abortas: Saugi ir Efektyvi Alternatyva
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) medikamentinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva. Medikamentinio nėštumo nutraukimo atlikimui gydytojas skiria du medikamentus, kurie yra geriami skirtingu metu pagal poreikį prižiūrint gydytojui. Abu medikamentai yra įtraukti į PSO būtiniausių vaistų sąrašą.
Viena iš medikamentinio nėštumo nutraukimo medžiagų, buvo sukurta 1980 m. ir pirmiausiai įdiegta 1988 m. Prancūzijoje. Šiandien ta medžiaga kaip medikamentas yra įteisinta 45 iš 194 pasaulio valstybių. Šalių, įteisinusių medikamentinį nėštumo nutraukimą, patirtis rodo, kad metodas tampa vis labiau priimtinesnis moterims. Suomijoje medikamentinis nėštumo nutraukimas sudaro beveik 95 proc. visų ankstyvų nėštumų nutraukimų, Švedijoje - 93 proc., Anglijoje ir Velse - 73 proc., JAV - 39 proc.
Medikamentinio nėštumo nutraukimo privatumas yra didesnis. Daugumoje šalių, kuriose medikamentinis nėštumo nutraukimas yra legalus, moterys pirmąjį medikamentą išgeria klinikoje, o antrąjį vartoja arba klinikoje, arba namuose. Gydytojas, remdamasis PSO rekomendacijomis, iš pradžių skiria pacientei geriamą pirmąjį medikamentą, o po 36-48 val. kitą medikamentą. Pirmasis medikamentas blokuoja nėštumo hormoną, todėl vaisiaus raida gimdoje nutrūksta. Antrasis medikamentas gali būti vartojamas ir per burną, ir į makštį. Jis sukelia gimdos raumenų susitraukimą ir gimdos kaklelio išsiplėtimą, ir tai padeda pašalinti gimdos turinį. Tyrimų duomenimis, per 4-6 val. po antrojo medikamento vartojimo 90 proc. moterų gimdos turinys pasišalina. Gydytojas paprastai informuoja pasirinkusią medikamentinį abortą pacientę apie laukiamą kraujavimą iš gimdos ir skausmingus gimdos susitraukimus. Praėjus 3-5 dienoms po pirmojo medikamento išgėrimo, moterys gali pasikonsultuoti su mediku telefonu. Konsultacijos metu įvertinamas skausmų stiprumas, galimos komplikacijos.
Medicinos leidinio „Best Practice & Research: Clinical Obstetrics & Gynaecology“ duomenimis, ankstyvo medikamentinio aborto komplikacijos yra itin retos ir nekelia grėsmės moters sveikatai ar gyvybei. Kraujo perpylimas dėl ekstensyvaus kraujavimo buvo reikalingas 0,1-0,2 proc. visų atvejų. Tyrimai rodo, kad profilaktiškai skyrus antibiotikus dėl Chlamidia infekcijos, infekcijos rodiklis sumažėjo 93 proc. Nedidelės chirurginės intervencijos dėl nesibaigusio nėštumo nutrūkimo prireikė 2,2 proc. moterų. Medikamentinio nėštumo nutraukimo efektyvumas siekia 98 proc., kai yra ne didesnis nei 8 savaičių nėštumas.
Prancūzijoje medikamentinis nėštumo nutraukimas yra valstybės kompensuojama paslauga visiems gyventojams. Draudimo neturintiems asmenims, medikamentinis ankstyvo nėštumo nutraukimas klinikose kainuoja 283 eurų, o privačiuose kabinetuose, akušerijos klinikose ir šeimos planavimo centruose kaina siekia apie 186 eurų. Airijoje ir Nyderlandų Karalystėje medikamentinis nėštumo nutraukimas taip pat kompensuojamas valstybės.
Mirtingumas nuo medikamentinio aborto sukeltų komplikacijų yra labai mažas. Remiantis JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, 2000-2018 m. laikotarpyje JAV buvo atlikta 3,7 mln. medikamentinių abortų ir užfiksuota 13 moterų mirčių, t.y. 0,35 mirties atvejų 100 tūkst. JAV tyrimų duomenimis, mirtingumo rodiklis vartojant fosfodiesterazės tipo-5 inhibitorius, skiriamus erekcijos disfunkcijai gydyti, įskaitant Viagrą - 4 mirtys 100 tūkst. vartotojų. JAV nacionalinis nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas - 18 mirusių 100 tūkst. gyvų gimusių.
Tyrimo išvadoje rašoma, kad medikamentinis abortas yra labai saugus ir efektyvus, jis yra saugesnis nei nėštumo nešiojimas iki gimdymo ar įprastų medikamentų vartojimas.
Prasidėjus pandemijai Prancūzija, Anglija, Velsas, Škotija ir Airija pakeitė nėštumo nutraukimo tvarką ir padidino medikamentinio nėštumo nutraukimo prieinamumą: įgalino konsultacijas dėl nėštumo nutraukimo telefonu ir laikinai įteisino medikamentinį nėštumo nutraukimą namuose. Prancūzijoje prieš pandemiją medikamentais namuose buvo leidžiama nutraukti nėštumą iki 7 nėštumo savaičių, ligoninėje - iki 9 nėštumo savaičių. Anglijoje ir Škotijoje pandemijos metu po nuotolinės konsultacijos su gydytoju moterims leista namų aplinkoje nutraukti nėštumą iki 10 nėštumo savaičių. Velse - iki 9 nėštumo savaičių. Prieš pandemiją, Anglijoje, Škotijoje ir Velse pirmąjį medikamentą buvo privaloma išgerti ligoninėje, o antrąjį buvo leidžiama vartoti namuose. Airijoje pandemijos metu moterys gali ankstyvą nėštumą medikamentais nutraukti namų aplinkoje, po konsultacijos telefonu.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas yra mokslo pažangos rezultatas, metodas prisideda prie moterų reprodukcinės sveikatos, teikia joms pasirinkimo laisvę.
Abortų Prieinamumo Skirtumai Europoje
Šiandien beveik visos Europos šalys leidžia abortą paprašius arba dėl tam tikrų socialinių priežasčių bent jau pirmąjį nėštumo trimestrą, ir tik labai maža dalis laikosi itin griežtų įstatymų, draudžiančių jį kone visomis aplinkybėmis. Be to, nėštumo metu abortas taip pat yra teisėtas, kai to reikia norint apsaugoti nėščios moters sveikatą ar gyvybę.
Tuo tarpu daugelis Europos šalių ir toliau vykdo reformas, siekdamos pašalinti žalingus procedūrinius reguliavimo barjerus, kurie dažnai trukdo gauti legalią paslaugą.
Abortas Europoje niekada nebuvo lygus, todėl teisė nutraukti nepageidaujamą ar neperspektyvų nėštumą labai skiriasi: pradedant Malta, kur ši procedūra yra neteisėta bet kokiomis aplinkybėmis, baigiant Nyderlandais, kur galioja vieni liberaliausių įstatymų.
Be kita ko, nors priešpandeminės abortų taisyklės Prancūzijoje, Anglijoje, Velse, Škotijoje ir Airijoje leido naudoti tik vieną aborto tabletę namuose, pandemijos metu šios šalys žengė dar vieną žingsnį ir leido „buitiškai“ panaudoti abi nėštumo nutraukimui reikalingas tabletes pacientą prižiūrint medicinos specialistui.
Nėštumo ribos ankstyviems medicininiams abortams taip pat buvo pratęstos keliose šalyse: Škotija pratęsė jį nuo 10 savaičių iki 11 savaičių ir šešių nėštumo dienų, Prancūzija pratęsė galimybę anksti atlikti medicininį abortą namuose nuo septynių iki devynių nėštumo savaičių, o Italija padidino ankstyvo medicininio aborto nėštumo trukmę nuo septynių iki devynių savaičių ir panaikino privalomą hospitalizavimą.
Derėtų paminėti ir tai, jog Lenkijoje galioja vienas griežčiausių abortų įstatymų ES. Prieš pandemiją abortas buvo teisėtas vaisiaus anomalijų, rizikos motinos sveikatai ir nėštumo dėl išžaginimo ar kraujomaišos atvejais. Tačiau Covid-19 krizės metu, Lenkijos parlamentas aptarė teisės akto pasiūlymą „pristabdyti abortą“, kuriuo siekiama apriboti prieigą prie abortų pašalinant vaisiaus anomalijas kaip teisinį šios procedūros pagrindą. 2020 m. Spalio 22 d. Lenkijos Konstitucinis Teismas patvirtino, kad abortai dėl vaisiaus anomalijų nebėra konstituciniai - sprendimas įsiteisėjo šių metų sausį. Turint omenyje, kad abortai dėl tokių priežasčių sudaro 98 proc., šis sprendimas beveik visiškai blokuoja gyventojų abortų prieinamumą.
EU says member states can use social fund for cross-border abortion access
Abortų Padėtis Lietuvoje ir Palyginimas su Airija
Lietuvoje leidžiama nutraukti nėštumą nesuėjus 12 savaičių. Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai, t. y. privačioje klinikoje arba poliklinikoje; tuo tarpu 6 - 12 savaičių nėštumas nutraukiamas tik stacionare. Tarp kitko, nėštumas, kuriam yra ne daugiau nei 22 savaitės, nutraukiamas tik tuo atveju, jei yra kokie nors rimti sveikatos sutrikimai ar grėsmė gyvybei.
Kuomet pirmosios pandemijos bangos metu gydymo įstaigos labai stipriai apribojo savo veiklą, nemaža dalis neplanuotai pastojusių moterų susidūrė su tam tikrais rūpesčiais: abortas buvo sunkiai prieinamas, nes poliklinikos dirbo kitokiu režimu, ir ši procedūra, galima sakyti, tapo išties „neaktualia“ intervencija. Dėl šios priežasties dalis moterų buvo linkusios ieškoti informacijos apie galimus nėštumo nutraukimo būdus namų sąlygomis.
Kalbant apie medikamentinį abortą Lietuvoje, jis, kaip žinia, nėra prieinamas bei legalizuotas ir visai nesvarbu, kad toks nėštumo nutraukimas pripažintas žymiai saugesniu nei instrumentinis. Medikų nuomone, medikamentinis nėštumo nutraukimas - tai saugi priemonė su itin maža šalutinių poveikių tikimybe, tačiau abortams iki dvyliktos savaitės Lietuvoje tokia procedūra nėra taikoma. Norint nutraukti nėštumą reikia taikyti chirurginę intervenciją, kuomet embrionas išsiurbiamas iš gimdos arba narkozės metu gimda išgramdoma.
Tiesa ta, kad apie medikamentinio aborto legalizavimą svarstoma jau apie du dešimtmečius, bet pas mus vaistai, įeinantys į medikamentinį nėštumo nutraukimą, nėra registruoti - šalyje su ideologijomis susiję argumentai ima viršų.
Įdomu ir tai, kad Estijoje jau ilgą laiką atliekamas toks nėštumo nutraukimas, ir taip, ko gero, vyksta dėl priežasčių, susijusių su estų religija (žmonės yra protestantai). Tuo tarpu moterys Lietuvoje nereiškia nusiskundimų šiuo klausimu tik todėl, jog visuomenėje yra gajūs stereotipai tokių veiksmų atžvilgiu - juk per metus atliekama virš 5 tūkst. abortų.
Lietuvės grįžta iš Airijos nutraukti nėštumo. Nepaisant to, kad Airijoje ir Lenkijoje įstatymu yra garantuojama teisė į abortą, jei kyla pavojus moters sveikatai ir gyvybei, net ir tada medikai stengiasi nenutraukti nėštumo, nes bijo likti apkaltinti, todėl moterims gresia suluošinimas, yra labai daug istorijų, kai moterys dėl to nukentėjo. Štai Airiją neseniai sukrėtė šalyje gyvenusios indės istorija. 2012 m. spalį Savita Halappanavar mirė nuo kraujo užkrėtimo, nes dėl griežtų Airijos įstatymų gydytojai nepašalino vaisiaus po persileidimo. Jos sutuoktinis Praveenas Halappanavaras ruošia kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) Strasbūre. „Airijos indei grėsė pavojus gyvybei ir gydytojai turėjo nutraukti nėštumą, tačiau jie paaiškino agonijoje esančiai moteriai, kad Airija katalikiška valstybė, ir jie negali nutraukti nėštumo kol plaka vaisiaus širdelė“, - sakė E. Kuliešytė.
Gydytoja R. Nadišauskienė mano, kad abortų draudimas Lietuvoje iš esmės vargiai pakeistų gimstamumo statistiką, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų ir legalių kelių nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, taptų medicinos turistėmis. Taip, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos, kurie iš griežtai abortus draudžiančios šalies į gimtą Lietuvą sugrįžta ir norėdami susitvarkyti iškilusią nepageidaujamo nėštumo problemą. „Tikrai yra dėl to atvykstančių iš Airijos. Prieš ir po švenčių visi ginekologai jaučia aktyvesnį emigrančių moterų apsilankymą. Statistikos aiškios neturime, bet, nemoksliškai sakant, esu girdėjusi, taip pat ir iš Lenkijos moterų teisių aktyvisčių, kad ir iš Lenkijos yra atvykstančių moterų, kurios čia nutraukia nėštumą“, - sakė ji.
Tačiau, nors abortai Lietuvoje atliekami saugiai ir tapo retu reiškiniu, Lietuvos reprodukcinė politika stipriai atsilieka nuo kitų šalių, net ir nuo Latvijos ir Estijos. Už legalius abortus pasisakanti PSO visgi teigia, jog reikia dėti visas pastangas, kad nereikėtų nutraukti nėštumo. Būtent to, R. Nadišauskienės nuomone, Lietuvoje stinga: „Tai švietimo reikalai, kurie pas mus labai apleisti. Mes netgi labai stipriai atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos, nes niekaip neužtenka politinės valios priimti reprodukcinės sveikatos įstatymą. Estija turi ir nėštumo nutraukimo registrą, teikia iš ligonių kasų apmokamas konsultacijas jauniems žmonėms ir kt.“ E. Kuliešytė pateikia naują pažangesnį nėštumo nutraukimo metodą taikančią Suomiją, kurioje leidžiamas medikamentinis nėštumo nutraukimas. Lietuvoje jis neįteisintas.
„Kai buvau Suomijoje, didžiojoje Helsinkio klinikoje, neradau jos ataskaitose informacijos apie abortus. Man buvo paaiškinta, kad nėštumo nepageidaujančios moterys nutraukia nėštumą medikamentais ambulatoriškai. Iki 6-7 nėštumo savaičių galima naudoti tam skirtas tabletes. Metodas yra aprašytas PSO. Moterys renkasi medikamentinį abortą, nes jis teikia privatumą, neatliekama chirurginė intervencija, todėl yra mažesnė rizika infekcijai, kitoms komplikacijoms. Medikamentinis nėštumo nutraukimas, jei atliekamas tinkamai, panašus į savaiminį persileidimą, nereikia gulėti ligoninėje, nenukenčia darbingumas.“ R. Nadišauskienė atkreipė dėmesį, kad ir Estijoje jau senokai yra įteisinti medikamentiniai abortai. „Kas trukdo tai padaryti Lietuvoje? Tos pačios jėgos, kurios pasisako už abortų uždraudimą. Žinoma, yra rizika, kad tokie abortai dar labiau išeitų iš kontrolės ribų, tačiau iš esmės tai yra saugesnis ir pigesnis kelias nei instrumentinis abortas“, - sako R. Nadišauskienė.
Prieš pora metų paruoštame pranešime apie šeimos planavimą Baltijos šalyse, R. Nadišauskienė palygino Lietuvą su Estija ir Latvija. Lietuvoje nėra reprodukcinės sveikatos įstatymo. Estijoje nuo 1998 m. veikia nėštumo nutraukimo ir sterilizacijos įstatymas, yra patvirtinta reprodukcinės sveikatos programa. Latvijoje seksualinė ir reprodukcinė sveikata saugoma įstatymu nuo 2002 m., reguliuojami ir nėštumo nutraukimai. Estija yra pirmūnė ir dėl jaunimo švietimo, kontracepcijos. Lietuvoje iš trijų Baltijos šalių yra brangiausia tiek kontracepcija, tiek ir abortai. Jei lietuvei kontraceptinės tabletės kainuoja 27-59 Lt (8-17 eurų), tai estei toks apsisaugojimas per mėnesį atsieina 10-25 Lt (3-7 eurai), nes didžiąją dalį kainos kompensuoja ligonių kasos. Spiralės įvedimas moteriai yra visiškai kompensuojamas Estijoje. Lietuvoje tai kainuoja 138-559 Lt (40-162 eurai). Panašiai Lietuvoje kainuoja ir abortas. Tuo tarpu Estijoje iš ligonių kasų padengiama 30 proc. chirurginio ir 50 proc. medikamentinio aborto.
tags: #medikamentinis #abortas #airijoje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
